Daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) veikla susijusi su bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir atnaujinimu. Tinkama ilgalaikio turto apskaita yra būtina norint užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrijos finansų valdymą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius ilgalaikio turto apskaitos aspektus, pateiksime patarimų, kaip tinkamai organizuoti apskaitą ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.
Bendrijos veiklos organizavimas ir dokumentacija
Bendrija, kaip ir UAB, turi laikytis tam tikrų reikalavimų. Svarbu, kad bendrija turėtų visus reikalingus dokumentus: įstatus, įmonės pažymėjimą ir kitus. Jeigu bendrija apleista, gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.
Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą, turi atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, žinoti, kas yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai. Jeigu buhalteris nėra pirmininkas, jam nebūtini visi bendrijos dokumentai.
Paramos gavėjo statusas
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Kaupiamosios lėšos ir mokesčiai
Kaupiamieji įnašai yra priskirti savininkui. Iš praktinės patirties žinome, kad, pavyzdžiui, prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui.
Mokestiniai įnašai visiems savininkams priskaitomi proporcingai jų daliai pastate - pagal naudingąjį plotą. Būtina kaupti lėšas privalomiesiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbams. Kol nėra patvirtinto ilgalaikio plano ir kartu - pagal jį nustatytų įnašų dydžių, būtina.
Ar privaloma sąskaitose už paslaugas nurodyti, kiek yra sukaupta kaupiamoji lėšų? Kuo daugiau skaidrumo - tuo daugiau pasitikėjimo ir mažiau papildomų klausimų.
Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas. Siūlome pasitikrinti, ar teisingai įrašėte.
Su "Vienos sąskaitos" sistemos administratoriumi bendrija turėtų pasirašyti sutartį, tada galėsite įtraukti ir paslaugos teikėją - savo bendriją, dėl mokėjimų "Maximoje", "Perlo"...
Jeigu yra, pavyzdžiui, patvirtintas kaupimas vandens nuotekų tinklų atnaujinimui, turės mokėti tas kaupiamąsias lėšas.
Jeigu kaupiamas fondas skirtas renovacijai, kiekvienas butas apmoka tą renovacijos sumą, skirtą savo butui. Kiekvienam butui sumos gali būti skirtingos.
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Bendrija pirmiausiai rūpinasi ir bendrijos renkamos kaupiamosios lėšos yra naudojamos privalomajam bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, t.y. darbams, kuriais siekiama užtikrinti, kad tie objektai atitiktų jiems keliamus techninius reikalavimus, tinkamai funkcionuotų, nekeltų grėsmės ir pan.
Kaupiamųjų lėšų apskaita
Pagal įstatymus, bendrija privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai - kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis.
Jeigu garažų bendrija vadovaujasi įstatuose pagrinde DGNKPPSBĮ (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymu) ar turi nuorodas į jį, tada, kaip "kitos paskirties patalpų savininkų bendrija" turėtų kaupti pagal šio įstatymo 25str.
Pagal Ck jeigu žmogusm oka nurodydamas už ką moka, turi tie pinigai už tai ir skaitytis. Surinktus mokesčius dengti nusistatytų prioritetų tvarka pvz. jei butas skolingas 200 Lt. Susimokėjo 100 Lt. Tai pirmiausia dengti administravimo išlaidas, bendro apšvietimo, ūkio išl, o tik jei lieka kaupimo.
Pavyzdžiui, iki 100 000 EUR indėliai yra apdrausti valstybės. Jei bendrija ruošiasi renovacijai iš savo lėšu pas ją sąskaitoje gali būti ir daugiau nei 100 000 EUR. Pagal nauja įstatymą suprantu, kad sukaupta pinigų suma sąskaitoje dalintusi tarkim į 60 indėliu (kiek bendrijos narių) . Ir taip automatiškai būtų apsaugoti t.y. Bet čia tik mano pasvarstymai, būtu gerai, kad dar kas prisijungtu į diskusiją.
Pas mus bendrija, bet priimtas sprendimas nenaikinant bendrijos namą perduoti administratoriui. Nors pirmininkas yra ir valdybą yra, dar yra buhalterė, nepriimtas sprendimas dėl finansinių klausimų, tačiau administratorius jau įtraukė į sąskaitą mokesti kaupiamosioms lėšoms. Ar įmanomas variantas, kad administratorius teiks paslaugas, o kaupiamos lėšos finansai lieką bendrijos žinioje, o administratorius tik teiks sąskaitą už savo atliktas darbus?
Mokesčiai
Daugiabučių namų bendrijų mokami mokesčiai priklauso nuo vykdomos veiklos pobūdžio. Jei bendrija vykdo ūkinę-komercinę veiklą (pvz., gauna pajamas iš nuomos, reklamos ar pan.), ji privalo teikti BA, VA, AR į VMI.
Šilumos, elektros, šiukšlių ir pan. paslaugos yra paskirstomos per bendriją kaip bendros išlaidos ir tai nėra komercinė veikla.
Sodros mokesčiai susieti su atlygio dydžiu, nuo bet kokio įdarbinto žmogaus atlygio mokami mokesčiai.
Finansinė atskaitomybė ir auditas
Jeigu bendrija nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, t.y. negauna dažn. Jeigu bendrija vykdo ūkinę-komercinę veiklą, ir gauna pajamas iš nuomos, reklamos ar pan.. tada turi teikti BA, VA, AR į VMI.
Štai keletas pavyzdžių, kaip netinkamas apskaitos tvarkymas gali sukelti problemų: Kasos išlaidų orderių numeracijos, datų nebūvimas. Banko kortelės išlaidų sumų nepagrindimas jokiais dokumentais. Objektyvių ar pagrindą skaičiavimams suteikiančių duomenų/dokumentų nebūvimas. Išimtiems ir "pakibusiems kasos apskaitoje" dideliems pinigams pagrindo nebūvimas.
Šiai dienai (perėmę buhalteriją ir atlikę perskaičiavimus) esame iškėlę dvi baudžiamąsias bylas blogai bendrijose apskaitą tvarkiusiems buhalteriams bei pirmininkams už aplaidų buhalterijos vedimą, svetimo turto pasisavinimą bei pinigų iššvaistymą.
Taigi, pasikartosiu: Jeigu esate sąžininga ir suprantate APSKAITĄ, tikrai vertas dėmesio darbas...
Kiti svarbūs klausimai
Bendrija yra juridinis asmuo ir jis turi vesti buhalterinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymas). Mokesčiai savininkams priskaitomi proporcingai pagal jų dalį pastate (pagal naudingą buto ar kitos patalpos plotą). Bendrija turi turėti atsiskaitomąją ir kaupiamąją sąskaitas...
Delspinigių skaičiavimas: Delspinigiai yra skaičiuojami už ne daugiau, kaip 180 kalendorinių dienų.
Bendrijos narių susirinkimas nutarė pirmininkui kompensuoti degalų išlaidas. Jeigu nėra galimybės naudotis, pavyzdžiui, GPS sekikliu automobilyje ar kitais patikimais pažangiais būdais, siūlytume pildyti kelionės lapus, skaičiuoti kuro normas ir tinkamai įforminus pasitvirtinti šias išlaidas bendrijos narių susirinkime ar...
Kai yra įsteigta bendrija, ji pati yra savininkų bendro naudojimo objektų valdytoja. Su juridiniais asmenimis, taip pat ir su tais, kurie teikia ir savivaldybės skiriamų administratorių paslaugas, bendrija gali pasirašyti paslaugų teikimo sutartis. Tose sutartyse turėtų būti aiškiai aprašyta, kokių paslaugų bendrijai reikiam kokias paslaugas tas juridnis asmuo teiks. Sutartimi galima susitarti tik dėl techninės pastato priežiūros, galima susitarti ir dėl daugiau paslaugų. Tai...
Sprendimas verčia kurti bendrijas. Tai reiškia , kad gyventojai gali kurti bendrijas, sudaryti sutartis su atliekų vežėjais , o mokestį namo gyventojams dalyti savo nuožiūra: pagal plotą, gyventojų skaičių ar kitu pasirinktu būdu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Šiame skyriuje pateiksime atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su daugiabučių namų bendrijų ilgalaikio turto apskaita.
Ką daryti, jei bendrijos pirmininkas reikalauja didelių sumų už darbus, apie kuriuos nebuvo informuota?
Kiekvieną pirkimą reikėtų analizuoti atskirai (gali būti įvairių situacijų), bet jeigu kalbate apie marmurinių plytelių ir naujo fontanėlio įrengimą kieme (jeigu tai...
Ar galiu atsisakyti mokėti už mašinų stovėjimo aikštelės įrengimą, jei neturiu automobilio?
Nebent savininkai galėtų...
Ar pirmininkė gali užsakyti remonto darbus nesurengus visuotinio susirinkimo?
Ar tokiu atveju galima pritaikyti CK 4,83 st. Taip, galite taikyti CK 4,83 st. Nėra taip, kad visada reikia informuoti savininkus apie vykdomus darbus prieš pat juos...
Ką daryti, jei namo bendrija nieko nedaro, kai semia vanduo du butus?
O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal...
Ar turiu prisidėti kaupiamosios, jei dauguma nuspres, kad taip?
Jeigu įrašytas, jūsų pastatą administruoja bendrija, net jeigu jūs jį nusipirkęs (galimai jau įtrauktą į bendriją) ir...
Ar turiu mokėti DNSB nario mokestį, nors nesu įtrauktas į bendrijos narių sąrašą?
Įprastai mokestiniuose pranešimuose atskirose eilutėse ir surašoma, kam, kokiu tikslu renkami mokestiniai įnašai, gal pas jus netinkamai...
Ar galima atsisakyti nuo rinkliavos, jei šeimoje yra neįgaliųjų?
Manytume, kad bendrija neturi teisinio pagrindo nepriskaityti vienam...
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Rinkite ketvirtadalio gyventojų (butų savininkų ar bendrijos narių) parašus ir įteikite pirmininkui su reikalavimu surengti susirinkimą.
Jeigu namo gyventojai patys nesirūpina savo namu - vargu ar kas gelbės.... Bet taip būna retai.
Ta įmonė, kuri nuo gyventojų gyventojų įmokų ima mokesčius (Vilniuje pasitaiko iki 0,6 proc. Ieškokite įmonės, su kuria būtų sudaryta sutartis. Kitaip jos sunkiai matosi.
Visi namo pirmininko pareigas keistai įsivaizduoja. RC neregistruoja, nes jei pas jus yra valdyba, tai valdybos pirmininkas renkamas iš valdybos nariu, o pastarieji tegali būti tik bendrijos nariai, bendrijos nariu tegali būti patalpų savininkas. Gaunasi taip: jei pas jus yra valdyba, tai svetimas žmogus į ją nepakliūna.
Bendrija blogai skaičiavo mokestį, ko pasekoje susidarė kai kuriuose butuose skolos.
Mokymai ir seminarai bendrijoms
Atkreipiame dėmesį, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą.
Be to, apskaitą tvarkantys asmenys turėtų ne tik išlaikyti aukštą kompetencijos lygį apskaitos, finansų, ataskaitų rengimo bei mokesčių srityse, bet taip pat būti susipažinę su informacinėmis technologijomis, duomenų analize ir valdymu. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad įmonės finansinė ir mokestinė apskaita būtų tvarkoma efektyviai, kokybiškai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus.
Įmonės vadovams svarbu sukurti palankias sąlygas savo apskaitos specialistams nuolat tobulėti ir gilinti savo žinias.
Aktualijos ir problemos
Lietuvos miestų daugiabučiai namai sensta ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Gyventojai dažnai neturi pakankamai lėšų jų tinkamai priežiūrai bei remontui, todėl daugelyje senesnių namų liftų techninė būklė yra nepatenkinama arba avarinė, balkonai ir jų stogeliai kelia grėsmę, stogai nebeatitinka privalomųjų reikalavimų. Lietvamzdžiai ir fasadai nusidėvėję, o inžineriniai įrenginiai pasenę tiek konstrukciškai, tiek technologiškai. Privatizavus butus, daugelio namų savininkai per pastaruosius dešimtmečius beveik neinvestavo į pastatų atnaujinimą. Todėl būstas didesniuose miestuose ir miesteliuose pastebimai susidėvėjo, o kai kuriais atvejais pastatai jau kelia realų pavojų juose gyvenantiems žmonėms.
Valdymo modeliai
Naujuose namuose bendrijos paprastai steigiamos be sunkumų, o gyventojai gali greičiau spręsti bendrus klausimus. Daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė valdoma bendraturčių susitarimu. Būtent patys savininkai turi nuspręsti, koks valdymo būdas jiems tinkamiausias. Jeigu gyventojai neįsteigia bendrijos ir nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė privalo paskirti administratorių, kuris rūpinasi bendrojo naudojimo objektais. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas įtvirtino šią sistemą, ir ji tebėra aktuali iki šiol.
Savininkų bendrija - tai populiariausia daugiabučių valdymo forma, suteikianti gyventojams galimybę patiems spręsti dėl namo priežiūros ir tvarkymo. Bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, vienijanti visus daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkus, įgyvendinanti jų teises bei pareigas ir atstovaujanti bendriems interesams. Bendrijos steigimą inicijuoti gali kiekvienas buto savininkas ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos institucijos. Praktikoje dažniausiai steigimą inicijuoja aktyvūs namo gyventojai. Bendrijos steigimo išlaidas iki 2010 m. dažnai kompensuodavo savivaldybės, tačiau dabar ši finansinė parama nebėra taikoma.
Sprendimus bendrijoje priima bendrijos susirinkimas, valdyba arba pirmininkas. Visi klausimai sprendžiami balsų dauguma, o tvarka, kaip balsuojama ir priimami sprendimai, nustatoma įstatuose. Nors bendrijos steigimas reikalauja suderinti visų gyventojų interesus, šis modelis leidžia savininkams tiesiogiai spręsti dėl įmokų dydžio, darbų eiliškumo ir rangovų pasirinkimo.
Įsteigta bendrija neprivalo pati atlikti visų techninių darbų. Ji gali sudaryti sutartį su administruojančia įmone, kuriai deleguojamos kasdienės priežiūros funkcijos: raštvedyba, buhalterija, šilumos mazgų priežiūra, elektros ar vandens sistemų remontai. Bendrijos biudžeto lėšomis gali būti finansuojamos administracinės išlaidos: valdybos narių skatinimas, transporto, kanceliarinių prekių ar smulkių organizacinių poreikių padengimas.
Specialistai rekomenduoja, kad patys gyventojai nesiimtų raštvedybos, buhalterijos ar inžinerinių sistemų priežiūros, nes tai reikalauja specifinių žinių.
Įstatymai numato, kad bendrijos veikla turi būti skaidri. Informacija apie tarifus, priežiūros darbų sąrašą ir jų apimtis turi būti viešai prieinama.
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra viena iš trijų įstatymų numatytų daugiabučio namo valdymo formų. Ji dažniausiai taikoma mažiems daugiabučiams - nuo 3 iki 10 butų.
Jei reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų sutikimo. Jungtinės veiklos sutartis privalo būti rašytinė, o tam tikrais įstatymo numatytais atvejais - ir patvirtinta notariškai. Jungtinės veiklos sutartis nustoja galioti, kai pasikeičia bent vienas buto savininkas.
Civilinis kodeksas jungtinę veiklą apibrėžia kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą bendram tikslui siekti, sujungiant savo turtą ir pastangas. Daugiabučių kontekste šiuo tikslu tampa bendrosios nuosavybės (laiptinės, stogas, kiemas, inžinerinės sistemos) priežiūra ir tvarkymas.
Ši forma yra paprasta, nereikalauja steigti juridinio asmens (kaip bendrijos atveju). Tačiau ji yra mažiau stabili - pakanka, kad vienas butas pasikeistų savininką, ir sutartis nebegalioja.
Nors Civilinis kodeksas vis dar numato jungtinės veiklos galimybę, praktikoje ši forma naudojama retai.
Administratoriaus veikla
Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų priežiūra, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus šiems objektams išsaugoti ir tinkamai naudoti pagal jų paskirtį. Jeigu daugiabučio namo savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, savivaldybė privalo paskirti administratorių. Šis sprendimas užtikrina, kad bendrojo naudojimo objektai nebūtų palikti be priežiūros. Administratorių gyventojai renkasi iš savivaldybės sudaryto ir viešai paskelbto sąrašo.
Už administravimą moka patalpų savininkai proporcingai jiems priklausančiam naudingojo ploto dydžiui. Kitaip tariant, taikomas tarifas už 1 m², kuris nustatomas atsižvelgiant į darbų sąrašą, pastato amžių, būklę, transporto ir kitų paslaugų kaštus.
Gyventojai moka ne tik už einamąją priežiūrą, bet ir kaupia lėšas remontui bei renovacijai. Administratorius privalo kasmet pateikti gyventojams ataskaitą apie surinktų ir panaudotų kaupiamųjų lėšų dydį, darbų sąmatas, atliktų darbų aktus.
Administratoriai atlieka nuolatinius pastatų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų stebėjimus, žymi pastebėtus defektus techninės priežiūros žurnaluose. Pasibaigus žiemai, paprastai sudaromos komisijos, kurios apžiūri namo būklę ir surašo aktus. Pagal juos planuojami privalomieji remonto darbai.
Nereta praktika, kai administruojančios įmonės dalį darbų atlieka savo pajėgomis, nepirkdamos paslaugų rinkoje. Tokiais atvejais kyla rizika, kad darbų kokybė nebus tinkamai kontroliuojama. Gyventojai neretai skundžiasi dėl darbų vėlavimo, kiekių prirašymo ar neskaidrių pirkimų.
Gyventojai administratoriui moka vadinamąjį „būsto mokestį“, kuris apima namo administravimo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, avarijų likvidavimo, einamojo remonto išlaidas. Komunaliniai mokesčiai už šilumą, vandenį, atliekų išvežimą ar elektrą mokami atskirai pagal sutartis su paslaugų tiekėjais.
Administratoriaus veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, statybos techniniai reglamentai bei savivaldybių patvirtintos tvarkos. 2025 m. priežiūros reikalavimus nustato STR 1.12.05:2010 „Statinių naudojimo priežiūra“.
Daugelis administratorių šiandien yra uždarosios akcinės bendrovės (UAB), veikiančios kaip pelno siekiančios įmonės. Pagrindinės jų pajamos - gyventojų mokami administravimo mokesčiai, techninės priežiūros bei profilaktinių darbų organizavimas.
Jei daugiau kaip pusė patalpų savininkų yra nepatenkinti administratoriaus veikla ir pateikia pagrįstus argumentus, jie gali inicijuoti administratoriaus pakeitimą. Alternatyvos yra bendrijos steigimas arba jungtinės veiklos sutartis.
Pasibaigus administravimui (pvz., įsteigus bendriją ar sudarius jungtinės veiklos sutartį), administratorius privalo pagal priėmimo-perdavimo aktą perduoti bendrojo naudojimo objektus, dokumentus ir nepanaudotas kaupiamąsias lėšas naujam valdytojui. Ši procedūra vykdoma vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr.
Gyventojai turėtų suprasti, kad administratoriaus paslaugos visada kainuoja daugiau nei savarankiškas bendrijos valdymas, nes įmonei reikia padengti administracines, personalo, techninės priežiūros sąnaudas bei pelną.
Šilumos kaina ir temperatūra
Šilumos kaina - tai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytas tarifas už 1 kWh šilumos. Gyventojai moka ne už patį tarifą, o už sunaudotą kiekį: butui tenkantis šilumos kiekis padauginamas iš galiojančios šilumos kainos.
Pagal galiojančią higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ (pakeitė senąją 2004 m. Nešildymo sezono metu visa sunaudota šiluma tenka karšto vandens pašildymui ir cirkuliacijai. Šildymo sezono metu bendras šilumos kiekis padalijamas į dvi dalis: cirkuliacijai ir karštam vandeniui pašildyti bei patalpų šildymui.
VERT yra patvirtinusi kelis šilumos ir karšto vandens paskirstymo metodus. Jie pasirenkami daugiabučio butų savininkų sprendimu ir taikomi visam namui.
Šilumos kiekį reguliuoja įmonė, prižiūrinti šildymo punktą ir visą namo šildymo sistemą.
Reikia kreiptis į šildymo sistemos prižiūrėtoją. Reikia kreiptis į savivaldybę arba pažiūrėti viešai skelbiamą administratorių sąrašą.
Šiuo metu dauguma duomenų (apie pajamas, deklaruotą gyvenamąją vietą, skolas) yra gaunami automatiškai per valstybės registrus, todėl dokumentų sąrašas trumpesnis nei anksčiau. Jei šeima turi skolų už komunalines paslaugas, tai gali turėti įtakos kompensacijos skyrimui.
Nors pastatų savininkai yra visi butų ir kitų patalpų savininkai, dažniausiai už jų priežiūrą atsako savivaldybės paskirtas administratorius arba namo bendrija. Visi daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (laiptinės, stogas, vamzdynai, šildymo sistemos ir pan.) butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvienam savininkui priklausanti dalis yra proporcinga jo turimų patalpų naudingojo ploto santykiui su viso namo plotu.
Daugiabučio bendrojo naudojimo objektų priežiūros reikalavimus nustato statybos techniniai reglamentai. Šiuo metu galioja STR 1.12.05:2010 „Statinių naudojimo priežiūra“, kuris pakeitė senąją 2002 m. redakciją. Gyventojai, pažeidę naudojimosi taisykles, atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Pavyzdžiui, už viešosios rimties trikdymą (triukšmą nakties metu), už savavališką statybą ar už bendrojo naudojimo objektų sugadinimą gali būti taikomos baudos.
Pagrindinis administratoriaus uždavinys - užtikrinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei tvarkymą, taip pat tinkamą namui priskirto žemės sklypo naudojimą pagal galiojančius teisės aktus. Administratoriaus veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Vietos savivaldos įstatymas, Statybos techniniai reglamentai bei kiti norminiai dokumentai.
Administratoriaus paslaugos finansuojamos iš butų ir kitų patalpų savininkų įmokų, kurios apskaičiuojamos proporcingai nuosavybės daliai bendroje dalinėje nuosavybėje, t. y. Tarifai šiandien nustatomi eurais, atsižvelgiant į realias sąnaudas. Jie susideda iš darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, įmonės pridėtinių išlaidų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, draudimo ir kitų būtinų išlaidų. Jeigu daugiau kaip pusė gyventojų nepatenkinti administratoriaus darbu, jie gali inicijuoti jo pakeitimą - balsuojant susirinkime arba raštu.
tags: #daugiabuciu #namu #savin #bendrijos #apskaitos #ypatybes