Daugiabučių renovacijos nauda ir trūkumai Lietuvoje

Lietuvoje daugiabučių renovacijos procesas prasidėjo dar 2005 m. Per šį laikotarpį programa keitėsi - kelis kartus rengtos įstatymų, reglamentuojančių daugiabučių atnaujinimą, pataisos, atnaujintos ir programos taisyklės bei sąlygos, padariusios būsto modernizavimą patrauklesniu gyventojams. Tai rodo ir 2013 m. prasidėjusio antrojo daugiabučių renovacijos etapo skaičiai - jau renovuoti 2274 daugiabučiai, o šiuo metu renovuojami dar 407 būstai.

Daugiabučių renovacija Vilniuje. Šaltinis: atnaujinkimemiesta.lt

Valstybės parama ir finansinės paskatos

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa nusprendę pasinaudoti gyventojai išlaidų vien tik savo lėšomis padengti neturės - prie to prisideda valstybės suteikiamas finansavimas. Programos pagrindinis tikslas - didinti daugiausiai šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių energinį efektyvumą ir užtikrinti, kad po daugiabučio atnaujinimo metinės būsto šildymo išlaidos sumažėtų.

Kas gali dalyvauti programoje?

Programoje gali dalyvauti tik daugiabučių namų klasifikaciją atitinkantys būstai - trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus - šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus.

Valstybės parama daugiabučių renovacijai

  • Dalinai (30 proc.) valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą.
  • Papildomus 10 proc. valstybė kompensuoja įsirengus tik tam tikras išskirtines priemones kaip modernizuojant neautomatizuotą šilumos punktą, įrengus balansinius ventilius ant stovų ir kita.
  • Šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, jo autorinei priežiūrai ir projekto ekspertizei; visiškai padengiamos ir projekto įgyvendinimo administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos.
  • Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms.
  • Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos - penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc.

Priemonės, kurių galima imtis renovacijos metu

  • Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas bei keitimas.
  • Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymas ar stogo šiltinimas.
  • Išorinių sienų šiltinimas, balkonų įstiklinimas.
  • Bendrojo naudojimo patalpų ir atskirų butų langų keitimas ar liftų modernizavimas.

Neskaitant su energiniu efektyvumu susijusių priemonių, taip pat gali būti keičiamos kitos pastato bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos: priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, elektros instaliacijos ir kt. Taip pat, jeigu namas įtrauktas į savivaldybės parengtą kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, kvartalinės renovacijos metu yra atnaujinami šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės, žaliosios erdvės, parkavimo aikštelėse ir kt.

Renovuotas daugiabutis Kaune. Šaltinis: renovacija.lt

Renovacijos nauda

Kadangi didžioji dauguma daugiabučių namų Lietuvoje suvartoja itin daug šilumos energijos, priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti nuo 40 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Renovacijos nauda ne tik sumažėjusios šildymo sąskaitos - po renovacijos, gyvenamoji aplinka tampa patogesnė, sveikesnė, gerėja žmonių gyvenimo kokybė, išauga būsto vertė. Buto ieškantys gyventojai, už būstą renovuotame daugiabutyje yra pasiryžę mokėti net 10-20 proc. daugiau, o renovuotuose daugiabučiuose butai parduodami taip pat 20 proc. brangiau.

Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio. Per vienerius metus - vidutiniškai 15 687 tonų mažiau CO2 išmetimų į aplinką.

Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas. Šios priemonės garantuoja puikias gyvenimo sąlygas ir taupo gyventojų pinigus.

DAUGIABUČIŲ NAMŲ RENOVACIJA (DISKUSIJA)

APVA parama individualių namų renovacijai 2024-2025 m.

Jeigu galvojate apie savo gyvenamųjų namų modernizavimą ir energijos sąnaudų taupymą, gali būti, kad 2024 metais turėsite puikią galimybę pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gyvenamųjų namų modernizavimo programa. Individualių namų renovacijai 2024-2025 m. parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti. Iš viso iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos iki 2025 m. šiai priemonei numatyti 44 mln. eurų.

Pasak Apva atstovės G. Burbienės, nesuspėjusieji pasinaudoti parama neturėtų nusiminti. Naujas kvietimas individualių gyvenamųjų namų modernizavimui planuojamas dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Paraiškos kompensacinėms išmokoms bus teikiamos nuo 2024 m. spalio 1 d. iki spalio 30 d. per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą. Bet laiko pasiruošti dokumentus liko ne tiek ir daug, nes programa patvirtinta - 2024 metų, spalio mėnesį.

Finansinė paskata ir kompensacijos

Vienas iš didžiausių APVA programos privalumų yra finansinė paskata. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą. Gyventojai, siekiantys gauti šią kompensaciją, turi pasiekti pastato B klasę, o tai padaryti gana nesudėtinga modernizavimo priemonėmis.

Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą, su maksimalia išmokėjimo suma 14 500 eurų. Tai gali būti puiki galimybė gauti grąžą už investicijas, skirtas namui modernizuoti ir atnaujinti.

Kompensacijų sąlygos

  • Pasiekti pastato B energinio naudingumo klasę.
  • Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą.
  • Maksimali išmokėjimo suma - 14 500 eurų.

Kaip pradėti?

Norėdami pradėti modernizavimo procesą ir pasinaudoti APVA programa galite susisiekti su sertifikavimo ekspertu. Šis specialistas padės suvokti, kokia yra dabartinė jūsų namo energetinė būklė ir ką būtina atnaujinti, siekiant pasiekti pastato B klasę. Specialistas gali jums suteikti dabartinį namo energetinį sertifikatą, kuriame bus išvardyti esami efektyvumo trūkumai ir tobulinimo galimybės.

Tai bus jūsų pradžios taškas, padėsiantis suprasti, kokius renovacijos darbus reikės atlikti, kad gautumėte kompensaciją. Naujausią informaciją galite sekti APVA tinklalapyje arba stebėti svetaines, kurios skelbia šią informaciją.

Nuo 2024 m. kovo 1 d. 8 val. iki kovo 30 d. 17 val. individualių gyvenamųjų namų savininkai buvo kviečiami teikti Projekto registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) atnaujinimą (modernizavimą). Projektą įgyvendinti ir pateikti išlaidų kompensacijos prašymą reikės per 15 mėn. po kvietimo pabaigos, t. y. iki 2025 m.

Svarbūs aspektai dalyvaujant programoje

Norint gauti paramą namo renovacijai būtina nuodugniai sekti programos reikalavimus ir pateikti reikiamus dokumentus. Galite susisiekti su sertifikavimo specialistu, kad užtikrintumėte, jog jūsų namas atitinka reikalavimus ir būtumėte pasiruošę gauti kompensaciją po namo modernizavimo. Programos taisyklės ir sąlygos gali kisti, todėl svarbu sekti naujienas ir oficialius pranešimus.

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų reikalavimų bei gauti visus reikiamus leidimus, sutikimus, pritarimus ir / ar kitus dokumentus. Būtinas dokumentas norintiems dalyvauti programoje, energinio naudingumo sertifikatas ir pažyma B klasei.

Pastatų energinio naudingumo eksperto sertifikavimo pažymą (skaičiavimus), kad įgyvendinus konkrečias energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, po modernizavimo bus pasiekta namo B energinio naudingumo klasė ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 %, palyginti su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki namo atnaujinimo (modernizavimo). Taip pat reikalinga informacija apie esamą namo energinio naudingumo klasę.

Prioritetiniai projekto atrankos kriterijai

  • Turėtą aukščiausią namo energinio naudingumo klasę iki pastato atnaujinimo (modernizavimo) pradžios.
  • Aukštesnis balas skiriamas Projektams, kurie prieš pastato atnaujinimą (modernizavimą) turėjo žemesnę energinio naudingumo klasę.
  • Jeigu Projektai surenka vienodai balų, tai prioritetas skiriamas tiems, kurių planuojamų atnaujinti (modernizuoti) namų skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos 1 kv. m.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar būtina keisti langus renovacijos metu? Taip, galima. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad gali būti naudojamos tik sertifikuotos, CE ženklą turinčios statybinės medžiagos. Langų keisti nebūtina, jeigu turite dokumentą - langų atitikties deklaraciją. Deklaracijoje turi būti nurodyta oro skverbties klasė ne žemesnė kaip 4. Šį dokumentą išduoda jums langus pagaminusi įmonė. Arba jeigu nekeisite langų ir neturėsite atitikties deklaracijos, galima atlikti sandarumo testą po renovacijos. Rodikliai turės atitikti B klasę.

Įgyvendinti projektą ir pateikti APVA išlaidų kompensavimo prašymą privaloma ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo kvietimo teikti projekto registracijos formas pabaigos dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2025 m. Neskubėkite, galite pateikti paraišką, kad ir kovo 30 d.

Daugiabučių renovacija Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt

Renovacijos procesas: nuo ko pradėti?

Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva. Pirmu atveju iniciatyva kyla iš apačios - norą atnaujinti daugiabutį turi išreikšti patys gyventojai, o iniciatyvos turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius ar administruojanti įmonė.

Renovacijos procese žmonės gali dalyvauti savo lėšomis arba kreiptis į finansinę instituciją. Antruoju atveju, atitinkamos savivaldybės savo iniciatyva atrenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir paskiria programos administratorius - jie ir įgyvendina renovacijos procesą. Šis modelis palengvina būsto savininkų naštą, kuri krenta ant paskirto administratoriaus pečių, o patys gyventojai neturi prisiimti organizacinių, ar projekto įgyvendinimo rizikų.

Norite renovacijos? Kreipkitės į savo daugiabučio namo pirmininką ar valdytoją ir paprašykite jo suorganizuoti butų savininkų susirinkimą. Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.

Pirmasis balsavimas

„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Butų savininkai taip pat suteikia galimybę valdytojui arba jo paskirtam administratoriui pateikti informaciją, kokia yra maksimali mokėjimo suma kiekvienam butui už renovaciją ir kiek šios sumos kompensuoja valstybė.

Investicijų plano rengimas ir antrasis balsavimas

Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Vadinasi, jeigu name yra 80 butų, vienam butui teks susimokėti 18,75 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones.

Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

Galimi trūkumai ir problemos

Nors daugelis senų daugiabučių gyventojų supranta renovacijos naudą, ne visi išdrįsta žengti šį žingsnį. Dažniausia baimė - kad darbai bus atlikti nekokybiškai, o už broką niekas neprisiims atsakomybės ir jo šalinimo išlaidas teks dengti patiems. Šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo apie 30 gyventojų pranešimų dėl galimų pažeidimų renovacijos metu.

Daugiausia jų susiję su nepatogumais, patiriamais atliekant darbus butuose, tokius kaip balkonų stiklinimas, langų, radiatorių, šildymo stovų, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų keitimas bei apskaitos prietaisų montavimas. APVA Daugiabučių modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pabrėžia, kad pirmiausia problemas turėtų spręsti rangovas ir projekto administratorius, kartu su techniniu prižiūrėtoju ir projekto vadovu.

Nors už renovacijos darbų priežiūrą atsakingas techninis prižiūrėtojas, butų savininkai, stebintys procesą kasdien, gali pastebėti galimus trūkumus greičiau nei bet kas kitas. Pastebėjus pažeidimus, pirmiausia reikia kreiptis į projekto administratorių. „Svarbu ne tik pastebėti problemas, bet ir jas atsakingai fiksuoti - daryti nuotraukas, užsirašyti datas, aplinkybes ir detales. Jeigu dėl darbų kokybės kyla ginčas, galutinį sprendimą priima nepriklausomi ekspertai, tačiau gyventojų surinkta informacija gali tapti svarbiu įrodymu, padedančiu išsamiau įvertinti situaciją“, - sako E. Baigus statybos darbus, jų kokybę ir atitiktį projektui vertina VTPSI komisija.

Jei pažeidimų nenustatoma, parengiamas statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai. APVA taip pat atlieka planines statybos patikras. Statybos įstatymas nustato garantijos terminus: matomiems darbams - ne trumpesnį kaip 5 metų, o paslėptiems elementams - 10 metų. Jeigu nustatoma, kad paslėptuose elementuose buvo tyčia užmaskuotų defektų, garantija pratęsiama iki 20 metų.

Buto remontas: leidimai ir sutikimai

Planuojant daugiabutyje esančio buto remontą svarbu žinoti teisinius ir techninius reikalavimus. Nesvarbu, ar planuojamas kapitalinis remontas, kai bus iš esmės pertvarkomos vidaus patalpos, ar paprastasis, buto šeimininkai turi pasirūpinti reikalingais leidimais ir kaimynų sutikimais.

Kapitalinis remontas ir buto išplanavimo keitimas

Kapitalinis remontas yra sudėtingas procesas, kurio metu keičiamos pastato laikančiosios konstrukcijos. Statybos įstatymas nustato aiškias taisykles, kurių turi būti laikomasi atliekant kapitalinį remontą daugiabutyje esančiame bute. Vienas iš svarbiausių elementų kapitalinio remonto procese yra atestuotas projekto vadovas, kuris turi turėti reikiamas kvalifikacijas ir patirtį. Šis vadovas yra atsakingas už projekto kokybę, laikotarpį ir jo vykdymo saugumą. Be to, kapitalinio remonto atveju yra būtina gauti daugumos bendraturčių sutikimą. Tiek projekto vadovo atestavimas, tiek bendraturčių sutikimas yra būtini žingsniai užtikrinant saugų ir sklandų kapitalinio remonto procesą.

Paprastasis remontas

Atliekant paprastąjį remontą, kai nekeičiamos pastato laikančiosios konstrukcijos, SLD nereikia. Tačiau, jei remonto darbais pastato išvaizda keičiasi, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai ar lodžijos, keičiamos durys ar langai, ypač kai pastatas yra kultūros paveldo objektas arba įeina į saugomą teritoriją, būtina parengti paprastojo remonto aprašą arba projektą ir kreiptis į savivaldybę dėl SLD išdavimo.

Paprastasis remontas gali apimti įvairius darbus, tokius kaip dažymas, grindų keitimas, vidaus patalpų modernizavimas ir panašūs darbai, kurių tikslas yra išlaikyti arba pagerinti pastato būklę. Jeigu, atliekant remonto darbus, keičiamos bendrosios inžinerinės sistemos, tokios kaip bendros šildymo, elektros ar dujų sistemos, jiems reikalingas SLD. Svarbu užtikrinti, kad visi tokio pobūdžio darbai būtų atliekami laikantis saugumo ir kokybės standartų, nustatytų reglamentuose.

tags: #daugiabuciu #renovacija #nuostolinga