Ieškantys išsinuomoti būstą dažnai susiduria su skelbime užrašytais žodžiais - „Jei butas tiks, bus imamas vienkartinis agentūros mokestis” ir vis rečiau galima išvysti užrašą - „Be tarpininkų“.
Kyla klausimas: kodėl šį mokestį turi mokėti nuomininkas, o ne turto savininkas?
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, planuojantis nuomotis būstą, įskaitant agentūros mokesčio klausimą.
Dažniausiai įvardinamas mokesti brokeriui yra 150 eurų.
Agentūros Mokesčio Kilmė ir Praktika
Nekilnojamo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Čijunskytė teigia, kad ši kultūra, kada norintis išsinuomoti butą moka tarpininkavo mokestį, atėjo iš Didžiosios Britanijos, kur kiekvienas nuomininkas turi sumokėti 500 svarų mokestį agentūrai.
NT ekspertė taip pat priduria, kad įvairiuose Lietuvos miestuose šis mokesti yra skirtingas.
Tarkim Kaune agentūros mokestis dažnai nėra imamas iš nuomininko.
„Ji pradėjo keistis prieš kokius 3-4 metus, kada į rinką atėjo agentūros, kurios pradėjo imti brokerio mokestį tik iš norinčių išsinuomoti ir neėmė jokio užmokesčio iš turto savininkų. Turėjome reaguoti į rinkos situaciją, nes dažnai būsto savininkai mūsų klausdavo, kodėl aš turiu jums mokėti jeigu man kita agentūra suras nemokamai."
„Mes imame tarpininkavimo mokestį ir iš agentų ir iš nuomininkų. Tai yra normali praktika, ir gal kai kurios kitos agentūros stoja piestu, kurios to netaiko. Bet mes taikome todėl, nes mes manome, kad nekilnojamo turto tarpininkavimo veikla neša pridėtinę vertę ne tik nuomotojui, bet ir nuomininkui. Juk nuomininkas, jeigu ne agentūra, tai galbūt net neturėtų galimybės surasti jam patinkantį objektą.
„Aišku tas agentūros mokesti nuomininkui yra gana skaudus, bet šiuo metu jau pakankamai priimtinas. Aišku tai labiau vyrauja butams iki 330 eurų, kur yra šiek tiek pigesnė nuoma ir turto savininkai dažnai būna fiziniai asmenys, mažesnes pajamas gaunantys asmenys, turintys vieną kitą apliekamą turtą ir tuo nesiverčiantys.
Tačiau kada mes kalbame apie brangesnę nuoma virš 330 Eur apie 1000 eurų : namai, prabangūs butai.
Pasak A.Gudanavičiaus, tarpininkavimo mokestį verta mokėti tik tuomet, kai nuomininkas neturi laiko ar noro pats stebėti informacijos rinkoje ir iš anksto pasisamdo brokerį, kad šis, atstovaudamas jo interesams, padėtų surasti būstą ir sutvarkyti juridinius formalumus.
„Visais kitais atvejais neverta, nebent tiesiog esi priverstas tai daryti, nes nėra kitų pasiūlymų“, - mano jis.
Agentūros arba tarpininkavimo mokestis - dar viena išlaidų rūšis, kurią vis dažniau patiria būsto ieškantys žmonės.
Tačiau šio mokesčio pagrįstumas - abejotinas.
„Jei būsto paieškos paslaugą iš brokerio ar tarpininko užsako būsto nuomininkas, mokestis logiškas. Tačiau kitu atveju jis neturėtų būti privalomai imamas iš nuomininko,“ - aiškina A. Mineikienė.
Kas Turėtų Mokėti Tarpininkavimo Mokestį?
15min paprašė Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidento ir „Luminor būstas“ vadovo Audriaus Gudanavičiaus paaiškinti, kas turi mokėti tarpininkavimo mokestį brokeriui - nuomininkas ar būsto savininkas?
„Priklauso nuo to, kokia paslauga ir kam suteikiama. Mokėti turėtų tas, kam paslauga suteikiama. Pavyzdžiui, jei būsto savininkas pasamdo brokerį, kad jis pasirūpintų būsto reklama, surastų nuomininka ir sutvarkytų visus juridinius formalumus, tai būsto savininkas ir turėtų mokėti už šią paslaugą“, - paaiškino jis.
Tačiau, A.Gudanavičiaus teigimu, dažnai brokeriai, kurie užsiima nuoma, yra neprofesionalūs, nesugeba sukurti ir perteikti savininkui pridėtinės vertės, todėl tą paslaugą parduoda nemokamai.
Todėl vėliau savo atlygį bando gauti iš būsto nuomininkų.
„Tai nėra sąžininga. Vienintelis atvejis, kai galime kalbėti apie tai, jog būsto nuomininkas moka brokeriui atlygį, yra tuomet, jei jie apie tai iš anksto susitarę, pavyzdžiui, nuomotojas paprašo brokerio surasti jam nuomojamą būstą ir iš anksto aptaria tokios paslaugos kainą. Visais kitais atvejais, kai nuomininkas reklamos kanalais (nesvarbu kokiais ir kieno dėka paruoštais) pats susiranda būstą, jis neturėtų už tai mokėti“, - įsitikinęs pašnekovas.
Anot LNTAA prezidento, pietų šalyse normalu, kad nuomininkas susimoka brokeriui, tačiau tokiose šalyse, priešingai nei Lietuvoje, vartotojas turi ribotas prieigas prie rinkos informacijos, todėl toks mokestis gali būti labiau pateisinamas.
A.Gudanavičiaus teigimu, tai - susitarimo tarp paslaugos tiekėjo ir paslaugos gavėjo klausimas.
Tiesa, rinkoje nusistovėjusi praktika imti vieno mėnesio nuomos dydžio komisinį atlygį.
Tačiau, pašnekovas pažymi, kad nė vienas rimtai dirbantis brokeris nevers nuomininko mokėti tokio mokesčio, nes paslaugą jis suteikia ne nuomininkui, o nuomotojui.
„Už paslaugą turi susimokėti paslaugos gavėjas. Neprofesionalūs brokeriai suvilioja turto savininkus savo nemokama paslauga, todėl mes ir turim šią problemą.
Jei nuomos pasiūla menka, tuomet pirkėjas (šiuo atveju nuomininkas) gali būti priverstas rinktis tarp to, ar mokėti mokestį ir nuomoti būstą dabar, ar laukti kitų variantų.
Beje, subalansuotoje rinkoje ar juo labiau, esant pasiūlos pertekliui, turto savininkai, patikėję būsto nuomą brokeriams, kurie komisinį pasiims iš nuomininko, daro sau meškos paslaugą.
Daugelį nuomininkų šis mokestis tiesiog atbaido nuo būsto nuomos, ypač jei rinkoje yra daugiau pasiūlos“, - teigia jis.
Apgaulės Atvejai ir Kaip Jų Išvengti
Pasak A.Gudanavičiaus, tarpininkavimo mokesčio ėmimas iš nuomininko, kai jam nesuteikiama papildoma pridėtinė vertė, ne vienintelis būdas, kai brokeriai bando pasipelnyti.
Jis pastebi, kad dažnai brokeriai publikuoja netikrus skelbimus ir bando paimti mokestį iš nuomininko, siūlant jam daugiau nuomos variantų, kurie neva nėra viešai publikuojami.
„Deja, vėliau paaiškėja, kad nuomininkas nespėjo ir visi jie jau „išnuomoti“. To net nevadinčiau gudravimu, o tiesiog primityviu apgaudinėjimu.
Nereiktų tikėti tokiom pasakom ir kiek įmanoma vengti bet kokių mokėjimų brokeriams už tai, kad jūs nuomojatės būstą“, - tikina jis.
Jei supratote, kad buvote apgautas, A.Gudanavičiaus teigimu, mažai šansų rasti teisybę, nes Lietuvoje brokerio profesija nereglamentuota.
„Tai apsunkina galimybes reikalauti atsakomybės. Jei brokeris yra sertifikuotas, galima kreiptis į LNTAA etikos komisiją, kuri, turėdama pakankamai įrodymų apie neetišką brokerio elgesį, gali panaikinti jo sertifikatą, tačiau jei yra akivaizdūs sukčiavimo atvejai, tuomet reiktų kreiptis į teisėsaugos institucijas - policiją, teismą“, - aiškino pašnekovas.
Nuomininkų Nuomonės ir Apklausos Rezultatai
Įsivaizduokite, kad ieškote buto nuomai. Žvalgotės tinkamų pasiūlymų ir galų gale randate!
Tačiau paaiškėja, kad teks iš anksto mokėti ne tik už kelis nuomos mėnesius, bet dar ir atseikėti tam tikrą pinigų sumą tarpininkui, kuris reklamuoja pasirinktą nekilnojamojo turto objektą.
Dauguma būsto nuomos ieškančiųjų tokiems mokesčiams nepritaria.
Beveik pusė (48 proc.) tų, kurie ieško nuomojamo būsto pasiūlymų, mano, kad mokestis turėtų būti imamas tik iš savininko, o ne iš nuomininko, atskleidė didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai.
Didelė dalis (43 proc.) respondentų įsitikinę, kad apskritai įmanoma susitarti su savininku tiesiogiai be agentūros ir taip išvengti mokesčių.
Tačiau tokiu atveju kyla problema žinoti, kas nuomoja būstą, kai vienintelis kontaktinis asmuo yra tarpininkas.
Beveik dešimtadalis apklausos dalyvių teigia, kad mokestis turėtų galioti ir nuomininkui, ir nuomotojui, nes abi pusės naudojasi tarpininko paslaugomis.
Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atstovės Viktorijos Steponavičiūtės teigimu, dauguma agentūrų, kurios specializuojasi butų nuomos srityje, skelbimuose publikuoja informaciją, kad už butą, jei jis tiks nuomininkui, bus imamas tarpininkavimo mokestis.
„Pastebime, kad už tuos butus, kuriuos reklamuoja nekilnojamojo turto brokeriai, iš nuomininko dažniausiai prašomas vidutiniškai 300-500 litų siekiantis tarpininkavimo mokestis. Tai neretai sukelia diskusijų: tarpininkai teigia, kad mokestis imamas, nes suteikiamos paslaugos, o tie, kurie ieško išsinuomoti būstą, mano, kad tokius mokesčius turėtų mokėti patys savininkai arba mokesčio suma turėtų siekti ne daugiau kaip porą šimtų litų“.
Dauguma apklausos dalyvių piktinasi, kad tarpininkai nuomininkų atžvilgiu nededa daug pastangų, tik atvyksta atrakinti duris ir įleisti į butą, todėl pusę tūkstančio litų siekiantis mokestis už tokią paslaugą yra per didelis.
Apklausos dalyvių teigimu, jei jie skelbimų portaluose patys susiranda būstą, už tai neturėtų papildomai mokėti - mokestis turėtų būti imamas tik tuo atveju, jei nuomininkas kreiptųsi į agentūrą konkrečiai jam surasti būstą.
Šie respondentai laikosi nuomonės, kad tik savininkai, kurie neturi laiko, noro ar galimybių susitikti su nuomininkais patys aprodyti būsto ir kreipiasi, kad tai darytų agentūra, ir turi mokėti už tokias paslaugas.
Aruodas.lt apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad nuomos tarpininkavimo mokesčio ieškantieji nenori mokėti dar ir dėl to, kad iš tarpininkų gauna per mažai informacijos.
Respondentai pastebi, kad tarpininkai neretai nežino daugelio dalykų, nuolatos turi pasikonsultuoti įvairiais klausimais su savininkais, ir taip informacijos apsikeitimas užtrunka daug ilgiau.
Beje, nuomininkai mano, kad bendraudami tiesiogiai su savininkais daugiau nusiderėtų, nei nuomodamiesi per tarpininkus.
Bendradarbiavimas su Agentūra: Garantijos ir Paslaugos
Vis dėlto yra dalis apklausos dalyvių, kurie mano, kad tarpininkavimo mokestis ir bendradarbiavimas su agentūra yra tam tikras garantas, jei iškiltų problemų.
Nekilnojamojo turto agentūros „Rebaltic“ brokerio Igno Vaitkunsko teigimu, mokestis nuomininkams taikomas, kai su konkrečiu klientu dirbama ir suteikiama daugiau paslaugų: „Specializuojamės brangesnių butų nuomos srityje, kur nuoma mėnesiui siekia vidutiniškai nuo 2000 litų. Šio segmento būsto nuomininkai yra užimti žmonės, jiems reikalingas patikimas ir profesionalus partneris, galintis surasti tinkamą būstą.
Pagrindiniai Mokesčiai Nuomojantis Butą
Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį.
Pavyzdžiui, skelbime, kuriame nuomojamas 1 kambario butas sostinėje, nurodoma, kad agentūros mokestis siekia 200 eurų, nuoma - 280 eurų, tad iš viso reikia 580 eurų, tačiau teigiama, kad nėra depozito.
Kitame skelbime 2 kambarių buto kaina siekia 450 eurų, depozitas - taip pat 450 eurų, o vienkartinis agentūros mokestis - 250 eurų.
Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas.
Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas.
Nuomos mokestis
Tai yra pagrindinis mokestis, kurį nuomininkas moka nuomotojui už naudojimąsi būstu. Nuomos mokestis dažniausiai mokamas kas mėnesį, bet gali būti susitarta ir dėl kitokio mokėjimo grafiko.
Svarbu, kad nuomos mokestis ir mokėjimo terminai būtų aiškiai nurodyti nuomos sutartyje.
Komunaliniai mokesčiai
Nuomininkas paprastai atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, šildymas, šiukšlių išvežimas ir kt. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos mokestį arba mokami atskirai.
Svarbu išsiaiškinti, kokie komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos mokestį, o už kuriuos reikės mokėti papildomai.
Tarpininkavimo mokestis
„Capital“ brokeris Darius Valkavičius LRT.lt kalbėjo, kad dažniausiai nuomos tarpininkavimo mokestis yra suprantamas kaip mokestis, kurį nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo turto agentui ar brokeriui už dalyvavimą nuomos procese.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Akvilė Rudaitytė LRT.lt komentavo, kad šis mokestis atsiranda iš paslaugų teikimo sutarties tarp brokerio ir vienos iš nuomos sutarties šalių (nuomotojo arba nuomininko) ir yra pagrįstas sutartiniais santykiais.
„Šalimi, įpareigota sumokėti tarpininkavimo mokestį, tampa ta nuomos sutarties šalis, kuri su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė tarpininkavimo sutartį ir užsakė jo paslaugas (surasti nuomininką patalpoms arba surasti patalpas nuomai).
Depozitas
Depozitas - tai pinigų suma, kurią nuomininkas sumoka nuomotojui kaip užstatą už galimus nuostolius ar žalą, padarytą nuomojamam turtui.
Pasibaigus nuomos sutarčiai, depozitas grąžinamas nuomininkui, jei turtas grąžinamas tokios pat būklės, kokios buvo nuomos pradžioje, atskaičiavus galimus nuostolius.
Kiti galimi mokesčiai
Nuomotojas gali reikalauti, kad nuomininkas apdraustų nuomojamą turtą, taip pat nuomos sutartyje gali būti nurodyta, kas atsakingas už smulkų remontą.
Kaip Išvengti Nesusipratimų Dėl Mokesčių?
- Skaitykite nuomos sutartį: Atidžiai perskaitykite nuomos sutartį ir įsitikinkite, kad suprantate visas sąlygas, įskaitant mokesčius.
- Klauskite: Jei turite klausimų dėl mokesčių, nedvejodami klauskite nuomotojo.
- Susitarkite raštu: Visi susitarimai dėl mokesčių turėtų būti užfiksuoti raštu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.
Nuomininkų Klaidos
Jei į butą pretenduoja ne vienas, o keli nuomininkai, pranašumą turi tas, kuris yra punktualus, atsiliepia į skambučius ar perskambina, jei tuo metu negalėjo atsiliepti, mandagiai ir maloniai bendrauja, išsamiai prisistato savininkui, papasakodamas, kur dirba, kokias pajamas gauna, kuo domisi ir pan.
Bandydami kažką nuslėpti ar ne išsamiai atsakyti į brokerio ar paties savininko užduodamus klausimus, tokie žmonės iš karto kelia įtarimą ir tikėtina, kad savininkas pasirinks kitą gyventoją savo butui.
Nuomininkai neturėtų nustebti, jei bus jų paprašyta pristatyti buvusių nuomotojų rekomendacijas, ypatingai, jei nuomojamas brangesnis būstas.
Tai yra vienas atrankos kriterijų, kurį ne visi nuomininkai įveikia.
Mokesčių Mokėjimas VMI
Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė teigė, kad gyventojas, norėdamas nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas, pavyzdžiui, butą, gali pats pasirinkti, kaip bus apmokestinamos jo nuomos pajamas.
„Galima galima įsigyti verslo liudijimą (VL) „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant šias patalpas gyventojams, o kiekvienam nuomojamam būstui privaloma įsigyti atskirą VL. Kitas būdas susimokėti mokesčius teikiant nuomos paslaugas yra pateikti metinę pajamų deklaraciją ir nuo praėjusį mokestinį laikotarpį gautų nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį“, - komentavo VMI atstovė.
R. Virvilienė sakė, kad gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“.
„Atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju gyventojai papildomų paslaugų neteikia, pvz., kaimo turizmo paslaugos arba pusryčių paslaugos. Gyventojas, įsigydamas VL, turi iš karto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį VMI. Fiksuotus pajamų mokesčio dydžius kiekvienai veiklos rūšiai bei galimas taikyti lengvatas nustato kiekviena savivaldybės taryba atskirai“, - komentavo VMI atstovė.
Ji pažymėjo, kad per kalendorinius metus iš verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos gautos ne didesnės nei 45 tūkst. eurų pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla pajamos sumuojamos), apmokestinamos, sumokant savivaldybių tarybų patalpų nuomai nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Gautų pajamų iš patalpų nuomos dalis, viršijusi 45 tūkst. eurų, apmokestinama 15 proc. tarifu.
Vienkartinis Mokestis: Teisėtumas ir Sumos
Pasak NT specialistės, įmonės „Prime NT LT“ brokerės Ernestos Skvarnavičienės, nemažai žmonių vienkartinį mokestį painioja su depozitu, kuris skirtas apsaugai nuo nuomininkų „išdaigų“, galimos žalos būstui, baldams bei daiktams ir paprastai yra lygus vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčiui.
Vis dėlto depozitas ir vienkartinis mokestis - du visiškai skirtingi dalykai.
„Jeigu kas nors nutinka, depozitą pasiima nuomotojas - būsto savininkas. Tuo tarpu vienkartinis mokestis nėra skirtas nuo kažko apsisaugoti, apsidrausti: tai - mokestis už tarpininkavimo paslaugas, kurį pasiima tarpininkas - NT agentas, brokeris. Būsto savininkas šiuo atveju nieko negauna“, - pasakoja E. Svarnavičienė.
Be to, jei pasibaigus nuomos laikotarpiui bute viskas lieka taip, kaip buvę - nesugadinta, nesulaužyta, nesudaužyta, nuomininkui grąžinamas pilnas depozitas.
Jeigu butui ir daiktams padaryta nedidelė žala, iš depozito gali būti išskaičiuojama tam tikra suma.
Priešingai nei depozitas, vienkartinis mokestis niekada nėra grąžinamas.
Vienkartinis mokestis neretai traktuojamas kaip teisėtas ir privalomas, kadangi yra suteikiamos paslaugos.
Vis dėlto, čia ir slypi esminė problema, teigia E. Skvarnavičienė.
„Šiuos pinigus NT brokeris iš tiesų turėtų imti iš būsto savininko, nes paslauga suteikiama jam - už jį paruošiamas ir įkeliamas skelbimas, butas reklamuojamas, vykdomos apžiūros, surandamas nuomininkas ir parengiama sutartis.
Šių paslaugų niekaip negalima priskirti nuomininkui. Deja, užsakovai dažnai nenori mokėti už paslaugas, todėl brokeriai „priverčia“ sumokėti nuomininkus, t.y. jei jie mokėti nesutinka, neišnuomoja būsto.
Taip NT brokeriai pelnosi iš nuomininkų, nors šis mokestis jiems nepriklauso ir net nėra teisėtas“, - pasakoja specialistė.
Blogiausia, kad tokie atvejai - vis dar labai dažni, tikina specialistė, o vienkartinio mokesčio sumos - nemažos.
Anot jos, prieš penkerius metus vidutinis mokestis būdavo apie 150 eurų, o dabar siekia ir 300, ir net 500 eurų.
Apsisprendimo Teisė
Vis tik specialistė džiaugiasi, kad dabartiniai nuomininkai - sąmoningesni ir kritiškiau vertina tokias nuomos sąlygas. Ji pastebi, kad neretai pokalbį dėl apžiūros jie pradeda ne nuo klausimų apie butą ir nuomos sąlygas, o apie tarpininkavimo mokestį, nes vertina savo pinigus ir nenori papildomų išlaidų, kurios iš tiesų jiems nepriklauso.
„Žmonės nebenori mokėti tų mokesčių ir kuo toliau, tuo daugiau apie tai kalba. Ne veltui socialiniuose tinkluose kuriasi grupės pavadinimais „Nuoma be tarpininkų“. Aš taip pat apie tai kalbu, nes noriu, kuo daugiau žmonių sužinotų, jog tai - nelegalu, neteisėta. Tikrai labai daug žmonių to nežino“, - pasakoji įmonės „Prime NT LT“ specialistė.
Ji rekomenduoja niekada nemokėti tokio mokesčio ir paprasčiausiai rinktis kitus objektus.
„Tikrai yra gerų savo srities specialistų, NT brokerių, privačių asmenų ar įmonių, kurie elgsis sąžiningai ir jums to mokesčio netaikys“, - priduria E. Skvarnavičienė.
Saugi Nuoma
SaugiNuoma.lt komanda kas diena susidurdama su klientais pastebi, kad žmonės baiminasi kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras, norėdami išsinuomoti būstą, nes iš nuomininko yra imamas tarpininkavimo mokestis.
Manome, kad už nekilnojamojo turto brokerio paslaugą turėtų mokėti tas, kuriam suteikiamos paslaugos ir garantijos. Tai reiškia, kad už tai turėtų mokėti nuomotojas, nes būtent jam brokeris suorganizuoja apžiūras, sutarties ruošimą, turto reklamą, išsamią nuomininko patikrą ir teikia garantijas.
Patarimai Nuomojantis Būstą
Būsto vieta - vienas svarbiausių kriterijų. Tikriausiai nenorite, kad būstas būtų vienoje miesto pusėje, o darbovietė ar mokymosi įstaiga - kitoje, o kur dar kelionės išlaidos ir spūstys.
Būsto plotas - apgalvokite, kokio dydžio būsto jums reikės, nuo to priklauso būsto kaina ir mokesčiai.
Kaina - taip pat vienas iš svarbesnių aspektų- nuomos kaina bei mokesčiai. Visų pirma, įsivertinkite savo galimybes, ar galėsite leisti tam tikrą sumą būsto nuomai kiekvieną mėnesį.
Nuomotis su brokerio pagalba šiuo metu vienas populiariausių ir saugiausių sprendimų. Norint išsinuomoti būstą be brokerio pagalbos galima patekti į sukčių pinkles.
Nuomojantis būstą su brokerio pagalba jis bus kaip tarpininkas, kuris padės susitarti dėl būsto apžiūros, papasakos apie jį plačiau, aprodys būstą bei padės sudaryti sutartį.
Taip pat dažna praktika - tarpininkavimo mokestis, kurį prašoma sumokėti. Toks susitarimas yra tarp brokerio ir nuomotojo.
Įsivertinkite ar sudarius 1 metų sutartį bendra kaina tenkina, jeigu ne, ieškokit kompromisų - paprašykite sumažinti nuomos arba agentūros mokestį.
Būsto apžiūrai skirkite šiek tiek pasiruošimo, savininkui ar brokeriui paruoškite svarbiausius ir jums aktualiausius klausimus - klausimai gali būti apie būsto mokesčius, nuomos sąlygas (pavyzdžiui jeigu turite, arba ateityje planuojate įsigyti augintinius išsiaiškinkite, ar nuomos sąlygos to nedraudžia).
Jeigu išsirinkote būstą, metas pasirašyti sutartį. Sutartis yra būtina, nes ji suteikia teisę į būstą bei joje apibrėžiamos visos nuomos sąlygos.
Atidžiai išsiaiškinkite ar sutartyje yra visos svarbiausios sąlygos - nuo kada iki kada nuomositės būstą, nuomos suma, mokėjimo terminai.
Nuomos sutartį pasirašykite ant kiekvieno lapo apačioje, tiek jūs tiek savininkas nurodykite kontaktinius duomenis.
tags: #agenturos #mokestis #nuomojantis #buta