Daugelis gyventojų, susibūrusių į bendrijas, su nekantrumu laukia valstybės skiriamų lėšų, kuriomis būtų pradedama vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos programa ir ženkliai didesniais mastais negu ligi šiol. Bendrijų pirmininkai aktyviai darbuojasi, stengdamiesi išgryninti vieningus techninius sprendimus, kurie pagal kainą ir praktiškumą būtų priimtini didžiajai daliai bendrijos narių.
Didžiausias dėmesys skiriamas pagrindiniams šilumą taupantiems statybiniams sprendimams, tokiems kaip langų keitimas, sienų šiltinimas, stogo ir šildymo sistemų renovacijos.
Balkonų renovacijos ypatumai
Balkono stiklinimas yra vienas iš tų darbų, kuris dažniausiai įtraukiamas į būsto remonto ar rekonstravimo darbų sąrašą. Ir nenuostabu, nes įstiklintas balkonas turi ženkliai daugiau privalumų nei neįstiklintas. Stiklai apsaugo balkono erdvę nuo kritulių, vėjo, šiukšlių, o jei pasirūpinate ir balkono sienų apšiltinimu bei tinkama apdaila, tai temperatūra balkono patalpoje bus tik keliais laipsniais žemesnė nei namų temperatūra.
Įstiklintame balkone galėsite įsirengti ramų poilsio kampelį, jaukų vaikų žaidimų kambarį, mini daržą ar žiemos sodą... Visgi praktika rodo, kad ne visi žino balkonų stiklinimo reglamentavimo aspektus.
Renovuojamuose namuose dažniausiai kaina ne tiek priklauso nuo balkonų viršutinės stiklinimo sistemos, kiek nuo techninių sprendimų pasirinkimo. Renovuojamų balkonų kainai didžiausią įtaką lemia susiję su balkonų apatinės dalies atitvaro renovacija.
Skaičiuojant, kiek kainuoja balkonų stiklinimas kvadratiniais metrais, beveik visada pastebėsite, kad apatinė balkono stiklinimo dalis yra ženkliai brangesnė negu viršutinės balkono dalies stiklinimas. Taip gaunasi todėl, kad apatinėje dalyje sunaudojama žymiai daugiau metalo ar aliuminio profilių, reikalingos standžios atitvaro įtvirtinimo detalės, taip pat ieškomi įvairiausi sprendimai balkono apatinės dalies uždengimui.
Apatinės balkono dalies įvertinimas
Prieš pradedant renovaciją, būtina įvertinti esamą situaciją:
- Kokios medžiagos buvo naudotos esamose apatinės balkonų atitvarų konstrukcijose?
- Jei buvo naudotas juodas metalas, tai ar jo stovis dar atitinka saugumo reikalavimus?
- Jei apatinė balkono dalis suformuota naudojant metalo konstrukcijas ir betono plokštes - koks jų stovis?
Atlikus šiuos įvertinimus, galima apsispręsti, ar renovuojant balkonus reikalinga pilna balkono renovacija, ar užtenka stiklinti tik balkono viršutinę dalį. Taip pat svarbu, bent jau preliminariai, žinoti, kokiomis medžiagomis planuojamas pagrindinių sienų šiltinimas.
Pavyzdžiui, pasirenkant ne skaidrų, o tonuotą stiklą balkono apatinėje dalyje, reikėtų įvertinti, kad stiklas jau turės būti ne tik laminuotas, bet ir grūdintas. Pigiausias variantas yra, kai techninis stovis leidžia palikti apatinį balkono atitvarą tokį, koks jis yra ir naujai montuoti tik viršutinę balkonų stiklinimo sistemą.
Truputį brangesnis variantas yra, kai naudojamos dar esamos atitvaro pagrindinės konstrukcijos, naudojant dalį papildomų profilių ir pritaikant prie esamo atitvaro naujas apdailos medžiagas. Geri sprendimai balkono apatinės dalies atnaujinimui, gali sutaupyti didelę dalį pinigų, skirtų balkonų renovacijai.
Viskas priklauso nuo esamos situacijos renovuojamame name. Įvertinus balkonų konfigūracijas, gabaritus ir projektines galimybes, galima surasti pigesnių techninių sprendimų, netgi vietoje juodo metalo naudojant aliuminio profilius.
Negalima teigti, kad visuomet tai pavyksta, bet patirtis rodo, kad kiekvienas renovuojamas namas reikalauja individualaus sprendimų ieškojimo.
Balkono stiklinimo sistemos
Jau pabandyta balkono stiklinimą išskirti į dvi dalis: stacionarų išorinį balkono atitvarą ir viršutinę stiklinimo dalį.
Stacionarus išorinis balkono atitvaras pagal galiojančius STR turėtų būti ne žemesnis, kaip 1100 mm aukščio, pagamintas iš kokybiškai apdirbto metalo arba naudojant ALU profilius. Vertikalūs statramsčiai turėtų būti atitolę vienas nuo kito ne didesniu kaip 1200 mm atstumu. Visus vertikalius statramsčius turėtų jungti ištisinis profilis, vadinamas porankiu.
Jei nėra numatytų dekoratyvinių apdailos elementų tarp vertikalių statramsčių ir planuojama apatinę dalį stiklinti, tai stiklas privalomai pagal Lietuvoje galiojantį STR turi būti laminuotas 4*2*4 mm storio. Vietoje stiklo galima naudoti įvairias kitas uždengimui skirtas medžiagas, pvz: diubondas, cetris ir kt.
Viršutinė balkono stiklinimo dalis yra montuojama ant stacionarios apatinės balkono dalies. Nuo šios stiklinimo sistemos pasirinkimo labai priklauso fasadinė namo išvaizda, balkono naudojimosi ir priežiūros praktiškumas, šiek tiek bendra buto garso izoliacija, vėdinimo galimybės, varstymo ir atidarymo būdai, matoma erdvė.
Yra kelios pagrindinės balkono stiklinimo sistemos:
- Berėmė stiklinimo sistema
- ALU rėmuose slankiojanti sistema
- PVC profilių konstrukcijos
Berėmė stiklinimo sistema
Tokiu būdu stiklintos balkonų sistemos modelis atkeliavo iš Skandinavijos kraštų. Populiarumą Lietuvoje išsikovojo dėl keleto paprastų savo savybių. Balkonuose tarp stiklų nėra jokių profilių, todėl bendras viso namo fasado vaizdas atrodo nepriekaištingai. Tokiu būdu įstiklintas balkonas atrodo lengvas, skaidrus ir erdvus. Tai imponuoja daugeliui architektų ir projektuotojų.
Vis tik pagrindinius privalumus geriausiai įvertina tiesioginis vartotojas, todėl berėmės balkono sistemos tobulinimas vyko kelis dešimtmečius. Visos stiklinės sekcijos slankioja ratukų pagalba viršutiniame ir apatiniame aliuminio bėgiuose vienoje plokštumoje ir gali atsidaryti į balkono vidų kaip knygos lapai, kur užtvirtinamos. Taip jos užima mažai vietos ir tampa nepajudinamos net esant stipriam vėjui. Balkoną galima atidaryti 100 proc.
Berėmė stiklinimo sistema tiek naudojimosi, tiek priežiūros lengvumo savybėmis turi pranašumą prieš kitas balkono stiklinimo sistemas. Norint išvalyti berėme sistema stiklintą balkoną, reikia paprasčiausiai kiekvieną plaunamą varčią pristumti prie sienos ir atverti ją.
Visi stiklai berėmėje balkonų sistemoje yra gaminami iš 6mm grūdinto stiklo. Visos ypatingai tvirto stiklo kraštinės yra šlifuotos, todėl eksploatuojant gaminį pasiekiamas maksimalus saugumo lygis. Nebūtina stiklų montuoti į papildomus rėmelius ar klijuoti smūgiams atsparias plėveles.
6 mm grūdinto stiklo atsparumas atlaiko iki 425 MPa slėgį, tuo tarpu paprasto 6 mm stiklo atsparumas atlaiko iki 150 MPa slėgį. Dūžtant, grūdintas stiklas subyra į mažus gabalėlius. Tai apsaugo žmones nuo įsipjovimų, kurie gali pasitaikyti naudojant paprastą stiklą.
Pagrindiniai šios sistemos aliuminiai profiliai yra pritaikyti bet kokiam vandens nuvedimo latakų montavimui, todėl pakankamai paprasta prisitaikyti prie įvairių statybinių situacijų ir surasti geriausius sprendimus.
Standartiškai tarp uždarytų stiklų lieka vertikalūs 3-5 mm tarpeliai, pro kuriuos gausiai lyjant ir esant nepalankiam vėjui, nedidelė dalis kritulių gali patekti į balkono vidų. Šiai problemai spręsti tarp stiklų yra montuojamos specialios permatomo plastiko 15 mm pločio tarpinės, kurios užtikrina pilną balkono sandarumą.
Berėmę stiklinimo sistemą taip pat galima sumontuoti nuo balkono apačios iki viršaus. Taip stiklinti galima terasas, verandas ar tambūrus. Stiklinant balkonus turėtų išlikti apatinė balkono atitvaro dalis, o ši berėmė sistema montuotųsi konstrukciją truputį įtraukiant į balkono vidų. Maksimalus šios konstrukcijos aukštis gali būti iki 2900 mm.
ALU rėmuose slankiojanti sistema
Ši sistema išsiskiria tuo, kad visos stiklinės slankiojančios dalys yra aliuminio profilio rėmuose. Todėl pagal galiojantį Lietuvoje STR, įrėmintose konstrukcijose gali būti montuojamas paprastas 4 - 6 mm storio stiklas. Slankiojančios dalys labai lengvai juda specialiai tam sumontuotais profiliais. Visas slankiojančių dalių svoris remiasi ant apatinio nešančiojo profilio.
Ši sistema yra sandari, turi specialius užrakinimo mechanizmus, reguliavimo galimybę ir visus reikalingus profilius, kurių pagalba galima atlikti stiklinimą įvairių konfigūracijų balkonuose.
Jei rėminė balkonų stiklinimo sistema yra montuojama ant balkono apatinio atitvaro, reikėtų atidžiai derinti varstomų dalių pločius, kad sutaptų su apatinės dalies matomais sudalinimais. Kitu atveju, balkonai bendram renovuoto namo kontekste gali atrodyti labai nesimetriški.
Tokio tipo balkonų eksploatacija yra pakankamai patogi. Norint išvalyti išorinius stiklus, kiekviena slankiojanti dalis kartu su stiklu iškeliama iš bendro rėmo. Pastatoma balkono viduje, nuvaloma ir įstatoma į buvusią vietą.
Slankiojančios dalies dydis turėtų sudaryti nedaugiau kaip 2 kv.m., tada vienos dalies svoris bus apie 15 kg ir jos iškėlimas ar pastatymas taps paprastesnis, mažėja rizika sudaužyti stiklą. Montuojant tokio tipo konstrukcijas nuo balkono apačios iki viršaus, reikėtų gerai įvertinti konstrukcijos bendrą standumą ir reikalui esant, komplektuoti papildomus standumo profilius.
PVC profilių konstrukcijos
Šiuo balkonų stiklinimo būdu dalis gyventojų savarankiškai yra atnaujinusi savo balkonus. Pagrindiniai šios sistemos privalumai, tai, kad langų gamyba iš PVC profilių Lietuvoje yra labai stipriai išvystyta. Galima labai nesunkiai susirasti patikimą firmą, kuri atliks visus aptartus darbus.
Lieka nuspręsti varstomų ir nevarstomų langų vietą ir kiekį, nuo kurių dažniausiai priklauso bendra balkono stiklinimo kaina, išsiaiškinti planuojamus vandens nuvedimo darbus, nepamiršti aptarti apdailos darbų.
Dažniausiai tokiu būdu stiklinant balkoną naudojamas dviejų stiklų paketas iš kurių vienas stiklas dengtas selektyvine danga. Nepatartina taupyti pinigus naudojant PVC profilių rėmuose tik vieną stiklą.
Balkonai būna labai skirtingų gabaritų ir konfigūracijos, netgi senesnės statybos namuose, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, kad būtų naudojami visi privalomi langų sujungimo profiliai.
PVC langais įstiklintas balkonas turi geresnes garso izoliacijos savybes ir geriau izoliuoja šalčio patekimą į balkono vidų. PVC lango rėmo plotis yra apie 70 mm, o varstomo lango bendras rėmų plotis yra apie 110 mm, todėl planuojant varstomų langų vietą didesniuose balkonuose reikėtų atkreipti dėmesį, kad tarp varstomų langų rėmų nebūtų sujungimo profilių, nes tokiu atveju, iš savo balkono matysite apie 220 mm pločio plastikinį rėmą.
Dažniausiai tarp PVC varstomų langų montuojamos nevarstomos vitrinos. Taip išvengiama papildomo profilių storinimo ir siekiama, kad pro pilnai atidarytą varstomą langą būtų pasiekiamas išvalyti nevarstomo lango stiklas iš išorės.
Norint stiklinti balkoną PVC profilių konstrukcijomis, nuo balkono apačios iki viršaus, apatinė balkono dalis turėtų būti užpildyta naudojant termo izoliacijos sluoksniais, vadinamaisiais “termosendvičiais” arba stiklinama naudojant stiklo paketą su laminuotu stiklu.
Leidimai ir reglamentavimas
Nusprendę stiklinti balkoną asmenys labai dažnai nežino, ar jiems reikalingas leidimas stiklinti balkoną? Koks ar kokie leidimai reikalingi? Ar reikalingi kaimynų parašai? Ar reikalingas namo pirmininko sutikimas? Kas išduoda tuos leidimus? Kur kreiptis? Kokius dokumentus reikia turėti?
Šie ir daug kitų klausimų kyla tiems, kurie pirmą kartą susidūrė su balkono stiklinimo procesu. Tikriausiai daugeliui bent girdėtas posakis, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Todėl nesvarbu, ar leidimu nepasirūpinsite sąmoningai, ar tiesiog iš nežinojimo, baudą gali tekti sumokėti. Maža to, daugelis laikosi pozicijos, kad buto balkonas yra jo - buto šeimininko - nuosavybė, todėl gali čia daryti, ką nori. Bet taip nėra.
Todėl pasidomėkite leidimo reikalingumu dar prieš planuodami balkono stiklinimą. Nors virtualioje ir kitoje erdvėje informacijos netrūksta, tačiau ji nėra susisteminta, todėl paprastam žmogui suprasti ir atsirinkti, kas aktualu konkrečiai jam, yra labai sunku.
Vienur rašoma vienokia informacija, kitur - kitokia, teisės aktai kinta, tad reikia „susigaudyti“ ir jų pokyčiuose, atsirinkti, kurie jau nebegalioja, o kuriuose pateikiama aktuali informacija. Sutikime, tai labai keblu.
Kada reikalingas leidimas?
Pirmas klausimas, kurį kelsite, nusprendę įstiklinti savo būsto balkoną, ar reikalingas leidimas? Statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 ir jo 6 priedas „Statybą leidžiantys dokumentai“.
Jei vėliau paaiškėja, kad buto savininkas savavališkai atliko balkono stiklinimo darbus, neturėdamas valstybės tarnautojo pritarimo, jam gali būti pritaikytos sankcijos, t. y. atitinkama įstatymais numatyta bauda ir nurodymas panaikinti savavališkos statybos / remonto padarinius.
Labai dažnai gyventojai žinodami, kad leidimo / pritarimo gavimas jiems kainuos papildomai, ir norėdami to išvengti šį reikalavimą praignoruoja ir savavališkai įstiklina balkoną. Visgi kartais tokie atvejai yra išaiškinami, o pastaraisiais metais jų vis daugiau, kai sparčiai vykdoma šalies daugiabučių renovacija, todėl tikslinga pasirūpinti leidimais iš anksto, nes kitu atveju galite patirti nuostolių.
Labai svarbu yra suprasti, kad visi statybos, remonto darbai turi būti vykdomi laikantis nustatytų reikalavimų, galiojančių teisės aktų, todėl šie darbai ir turi būti suderinti su atitinkamomis institucijomis.
Kartais gyventojai kiek piktinasi, kad turi mokėti už tokį leidimą, esą tai yra jų butas, jų balkonas ir čia jie turi teisę tvarkytis savo nuožiūra. Tačiau tai ne visai tiesa. Paaiškiname, kodėl: balkonas, jo konstrukcijos yra viso namo dalis, turinti įtakos bendram namo tvirtumui, taip pat tai dalis namo fasado, kuri sąlygoja bendrą namo išorės vaizdą.
Vienas iš aspektų, kodėl buvo nutarta, kad pritarimas balkonui stiklinti yra būtinas, ir buvo tas, jog kiekvienas darydamas, ką nori su savo balkonu, jo išvaizda, darkė bendrą namo eksterjero dizainą.
Kaip teigia atsakingi asmenys, norint įstiklinti daugiabučio balkoną yra būtinas rašytinis pritarimas. Buto savininkas į savivaldybę turi pristatyti specialisto parengtą supaprastinto projekto aprašą, leidžiantį specialistams įvertinti, ar saugu „kištis“ į bendrą namo konstrukciją, ar pastatas yra pakankamai sutvirtintas, kad galima būtų daryti norimus pakeitimus ir pan.
Labai svarbu ir tai, kad jeigu Jūsų buto balkonas jau buvo įstiklintas, o Jūs norite langus pakeisti naujais, supaprastinto projekto aprašas ir savivaldybės tarnautojo pritarimas vis tiek yra būtinas.
Dažnai laikomasi klaidingos pozicijos, kad jei balkonas jau buvo įstiklintas - nepriklausomai nuo to, ar tai buvo padaryta teisėtai, ar ne - tai dokumentų naujai rengti ir pritarimo gauti nereikia. Netiesa. Bet kuriuo atveju pritarimas yra būtinas prieš naujais stiklinant ar perstiklinant balkoną.
Tiesa, balkonų stiklinimo reglamentavimas įsigaliojo nuo 2010 metų spalio 1 dienos. Prieš tai leidimų balkono stiklinimui nereikėjo.
Ką daryti, jei per nežinojimą nepasirūpinote reikiamais dokumentais?
Viena, jei piktavališkai nepasirūpinote reikiamais dokumentais balkonui stiklinti. Tačiau kas kita, jei tikrai nežinojote apie Statybos reglamento pakeitimą ir nepiktavališkai nepasirūpinote leidimu.
Geriausia jei šiuo klausimu susisieksite su savo miesto savivaldybėje dirbančiais ir už šiuos klausimus atsakingais asmenimis. Tikėtina, kad Jums bus nurodyta pristatyti leidimui gauti reikiamus dokumentus.
Taigi, norint įstiklinti balkoną reikalingas supaprastintas projektas, jo aprašas ir atsakingo savivaldybės asmens pritarimas remontui, t. y. Jūsų balkonui stiklinti.
Kur kreiptis dėl projekto?
Pirmiausia turite parašyti laisvos formos prašymą savo savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui architektūrinėms sąlygoms gauti. Šiame etape nereikia pateikti jokių dokumentų, kadangi sąlygos yra nustatomos pastatui.
Tada turite rasti projektuotoją, kuris atliks tolesnius veiksmus. Projektuotojas parengs juridinius dokumentus, patvirtins jų kopijas apraše, t. y. supaprastintame projekte.
Ar reikalingas kaimynų sutikimas?
Ne, kaimynų sutikimo nereikia, jei tik stiklinate balkoną. Tačiau jei imatės rimtesnių rekonstrukcijų ir, pavyzdžiui, norite sujungti balkoną su gyvenamąja buto erdve, tada kaimynų sutikimas bus būtinas (tačiau ne balkono stiklinimo darbams).
Ar reikia namo pirmininko sutikimo?
Atsakymas - ne. Pirmininko sutikimas balkonui stiklinti taip pat nereikalingas. Taigi, atsakomybė už šią procedūrą tenka buto savininkui. Langų gamintojai ir / ar prekybininkai leidimo gavimo paslaugos neteikia. Jie tik gamina ir montuoja gaminius, tačiau tai nereiškia, kad tada galima rinktis pirmus pasitaikiusius. Žinoma, kad ne.
Keičiant langus ir / ar duris paveldo pastate taip pat yra reikalingas rašytinis pritarimas iš savivaldybės atsakingo asmens. Kaip ir buvo kalbėta aukščiau straipsnyje, už šią procedūrą nėra atsakingas langų / durų gamintojas ar prekybininkas, o visa atsakomybė tenka statinio savininkui.
Remiantis Statybos reglamentu, savivaldybės administracijos rašytinis sutikimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant kultūros paveldo statinio paprastąjį remontą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Renovuojant daugiabučius namus, gyventojams kyla įvairių klausimų dėl balkonų renovacijos. Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymai į juos:
- Ar investiciniame plane nurodytos planuojamos kiekvieno buto mėnesinės įmokos yra galutinės, ar dar bus tikslinamos techninio projekto metu? Atsakymas: reikėtų pasikonsultuoti su namo administratoriumi arba bendrijos pirmininku.
- Ar galima pakeisti sienų apšiltinimo medžiagą, jei gyventojai pasirinko vieną paketą, bet nori kitos medžiagos? Atsakymas: reikėtų tartis su namo administratoriumi, ar tai įmanoma.
- Ar gyventojai gali rinktis namo spalvą renovacijos metu? Atsakymas: dažniausiai namo spalvą tvirtina savivaldybės architektas, tačiau reikėtų pasidomėti, ar yra galimybė derinti spalvą su gyventojais.
- Ar į renovacijos investicijas įtraukiamas palėpės plotas, jei palėpėje nėra komunikacijų? Atsakymas: reikėtų išsiaiškinti, kokiu pagrindu įtrauktas palėpės plotas, ir kreiptis į namo administratorių.
- Kas turi remontuoti ir padengti išlaidas, jei balkono, kuriuo naudojasi buto savininkas, pagrindo išorinis kraštas pradėjo trupėti ir kristi gabalais? Atsakymas: pagal Bendrijų įstatymą, bendrosios pastato konstrukcijos (įskaitant balkonų laikančiąsias konstrukcijas) yra bendroji namo nuosavybė, todėl remontuoti ir padengti išlaidas turėtų bendrija.
Svarbu paminėti, kad balkonai yra svarbi daugiabučių namų dalis, vertinama Lietuvos gyventojų. Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų.
Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų. Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė.
Balkonų naudojimo taisyklės
Nors balkonai laikomi privačia erdve, jie nėra gyventojų nuosavybė, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
Svarbu: Balkonų naudojimas turi būti saugus ir nepažeisti kitų gyventojų interesų. Reikia vengti veiksmų, kurie gali kelti pavojų ar darkyti namo išvaizdą.
Bendrijų teisės ir pareigos
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais interesais.
Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai.
Senovinių pastatų balkonų specifika
tags: #daugiabuciu #renovacija #balkonai #9 #aukstu