Statydami naujus pastatus, tiek daugiabučius, tiek ir individualius gyvenamuosius namus, siekiame, kad jie būtų energiškai efektyvūs, kokybiški ir ilgaamžiai. Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių namų sienų remonto ypatumus, įskaitant vėdinamų fasadų konstrukcijas, šilumos izoliaciją ir leidimų gavimo procesą.
Vėdinamų Sienų Konstrukcija
Vėdinamos sienos yra tokios sienos, kurių konstrukcijoje tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra vėdinamas oro tarpas. Juo laisvai juda lauko oras tarp sienos apačioje ir jos viršuje įrengtų specialių angų. Taip judantis oro srautas leidžia pasišalinti drėgmei iš konstrukcijos.
Vėdinamų (vadinamųjų ventiliuojamų) sienų konstrukcija patraukli ne tik savo ilgaamžiškumu, bet ir plačia, architektūrinio polėkio nevaržančia estetine išraiška. Vėdinamų fasadų apdailos medžiagų pasiūla yra labai didelė, ji leidžia pasirinkti spalvą, tekstūrą, plokščių tipą, dydį, jų medžiagiškumą, leidžia kombinuoti kelias apdailos medžiagas tarpusavyje.
Architektas Valentinas Lucenko sako, kad naujausiam jų kūriniui, moderniam pastatui Klaipėdoje Daukanto g.11, buvo pasirinkta vėdinamų fasadų konstrukcija ne tik dėl estetinių galimybių, tačiau ir dėl ilgaamžiškumo. Pastato fasadas apdailintas solidžiomis sendinto vario fasadinėmis apdailos plokštėmis.
„Rinkomės natūralias medžiagas: fasadui - varį, o pastato šiltinimui - akmens vatos izoliaciją PAROC. Medžiagiškumu PAROC produktai tvariai dera prie natūralių fasado apdailos sprendimų, - sako jis.
Vėdinamo fasado pavyzdys
Sienos vėdinimas
Sienos vėdinimas yra būtinas papildomos drėgmės pašalinimui iš išorinės sienos konstrukcijos. Dažniausi drėgmės šaltiniai yra statybinė drėgmė, drėgmė iš vidaus ir išorės oro (vėdinimo) bei fasado drėkinimas įstrižo lietaus vandeniu.
Vėdinamas oro tarpas yra įrengiamas tarp šilumos izoliacijos/apsaugos nuo vėjo ir fasado apdailos. Tačiau vien tik įrengti vėdinamą oro tarpą nepakanka. Kad lauko oras į jį patektų ir vyktų oro judėjimas, būtina įrengti oro patekimo angas pastato apačioje (ties cokoliu) ir oro išėjimo angas viršuje (ties karnizu, parapetu). Be to, tokias angas reikia įrengti ir virš durų bei langų. Oro angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 kv.
Šilumos Izoliacija
Šilumos izoliacija vėdinamuose fasaduose gali būti įrengiama iš vieno ar dviejų sluoksnių. Vieno sluoksnio izoliacijai rekomenduojame naudoti PAROC WAS 35(t) plokštes. Dvisluoksnę šilumos izoliaciją sudaro pagrindinis šilumą izoliuojantis sluoksnis, kuris paprastai įrengiamas iš PAROC Ultra arba PAROC Ultra plus plokščių, ir apsauga nuo vėjo.
Apsaugai nuo vėjo naudojame PAROC WAS 35(tb), PAROC WAS 25t arba PAROC Cortex b 30 mm storio plokštes. PAROC WAS 35(tb), PAROC WAS 25t plokštės yra įprastas vėdinamų fasadų apsaugos nuo vėjo sprendimas. Šių apsaugos nuo vėjo plokščių paviršius yra padengtos nedegia, vandens garams laidžia ir labai mažai orui laidžia plėvele ir atitinka A2 s1 d0 degumo Euroklasę.
Siūlės tarp pačių plokščių yra suklijuojamos specialioms juostomis. Tokiu būdu pastatas lyg įvelkamas į apsaugos nuo vėjo apvalkalą.
Be visų aukščiau paminėtų faktorių, šilumos izoliacijos sluoksnio efektyvumas priklauso ne tik nuo pačių šilumos izoliacinių plokščių, bet ir nuo teisingo jų sumontavimo. Apsaugos nuo vėjo plokštės turi perdengti apatinio sluoksnio siūles.
Medžiagos ir Šilumos Laidumas
Pateiktoje lentelėje matome, jog medžiagų, iš kurių yra pagamintos gembės/kronšteinai, šilumos laidumo koeficientai skiriasi labai ženkliai. Pastaruoju metu atsisakoma gembių/kronšteinų, pagamintų iš aliuminio, nes šių šilumos laidumas yra beveik 13 kartų didesnis už nerūdijančio plieno.
Žemiau pateiktas pavyzdys iliustruoja, kaip skiriasi šilumos izoliacijos storis, priklauso nuo panaudoto tvirtinimo elemento medžiagos, kai visos kitos sąlygos yra tokios pat.
Šilumos laidumo koeficientai
| Medžiaga | Šilumos laidumo koeficientas (W/mK) |
|---|---|
| Aliuminis | Apie 200 |
| Nerūdijantis plienas | Apie 15 |
Kapitalinės Sienos Griovimas: Leidimų Gavimo Procesas
Jei gražesnių namų idėja kertasi su kapitaline siena, teks truputėlį pasportuoti varstant savivaldybės duris ir tvarkant dokumentus. Pirmasis „privalu turėti” sąraše - statybos (griovimo) leidimas. Norint jį gauti, teks apsilankyti savivaldybės anksčiau minėtame statybos ir architektūros skyriuje.
Su savimi turėkite šiuos dokumentus:
- Prašymą (jį galima gauti bei užpildyti vietoje).
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Statinio bendraturčių sutikimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas, reikia 50 proc. namo gyventojų parašų, o kai kuriose savivaldybėse ir daugiau).
- Statinio projektą (buto ar namo planą).
Daugiabučio renovacija
Vizitas pas šiuos architektus atsieis apie 50-75Lt. Architektas išnagrinės buto ar namo planą, pasitars su savininku, kaip ir ką šis nori griauti, ir išduos leidimą.
Gavus leidimą, privalu pakeisti paties buto planą, tad teks samdyti architektą-projektuotoją. Šį žmogų gali rekomenduoti ir savivaldybės architektas, tačiau bet kokiu atveju architekto-projektuotojo paslaugos kainuos daug daugiau. Priklausomai nuo sumanymo sudėtingumo lygio, norimos griauti sienos techninių duomenų, to, kelintame aukšte vyksta veiksmas, ir t. t., vyraujančiomis rinkos kainomis gali tekti „pakloti” nuo 400 iki kelių tūkstančių litų. Su šiuo architektu derinamos visos sąlygos, prireikus jis ateina į namus, atlieka matavimus ir vėliau perbraižo, pakeičia detalųjį planą - sukuria naują projektą.
Daugiabučio Renovacija
Daugiabučio renovavimas turi daugybę privalumų, kurie teigiamai veikia tiek pastato savininkus, tiek aplinką. Renovacija pagerina pastato energinį efektyvumą, sumažindama šildymo ir elektros sąnaudas. Tai tiesiogiai sumažina gyventojų komunalinių mokesčių naštą.
NEB DIRBTUVĖS_Kvartalinė daugiabučių renovacija #1
Be to, pagerėja gyvenimo komfortas - renovuoti pastatai yra šiltesni, sandaresni ir estetiškai patrauklesni. Renovuojant keičiamos arba tobulinamos senstančios inžinerinės sistemos (santechnika, elektra), todėl mažėja gedimų rizika, o tai ilgainiui sutaupo pinigų.
Renovuotas pastatas įgyja didesnę rinkos vertę, todėl jo savininkams atsiranda daugiau galimybių ateityje parduoti būstą už geresnę kainą. Tai, kad renovuoto, apšiltinto, sutvarkyto daugiabučio gyventojai moka mažiau už šildymą, įrodymų daugiau negu reikia.
Jeigu pasigilintume į pateikiamus atskirų daugiabučių šilumos poreikių skaičius, nesunku pastebėti, kad iš tiesų, kaip daugelis ir akcentuoja, renovuotuose namuose išlaidos šildymui yra 25 - 60 proc. mažesnės nei prieš renovaciją.
Vakarų Europos ir Lietuvos mokslininkai teigia, kad reikia atskirti investicijas, reikalingas pastato fizinei būklei pagerinti ir investicijas, mažinančias energijos suvartojimą. Dalis investicijų, tokios kaip langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas turi įtakos tiek pastato būklės gerinimui, tiek energijos vartojimo efektyvumo ir gyvenimo komforto didinimui.
Gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Renovavus namą, ji neabejotinai pagerėja. Dar vienas privalumas - prisidedama prie klimato kaitos mažinimo - atnaujinto daugiabučio 60 kv.
„Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui. Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis.