Daugiabučių Namų Valdymo Tvarka Lietuvoje

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu. Aptarkime, kokios yra pagrindinės daugiabučio namo valdymo formos Lietuvoje.

Daugiabučių Namų Savininkų Bendrija

Daugiabučių namų savininkų bendrija - yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Sprendimus dėl bendrojo turto valdymo gali priimti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdyba ir bendrijos susirinkimas balsų dauguma.

Bendrijos Steigimas

Daugiabučių savininkams pirmiausia reikia surinkti iniciatyvinę grupę iš keleto asmenų. Suburta iniciatyvinė grupė parengia bendrijos įstatų projektą pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Jei bendriją planuojama steigti daugiabučiame name, kurį administruoja savivaldybės paskirtas administratorius, jam būtina prieš 30 dienų iki steigiamojo susirinkimo pranešti apie bendrijos steigimą ir steigiamojo susirinkimo datą. Visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams apie organizuojamą steigiamąjį bendrijos susirinkimą, jo datą ir vietą reikia pranešti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo susirinkimo dienos.

Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų savininkas turi po vieną balsą.

Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyviai registruojami sudarant jų sąrašą. Bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyta:

• Susirinkimo dalyvio vardas ir pavardė.
• Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, jo numeris ir išdavimo data.
• Juridinio asmens pavadinimas, kodas.
• Susirinkimo dalyviui priklausančio buto (butų), kitos patalpos (kitų patalpų) (pastato (pastatų) adresas (adresai) ir jų unikalus numeris (unikalūs numeriai).
• Susirinkimo dalyvio parašas.

Jeigu susirinkimo dalyvis atstovauja buto ar kitų patalpų savininkui, bendrijos steigiamojo susirinkimo dalyvių sąraše nurodomas įgaliojimo registracijos numeris ir data.

Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra protokoluojamas. Bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais.

Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas numatytu laiku neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo neįvykusio steigiamojo susirinkimo dienos.

Notaro patvirtintus bendrijos steigimo dokumentus steigiamojo susirinkimo pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų privalo registruoti bendriją arba pranešti apie atsisakymą registruoti, nurodant atsisakymo priežastį.

Daugiabučio namo bendrijos susirinkimas

Jungtinės Veiklos Sutartis (JVS)

Patalpų savininkai gali pasirašyti jungtinės veiklos sutartį namo bendrajai nuosavybei valdyti. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartyje galima nustatyti, ar bendrus reikalus tvarko vienas iš savininkų, ar visi savininkai kartu. Tačiau būtina, kad visi bendrasavininkai pasirašytų sutartį. Daugiabučiame name butai parduodami, keičiasi savininkai, todėl net vienam savininkui pasikeitus, sutartis tampa negaliojanti.

Savininkai pasirašydami JVS į visą valdymą atiduoda į fizinio asmens rankas, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie yra nepatenkinti administratoriaus veikla, gali organizuoti susirinkimą dėl JVS. Sprendimą priima dauguma. Surašomas sprendimų priėmimo protokolas, pasirašoma Jungtinės veiklos sutartis, išrenkamas įgaliotas asmuo. Daugiabučio namo valdymas JVS įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Informacija apie pasirašytą sutartį ir jos įregistravimą pateikiama namo administratoriui ir savivaldybei. Namas išbraukiamas iš administruojamų namų sąrašo.

Administratoriaus Pasirinkimas

Svarbiausia administratoriaus funkcija yra įtraukti savininkus į jų turto valdymą, nuolat informuoti juos apie realią turto būklę. Patalpų savininkai turi teisę pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuris rūpinsis butų ir kitų patalpų savininkams priklausančiu bendrojo naudojimo turtu ir organizuos jo priežiūrą. Administratorius veikia, pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus nuostatus.

Jei savininkai nori atsisakyti administratoriaus paslaugų, ne mažiau kaip 1/4 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų turi raštu kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrių, kuris vadovaudamasis LR Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr.

Šiame straipsnyje aptarėme pagrindines daugiabučio namo valdymo formas Lietuvoje: bendrijos steigimą, jungtinės veiklos sutartį ir administratoriaus pasirinkimą. Kiekviena iš šių formų turi savo privalumų ir trūkumų, todėl svarbu atidžiai apsvarstyti, kuri iš jų geriausiai atitinka konkretaus daugiabučio namo savininkų poreikius.

Daugiabučio namo renovacija

tags: #daugiabuciu #namu #valdymas #tar