Daugiabučių Namų Savininkų Mokesčiai Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Daugiabučių namų bendrijos Lietuvoje yra įprastas reiškinys, skirtas valdyti ir prižiūrėti bendrą turtą. Tačiau dažnai kyla klausimų dėl mokesčių, paslaugų ir gyventojų teisių. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija, padėsianti jums orientuotis bendrijų veikloje.

Bendrijos Mokesčiai ir Kaupiamosios Lėšos

Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti... Be to, savininkas pats turi domėtis bendrais reikalais.

Mokesčių Priskaičiavimas

Taip, mokestiniai įnašai visiems savininkams priskaitomi proporcingai jų daliai pastate - pagal naudingąjį plotą.

Kaupiamosios Lėšos

Taip, būtina kaupti lėšas privalomiesiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbams. Jūsų nurodytas skaičius 0,05 skatina spėti, kad kalbate apie kaupiamąsias lėšas. Kol nėra patvirtinto ilgalaikio plano ir kartu - pagal jį nustatytų įnašų dydžių, būtina kaupti lėšas.

Kas Moka Kaupiamuosius Įnašus?

Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui.

Ar galima atleisti dalį bendraturčių nuo kaup. įmokų mokėjimo?

Kaupiamuosius mokesčius mokėti turi visi savininkai - ir butų, ir kitų patalpų, kitaip bus pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principas, įtvirtintas Civiliniame kodekse.

Kaupiamųjų Lėšų Tarifų Didinimas

Ar gali daugiabučio namo administratorius padidinti kaupiamų lėšų tarifą už nenumatytus privalomus darbus (avarijų likvidavimą), kai neužtenka sukauptų lėšų šiems darbams atlikti?

Avarines būkles likviduoti reikia skubiai. Kalba eina apie veiksmus, kurie sustabdo, pašalina grėsmę, t.y. kai kyla grėsmė statiniui, aplinkai ar žmonėms, veiksmų reikia imtis nedelsiant, o tuos skubius darbus galima apmokėti iš sukauptų lėšų (sukauptų ne pagal ilgalaikį planą, bet sukauptų atsargai, nenumatytiems darbams).

Jeigu atsargai sukauptų lėšų nepakanka, galima priskaityti ir surinkti lėšų iš savininkų papildomai, nurodant papildomo priskaitymo pagrindą.

Kasmet indeksuoti ir priklausomai nuo namo būklės didinti kaupiamųjų lėšų (skirtų daugiabučių priežiūrai ir remontui) tarifus pernai nusprendė Vyriausybė. Specialistai paaiškino, kiek tiksliai dėl to didės mokestis butų savininkams ir kokių pokyčių tikėtis.

Mokestis gyventojams padidėjo dvigubai Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba nurodė, kad kaupiamųjų lėšų tarifas Lietuvoje atsirado 2015 m. Nuo tada maksimalūs tarifai, kas mėnesį mokami namo administratoriui, siekė 3 centus už 1 kv. m (jei daugiabučio plotas viršija 3 tūkst. kv. m.) arba 5 centus (jei daugiabučio plotas neviršija 3 tūkst. kv. m.) už 1 kv. m.

Vis tik nuo 2025 m. liepos 1 d. kaupiamųjų lėšų tarifai buvo padidinti atitinkamai nuo 3 iki 9 ir nuo 5 iki 10 centų už 1 kv. m. S. Čirba paminėjo, kad vidutinis daugiabutis Lietuvoje yra 2 tūkst. kv. m. ploto, todėl didžioji dalis gyventojų nuo 2025 liepos 1 d. administratoriams per mėnesį moka 10 centų už 1 kv. m. Daugiabučių administravimo bendrovės „House care“ projektų vadovas Vaclovas Stankevičius paminėjo, kad 2025 m. taip pat buvo nuspręsta tarifą kasmet indeksuoti pagal minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pokyčius.

O tai reiškia, kad mokestis, kurį gyventojai mokės daugiabučių namų administratoriams, kasmet kažkiek kils. V. Stankevičiaus teigimu, tarifai keisis visiems daugiabučių (butų) savininkams Lietuvoje be išimčių, o administratoriai automatiškai pritaikys naujus tarifus gyventojų sąskaitose. S. Čirba skaičiuoja, kad nuo 2026 m. pradžios, pakilus MMA, daugeliui gyventojų tarifas didėjo nežymiai, t. y. tarp 1 ir 2 centų, taigi dabar siekia maždaug 11 centų už 1 kv. m.

Administratorių asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. daliai gyventojų kaupiamųjų lėšų tarifas didės 2-4 kartus, kadangi visi namai pagal techninę būklę bus suskirstyti į 4 grupes:

• Geros būklės namams bus taikomas koeficientas 1, o tai reiškia, kad butų savininkams mokestis nesikeis - jie mokės tą patį maždaug 11 centų tarifą už 1 kv. m.
• Patenkinamos būklės namai mokės dvigubai didesnį tarifą, t. y. per mėnesį apie 22 centus už 1 kv. m.
• Blogos būklės namams bus taikomas koeficientas 3, taigi butų savininkai mokės 33 centus už 1 kv. m.
• Kritinės būklės namai mokės koeficientą 4, o tai reiškia, kad didžiausias tarifas gyventojams sieks maždaug 44 centus už 1 kv. m.

S. Čirba pateikė pavyzdį: jei iki 2025 m. liepos vidutinis 50 kv. m. butas per mėnesį mokėjo apie 2,50 euro kaupiamųjų lėšų, nuo 2025 m. liepos šis mokestis pakilo iki maždaug 5,20 euro. O nuo 2026 m. liepos gyventojai mokės pagal namo techninę būklę. T. y. 50 kv. m. butą geros būklės name turintys gyventojai toliau mokės tuos pačius 5,20 euro, o gyvenantys kritinės būklės namuose mokės 20 eurų per mėnesį.

„Kadangi daugiabučių būklė dažniausiai būna tarp vidutiniškos ir patenkinamos, daugeliui gyventojų taikomas koeficientas bus tarp 2 ir 3. Taigi nuo 2026 m. liepos 1 d. 50 kv. m. ploto butui kaupiamųjų lėšų įmoka gali siekti maždaug 12-15 eurų per mėnesį“, - dėstė pašnekovas.

S. Čirba paminėjo, kad kaupiamųjų lėšų tarifai gali būti didesni, jei yra rengiamas ilgalaikis planas, kuriam gyventojai pritaria.

„Tie planai yra gana dažnai siūlomi butų savininkams. Pvz., administratorius mato, kad reikės remontuoti stogą. Stogo remontas gali kainuoti 50-80 tūkst. eurų. Gyventojams siūloma šią sumą surinkti, pvz., per 4-5 metus, vietoje 11 centų mokant po 1 eurą per mėnesį už 1 kv. m. Jei butų savininkai balsuodami tam pritaria, tada 4 metus iš gyventojų renkama po 1 eurą, po 4 metų suremontuojamas stogas ir vėl grįžtama prie centų rinkimo“, - aiškino pašnekovas.

Tuo metu pastatų priežiūros ir administravimo paslaugų įmonės „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas priduria, kad turint ilgalaikio remonto planą nuo 2026 m. liepos 1 d. namui nebus taikomi aukščiau minėti 2-4 kartų koeficientai.

Taip pat jis paminėjo, kad renovaciją baigusiems ar naujiems daugiabučiams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis kaupiamųjų lėšų tarifas: „Ši lengvata gali būti patvirtinta atsižvelgiant, kad tokie pastatai artimiausiu laikotarpiu paprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.“

V. Stankevičius atkreipė dėmesį, kad dauguma daugiabučių Lietuvoje yra seni. „Net 90 proc. pastatų yra statyti iki 1993 m., todėl jų konstrukcijos fiziškai nusidėvi ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei remonto. Iki šiol galioję minimalūs tarifai buvo per maži. Surenkamų lėšų dažnai neužtekdavo net avarinėms situacijoms spręsti, jau nekalbant apie planinius atnaujinimo darbus“, - neslėpė „House care“ projektų vadovas.

Anot jo, didesni ir kasmet indeksuojami tarifai leis efektyviau planuoti ilgalaikį atnaujinimą, sumažins avarinių situacijų riziką ir leis palaikyti pastatų vertę. S. Čirba antrino - jei kyla algos ir išmokos, turi kilti ir kaupiamųjų lėšų tarifas. Anot jo, taikant 5 centų tarifą išeidavo sukaupti tik simbolines sumas avarinėms situacijoms - pinigų už privalomuosius darbus iš gyventojų tekdavo imti papildomai.

Tačiau dabar, kai kaupiamųjų lėšų tarifas siekia 11 centų už 1 kv. m., vidutinis (2000 kv. m. ploto) daugiabutis per mėnesį surenka 220, o per metus - 2 640 eurų.

„Dabar administratorius tas sukauptas lėšas jau gali panaudoti ne tik avarijų likvidavimui, bet ir privalomųjų reikalavimų vykdymui. Pvz., yra privalomasis reikalavimas, kad laiptai prie įėjimo į laiptinę būtų tvarkingi ir atitiktų reglamentą. Jei laiptai yra sugriuvę, administratorius gali suremontuoti laiptus panaudodamas namo kaupiamąsias lėšas“, - aiškino S. Čirba.

Vis tik jis paminėjo, kad privalomieji darbai negali viršyti sukauptos sumos. Jei darbų sąmata viršija sukauptą sumą, administratorius turi gauti daugumos butų savininkų (50 proc. + 1) sutikimą, kad tie darbai būtų atlikti. Jei sukauptų lėšų užtenka, darbams atlikti nėra reikalingas gyventojų sutikimas - jie atliekami privaloma tvarka:

„Pvz., šią žiemą yra labai daug ledo, sniego ir varveklių, todėl sukauptos lėšos bus naudojamos jų šalinimui ir, tikiuosi, gyventojams nereikės papildomai mokėti.“

Daugiabutis namas Vilniuje. Šaltinis: VILNIUS TECH

Kaupiamųjų Lėšų Tarifai

Šioje lentelėje pateikiami kaupiamųjų lėšų tarifai, galiojantys Lietuvoje nuo 2025 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į namo plotą ir būklę:

Bendrijos veikla ir sprendimai

Bendrijos Pirmininko Veiksmai

Bendrijos pirmininkas nuolatos organizuoja darbų pirkimus, už kuriuos iš butų savininkų reikalauja didžiulių sumų, pvz. kiemo išklojimas marmuro plytelėmis ar fontanėlio įrengimas. Apie tai informuoja SMS žinute ir pareikalauja, pvz., 4000 Eur. Bute gyvena buto savininkė, kur yra pensininkė ir paprasčiausiai neturi tokių pinigų.

Susirinkimuose informacija pateikiama žodžiu, "už" nubalsuoja daugiau kaip 50 proc. butų savininkų, kurie yra suinteresuoti darbų pirkimu.

Pirkimai bendrijoje organizuojami vadovaujantis patvirtintu bendrijos biudžetu, ilgalaikiu planu ir kaupiamųjų lėšų patvirtintu mėnesiniu tarifu, kitais bendrijos narių ar visų savininkų susirinkimo (balsavimo raštu) priimtais sprendimais.

Informacijos Gavimas ir Atsakomybė

Bendrijos narių teisėtai priimtus sprendimus vykdo visi savininkai, t.y. Savininkai turi gauti informaciją apie priskaitytus mokesčius ir kitą.

Sniego Valymas ir Kiemo Priežiūra

Bendrijos pirmininkas atodrėkio pradžioje (tirpstant sniegui) suorganizavo sniego valymą daugiabučių kieme. Neatsako, iš kokių lėšų bus atlikta paslauga, kokia kaina ir ar privalomas mokestis gyventojams, nedavusiems sutikimo.

Už bendrojo naudojimo žemės privalomąją priežiūrą (pavyzdžiui, žolės pjovimas, pėsčiųjų takų valymas) moka proporcingai visi savininkai.

Įprastai žemės priežiūrai lėšos numatomos biudžete. Biudžetą tvirtina bendrijos narių susirinkimas.

Remonto Darbai

Ar pirmininkė gali užsakyti remonto darbus Bendrijos bendro naudojimo objektuose nesurengus visuotinio susirinkimo, be namo techninio prižiūrėtojo rekomendacijų ir neinformavus Bendrijos narių, butų savininkų? Nėra taip, kad visada reikia informuoti savininkus apie vykdomus darbus prieš pat juos...

Bendrijos Narystė

Ar po prašymo pateikimo mes turėjome gauti kažkokį patvirtinimą, kad esame įtraukti į bendrijos narius? Bendrija turi įsipareigoti supažindinti mus su būsimais mokesčiais ir siųsti sąskaitas periodiškai, bet ne po metų kai gresia sankcijos?

Kodėl vieni turi būti bendrijos nariai ir mokėti už viską daug daugiau (vaikų aikštelės įrengimas, nario mokesčiai....), kai kiti nėra bendrijos nariai, ir gauna sąskaitas tik už pvz apšvietimą ir kitus bendrus dalykus?

Savininkus, pareiškusius savo valią tapti bendrijos nariais, bendrijos pirmininkas įrašo į bendrijos narių sąrašą, jis yra atsakingas ir už to sąrašo atnaujinimą.

Įprastai mokestiniai pranešimai siunčiami kas mėnesį, bet būna ir kitaip: kai bendrijos įstatuose yra numatyta galimybė mokesčius mokėti rečiau, tuomet bendrijos nariai gali priimti sprendimą, kad mokesčiai bus...

Individualūs Namai Kvartalo Bendrijoje

Jeigu individualaus gyvenamojo namo savininkas nepareiškia savo valios prisijungti prie bendrijos, prieš jo valią jo namo įrašyti į bendrijos įstatus (įtraukti į bendriją) negalima (bet gali būti, kad ankstesnis to pastato savininkas buvo pareiškę tokią valią ir pastatas į bendriją jau yra įtrauktas).

Ar privalau mokėti nuosavų namų kvartalo bendrijai mokesčio dalį skirtą bendrijai (t.y. kalba eina apie bendrijos mokestį), jei jai nepriklausau, tačiau gyvenu nuosavų namų kvartale? Situacija tokia, kad bendrija praktiškai negina gyventojų interesų, o mokesčiai imami.

Taip pat būna, kad asmuo, kurio pastatas nėra įtrauktas į bendrijos įstatus, bendrai naudojasi objektu, kurį prižiūri bendrija, tuomet bendrija irgi reikalauja atitinkamai...

Garažų Bendrijos

Garažų bendrijoms, kaip ir daugiabučių namų bendrijoms, taikomos to paties Bendrijų įstatymo nuostatos.

Ar normalu, kad bendrijos imonę garažo savininka paduoda i teisma po penkeriu metų už metinio mokesčio nemokejima? Kai pats savininkas nebuvo nė karto informuotas laišku, el.paštu ar telefonu. Juk savininkas turi žinoti, ką ir kiek moka.

Normalu, kad mokesčius turi mokėti visi savininkai, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Normalu, kad skolos išieškomos. Taip, savininkai turi gauti informaciją apie priskaitytus mokesčius ir kitą.

Apmokėjimo Klausimai

Delspinigiai

Ar gali bendrijos pirmininkas reikalauti delspinigių už vėliau, po 3 mėnesių sumokėtą bendrijos mokestį, butas buvo remontuojamas ir aš minėjau, kad sumokėsiu bendrijos mokesčius pilnai, kai pabaigsiu remontus? Bendrija gali nusistatyti tam tikras tvarkas, taip pat gali priimti sprendimą taikyti tam tikro dydžio delspinigius, netesybas.

Elektra

Žinome, kad pagal LR civilinio kodekso 4.82 str. 1 punktą būtų ir patalpų savininkai privalo apmokėti bendro naudojimo paslaugas. Šiuo atveju konkrečiai kalba eina apie suvartotą elektros energiją.

Ar patalpų (administracinių) savininkas turintis atskirą įėjimą į savo patalpas, nenaudojantis bendrų laiptinių, požeminiu parkingu, bei namo išorėje nėra apšvietimo, taip pat turi apmokėti, už bendrai suvartotą elektrą? Ar tokiais atvejais nėra taikomas tam tikras įstatymas atleidžiantis nuo mokėjimo?

Vanduo

Bendrijos gyventojas kelis mėnesius iš eilės deklaruoja, kad nenaudoja vandens, nors gyvena, ar neprivalo mokėti? Jeigu vandens tiekėjo yra nustatytas mėnesinis aptarnavimo mokestis, vis tiek jį turbūt turės sumokėti, o jeigu vandens nenaudojo, tai už konkretų vandens kiekį neturi mokėti.

Jeigu yra, pavyzdžiui, patvirtintas kaupimas vandens nuotekų tinklų atnaujinimui, turės mokėti tas kaupiamąsias lėšas.

Šeimos Su Negalia

Šeimoje 4 asmenys, namas turi bendriją, renkamos lėšos. Du žmonės šeimoje yra su negalia (mama ir vaikas). Mama nedirbanti, vaikas nepilnametis. Prašau, pakeisti, kad būtų skaičiuojama 1 žmogui.

Konsultantas neturi informacijos, dėl kokio konkretaus asmens mokesčių kreipiatės, šį klausimą siūlome pateikti jūsų bendrijos pirmininkui, jis paaiškins, už ką ir kaip priskaitomi jums mokesčiai.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad priskaitant mokesčius bendrijoje, nėra remiamasi bute įregistruotų ar gyvenančių asmenų skaičiumi (tai neturi reikšmės).

Bendro Naudojimo Turtas

Žaidimų Aikštelė

Turime bendrą žaidimų aikštelę, įmonė saugos ją uždarė dėl to, kad yra nesaugi. Reikia atstatyti ir užtikrinti vaikams saugumą. Ar mes, kaip savininkai turime prisidėti tik aištelės atstatymo išlaidas? ( Gavome iš bendrijos pasiūlymą su keturženkle suma, pievele, minkštu asvaltu ir t.t.), ko prieš tai net neturėjome.

Mes, kaip savininkai ar turime sutikti TIK atstatymui ar tai ką nubalsuos dauguma? Bendrija rūpinasi visų bendrijos pastato savininkų bendrojo naudojimo objektais.

Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje.

Naudingos nuorodos

• Elektros tiekėjai: Palyginkite kainas ir raskite geriausią variantą
• Vandens tiekėjai: Jūsų savivaldybės tiekėjų sąrašas
• „Specialus tyrimas“: suklastotais parašais įsteigta daugiabučio bendrija veikia legaliai?

tags: #daugiabuciu #namu #savininku #mokesciai