Daugiabučių renovacija Lietuvoje: pavojingos plokštės ir gyventojų saugumas

Lietuvoje seniausi blokiniai daugiabučiai jau skaičiuoja šeštą dešimtį, o jų gyvavimo trukmė, tinkamai prižiūrint, gali siekti net pusantro šimto metų. Daugiabučių renovacija Lietuvoje vyksta visu pajėgumu. Yra net iškeltas tikslas, kurio laikomasi, per metus renovuoti apie 500 senų daugiabučių.

Tačiau, renovuojant daugiabučius, svarbu atkreipti dėmesį į naudojamas medžiagas ir darbų kokybę, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas ir pastato ilgaamžiškumas. Šiame straipsnyje aptarsime daugiabučių renovacijos problemas, pavojingas plokštes ir gyventojų saugumo klausimus.

Karaliaus Mindaugo pr. 32-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis - pavyzdys, kaip miestą galintys papuošti pastatai paliekami nykti. Statinys su avarinės būklės balkonais ne tik bjauroja miesto centrą, bet ir kelia pavojų aplinkiniams bei patiems gyventojams. Prieš 70 metų Karaliaus Mindaugo pr. 32 iškilęs daugiabutis reikalauja neatidėliotino dėmesio ir remonto darbų. Sutrūkinėjęs pastato cokolis ir sienos, aptrupėję architektūriniai elementai, vietomis visiškai nubyrėjęs tinkas.

Avarinės būklės balkonas Karaliaus Mindaugo pr. 32 name. Šaltinis: kaunodiena.lt

„Miesto centre turime itin prastos būklės pastatą, tačiau didžiausią nerimą kelia balkonai. Visi jie nesaugūs: suskilinėję, byrantys, be išlikusių atitvarų. Tik laiko klausimas, kada gali įvykti nelaimė.

Pastato balkonai - avarinės būklės. Matosi atviros metalo konstrukcijos, jos paveiktos korozijos, plokštės suskilinėję ir gali neatlaikyti net savo svorio. Atitvarų kolonos aptrupėję, vietomis belikę tik kampiniai elementai. Ketvirtame ir penktame aukštuose nebėra apsauginių tvorelių.

„Kartais žmonėms vis dar pritrūksta sąmoningumo. Matant, kad balkonas yra avarinės būklės - juo naudotis nederėtų dėl savo bei kitų saugumo. Visuomet stengiamės rasti geriausius sprendimus namo bendruomenei, ieškome skirtingų problemos sprendimo būdų. Pokyčiai vyksta paprasčiau ir greičiau, kai patys gyventojai supranta galimas grėsmes bei pasekmes.

Pasak jo, šį daugiabutį tik nuo 2022-ųjų prižiūrintis „Kauno butų ūkis“ vien per praėjusius metus gyventojams suorganizavo 4 balsavimus dėl balkonų tvarkymo. Siūlyta pasinaudoti Daugiabučių namų atnaujinimo ir Paveldotvarkos programomis, tačiau pritarimo nesulaukta - gyventojai neaktyvūs, susirinkimuose nesusidarydavo kvorumas. Gyventojai informuoti nesinaudoti balkonais ir iš jų pašalinti visus daiktus. Šią savaitę iš lauko pusės pritvirtinti fiziniai barjerai bei įspėjimai: „Dėmesio. Balkonu naudotis draudžiama. Balkonas avarinės būklės. Jeigu artimiausiu metu neįvyks diskusija ir nebus pasiektas bendras sutarimas, balkonai bus tvarkomi pagal privalomuosius reikalavimus.

„Remontas nėra pigus, o darbai miesto centre reikalauja sudėtingesnių procedūrų - reikia paruošti projektus, derinti juos su Kultūros paveldo departamentu. Kviečiu gyventojus kreiptis į savivaldybę - turime dvi progamas, kaip prie fasadų atnaujinimo gali finansiškai prisidėti ir pats miestas. Pasak jos, geras pavyzdys - kaimyninis namas (Karaliaus Mindaugo pr. 33). Čia jau šiemet bus pradėta fasado tvarkyba. Paveldotvarkos programoje miestas tam paskyrė beveik 114 tūkst. Gyventojams finansuojami ne tik fasado remontas bei restauravimas, bet ir avarijos grėsmės šalinimas. Parama gali siekti iki 50 proc. darbų kaštų. Pretenduoti gali gyvenantieji saugomose kultūros paveldo teritorijose: Kauno senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje ar paveldiniuose pastatuose.

Kitas variantas - Daugiabučių namų modernizavimo programa. Tarp plataus spektro darbų - ir balkonų konstrukcijų sustiprinimas, stiklinimas. Plačiau apie šią programą ir teikiamą paramą: kaunas.lt/renovacija/.

Blokinių daugiabučių ilgaamžiškumas ir renovacijos svarba

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (KTU ASI) mokslininkas Mindaugas Augonis teigia, kad renovacija yra viena efektyviausių priemonių prailginti blokinių daugiabučių tarnavimo laiką. Pasak jo, papildomi išoriniai sluoksniai ne tik apsaugo pastato sienas nuo neigiamo aplinkos poveikio, bet ir pagerina jų technines savybes. Renovacija taip pat suteikia galimybę atnaujinti pastato išvaizdą.

M. Augonis pažymi, kad šiluminės izoliacijos įrengimas - tai efektyvi ir ekonomiška priemonė, leidžianti pasiekti norimą patalpų temperatūros režimą mažesnėmis energijos sąnaudomis. Be to, tinkamai parinktos izoliacinės medžiagos pagerina sienų akustinę varžą, sumažindamos triukšmo lygį patalpose.

M. Augonis pasakoja, kad blokinių daugiabučių išskirtinumas slypi stambiaplokščių gelžbetonio plokščių (blokų) naudojime, kuris ženkliai paspartindavo statybos procesą. Pasak M. Augonio, blokinių namų statyba iš gamykloje pagamintų plokščių turi pranašumų, palyginti su monolitiniais daugiabučiais, statomais tiesiog statybvietėje.

„Panašus principas taikomas ir Lietuvoje vis populiarėjančioje modulinėje statyboje, kai pastatų moduliai gaminami gamykloje, o statybvietėje tik surenkami. Todėl blokinių namų ilgaamžiškumas dažniausiai priklauso nuo išorinių sienų plokščių ir jų siūlių priežiūros.

Dėl šių priežasčių išorinėse plokštėse gali atsirasti plyšių. Jei šie pažeidimai nėra laiku pašalinami, pastato išorinių konstrukcijų tarnavimo laikas gali ženkliai sutrumpėti. „Tiesioginę grėsmę pastatų tarnavimo laikui kelia drėgmė. Temperatūros svyravimai sukelia deformacijas sienų plokštėse ir jų siūlėse, dėl kurių siūlės gali tapti nesandarios.

„Kaip įprasta, blokinių namų išorės sienos turi mažesnę šiluminę varžą nei plytiniai daugiabučiai, todėl siūlių nesandarumo atveju žemesnė patalpų temperatūra gali skatinti pelėsio plitimą.

Anot KTU mokslininko, nors blokinių daugiabučių statyba labiausiai išplito centrinėje ir rytų Europoje, nemažai jų buvo pastatyta ir vakarų Europoje bei JAV. Vakarų Europoje tokių pastatų renovacija prasidėjo dar 2000-aisiais.

„Blokiniuose namuose galimybės pertvarkyti esamas patalpų erdves ar kurti naujas yra gerokai mažesnės nei plytiniuose daugiabučiuose, o tai turėjo įtakos sprendimams dėl šių pastatų renovacijos ar griovimo.

„Remiantis vakarų šalių patirtimi, blokinių namų renovacija yra veiksminga - kuo anksčiau ji pradedama, tuo daugiau teigiamų rezultatų galima pasiekti, ilginant pastatų tarnavimo laiką.

KTU mokslininkas dalijasi, kad tinkamai prižiūrimi blokiniai daugiabučiai tarnauja tiek pat, kiek ir plytiniai. „Renovacija, kurios metu išorinės namo plokštės papildomai padengiamos šiluminės izoliacijos ir apsauginiais sluoksniais, yra viena efektyviausių priemonių prailginti daugiabučių tarnavimo laiką ir sumažinti jų priežiūros išlaidas.

Norint, kad blokinis namas tarnautų ilgiau, būtina reguliariai vertinti išorinių plokščių ir siūlių būklę. Dėl šios priežasties planinis blokinio namo remontas yra itin svarbus užtikrinant ilgalaikį pastato tarnavimą.

„Šiandien naudojamos ženkliai efektyvesnės hermetikų medžiagos siūlėms sandarinti ir apsauginės dangos išorinėms plokštėms nei tos, kurios buvo taikomos pradiniame blokinių namų statybos etape“, - pastebi KTU mokslininkas M.

Pavojingos plokštės ir gyventojų saugumas renovacijos metu

Tačiau po to, kai gyventojai įvertino poliuretano plokštes ir vietoje kelių daugiabučių per metus jį pasirinko trys dešimtys - viskas ūmai ėmė keistis. Aplinkos ministro įsakyme atsirado toks įrašas, kad išorinių sienų ir cokolio darbams turi būti naudojama išorinė termoizoliacinė sistema, turinti Europos techninį įvertinimą ir paženklinta CE ženklu arba turinti nacionalinį techninį įvertinimą be CE ženklo, arba minėtos sistemos turi būti suprojektuotos naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus.

Pagal šį aprašymą poliuretano plokštės dar įsitektų į trečią variantą, tačiau pabrėžiama, jog turi būti naudojama termoizoliacinė sistema, kuri turi būti suprojektuota naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus. Sistema Lietuvoje save gali vadinti tik tinkuojamas putplasčio fasadas.

Tai kokie yra poliuretano plokščių trūkumai? Gal dega, krenta, nešildo, neadekvačiai brangu? O gal kokia institucija pripažino ją netinkama ir pavojinga? Nieko panašaus - visi reikalingi sertifikatai yra. Tik nėra įteisintos sistemos, kurią Lietuvoje turi vienintelis tinkuojamas fasadas.

Bendra tendencija - oficialios institucijos nori paprastesnio ir patogesnio varianto, bet akivaizdu, jog nuo 2007-ųjų atsirado pažangesnių medžiagų, kurių biurokratija nemato.

Gyventojams patinka - rangovai niurzga. Tai reiškia, kad rangovas įgauna teisę renovuoti objektą, bet yra įpratęs dirbti su kitomis medžiagomis. Užuot mokęsis dirbti su kita medžiaga, jis lieka ištikimas įprastiniams metodams. Rangovai, jau žinodami žmonių pasirinkimą, dalyvauja konkurse, o jį laimėję - inicijuoja šiltinamosios medžiagos pakeitimą. Neva neranda projektuotojų.

Gyventojams nesakoma, kad rangovas mėgsta kitą medžiagą. Jiems pateikiamos eilutės, kurios dažnai kartojasi valdiškuose raštuose. Ten raginama žmones pasirinkti patikimas ir nuo seno Lietuvoje pasiteisinusias medžiagas.

Daugiabučių administratorius, užuot, palaikęs gyventojų pasirinkimą, ėmė pūsti į rangovo bures. Jei gyventojai neišsigąsdavo „naujovės“, būdavo metamas degančio Londono daugiabučio koziris. Juk ten taip pat pastato apdailai buvo naudotos plokštės. Nesvarbu, kad kitokios.

„Imdami mūsų objektus rangovai galvojo, kad bus galima savo nuožiūra įkalbėti mus pakeisti fasado šiltinimą į jiems palankesnes medžiagas. Kai toks dalykas nepavyko, buvo bandoma ieškoti kitų priežasčių.

BETA - taupo energiją ar savo nervus? VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) yra ta institucija, kuri yra atsakinga už renovacijos programos sklandumą. Gal ši institucija yra suinteresuota, kad viskas vyktų paprasčiau?

E.Petrauskas kartojo tuos pačius žodžius, kuriuos galima rasti ir įvairiuose oficialiuose raštuose - pabrėžė, kad gyventojai turi teisę rinktis, tačiau iš to gali sekti įvairios problemos. Ar jau buvo kokių problemų? Gal koks daugiabutis neteko paramos? Nieko panašaus.

„Kalbama apie sistemą. Norime, kad renovacijai skirtos medžiagos būtų įformintos kaip šiltinimo sistema. Niekas netrukdo gamintojams gauti darnųjį standartą. Kur tas jų patikimumas dėl angokraščių, medžiagų tvirtinimo? Kas garantuoja? Kur aprašyta visa šiltinimo sistema? Projektuotojai juk imasi visą atsakomybę“, - priekaištavo skyriaus vedėjas.

Teigė, kad jis nėra plokščių priešininkas, tačiau, jo manymu, plokštės yra netinkamos nelygioms senų daugiabučių sienoms lyginti.

BETA vadovas Valius Serbenta kažkodėl taip pat prisiminė gaisrą Londone. Priminė, kad po to visos valstybės atkreipė ypatingą dėmesį į naudojamas medžiagas. Kadangi renovuojant naudojamos ir valdiškos lėšos, todėl reikalavimai yra griežtinami.

Aplinkos ministerija išsidavė? Ar ministerija nemano, kad su nauja formuluote rinkoje liks tik dvi šiltinamosios medžiagos - akmens vata ir putų polistirolas? Kodėl neužtenka dabartinės gana griežtos sertifikuojamos tvarkos ir koks signalas paskatino imtis permainų?

Bendrovės „Termoskydas“ vadovas Edgaras Vaškevičius tik skėsteli rankomis - dėl Londone panaudotos netinkamos medžiagos turi nukentėti Lietuvos gyventojai, kuriems siūloma visai kitokia medžiaga? Nelogiška.

Svarbu! Jei įsakymas įsigalios, kiti tokio pasirinkimo jau neturės.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis 15min patvirtino, kad gyventojams turi būti užtikrinta pasirinkimo laisvė, o rangovams - konkurencija.

„Senų būstų renovacija yra vienas iš svarbiausių klausimų sprendžiant valstybės energetikos problemas. Gyventojai turi suprati, kad tai leidžia taupyti ir jiems, ir valstybei. Vyriausybės tikslas, kad renovacija vyktų sparčiai, o gyventojai būtų patenkinti rezultatais. Tik taip galima užtikrinti šio proceso sėkmę. Galimybė rinktis vartotojui visada patraukli ir toks pasirinkimas turi būti užtikrintas. Taip pat turi būti užtikrinta konkurencija tiek statybos paslaugų, tiek medžiagų rinkose. Didesnis rinkos dalyvių skaičius ir konkurencija dėl užsakymų turi garantuoti palankiausią santykį tarp geriausios kokybės ir mažiausios kainos“, - teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Taigi, renovuojant daugiabučius, svarbu atkreipti dėmesį į naudojamas medžiagas, darbų kokybę ir gyventojų nuomonę. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad renovacija bus sėkminga ir gyventojai bus patenkinti rezultatais.

Korupcijos schemos renovuojant daugiabučius

Pradėsiu nuo to, kad labai neaiški ir pati konkurso eiga, nors APVA ir pabrėžia, kad Elektroninių pirkimų centro (EPC) sistemoje gali dalyvauti tik patikimi rangovai, o ne bet kas. Kad paslaugų teikėjai atrenkami vertinant jų kvalifikacinius aspektus, statusą, mokumą ir kt.

Kaip pavyzdį aprašysiu Dariaus ir Girėno g. 19 namo renovaciją, kurioje UAB „Inžinerijos servisas“ kažkodėl EPC sistemoje paskelbtame konkurse dėl daugiabučio Dariaus ir Girėno g. 19 atnaujinimo (modernizavimo) 2023 m. rugpjūčio 9 d. nepateikė noro dalyvauti, tačiau jau spalio 25 d. konkurse, kurį savo tinklapyje paskelbė APVA, UAB „Inžinerijos servisas“ dalyvauja ir kaip vienintelė įmonė pateikia savo konkursinį pasiūlymą.

Namo administratoriui Rimvydui Rameikai, matyt, galimai ir nebuvo paranku, kad kažkas iš gyventojų dalyvautų tose derybose, kadangi pats Daugiabučių administravimo centras administratorius R. Rameika nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. spalio 27 d. APVA kažkodėl nematė ir nesilaikė principo dėl PATIKIMO RANGOVO statuso, nors namo butų savininkai ir pareikalavo skelbti naują konkursą, pareikšdami nepasitikėjimą šia įmone, kurios mokumo reitingas - AUKŠČIAUSIA RIZIKA, bankroto reitingas - AUKŠTA rizika.

Tačiau APVA nereagavo ir šiam vieninteliam konkurso dalyviui ir laimėtojui atvėrė žalią šviesą. Ir kas gali paneigti, kad nebuvo abipusio susitarimo? Netikėtai UAB „Daugiabučių administravimo centre“ atsiranda buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras, vicemeras, tarybos narys Kęstutis Cirtautas, kuris ir vadovauja visam renovacijos paradui.

Renovacijos kaina jau žmogaus protui nesuvokiamas reiškinys. 28 butų namui už renovaciją reikės sumokėti beveik vieną milijoną plius palūkanos bankui?

Suprantama, kodėl tokios aukštos darbų kainos. Įmonė, laimėjusi konkursą, faktiškai nevykdo renovacijos darbų (gyventojams net nežinoma, kokius darbus vykdo laimėjusi įmonė), bet samdo subrangovus.

Pvz., trejos laiptinių durys namui kainuos 9261,29 Eur (1 vnt. - 3087,10 Eur ), o asmeniškai užsisakant su visu įrengimu iki dviejų tūkstančių. Faktiškai rinkoje jos trigubai pigesnės.

Namo butų savininkams pateikiant balsavimo raštu biuletenius dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) pritarimo šiame name buvo „presuojami“ gyventojai, jų atžvilgiu vykdomas šantažas. Projekto administratorius K. Cirtautas (iki šiol neaišku, kas jį paskyrė vykdyti projekto administravimą) skambino visais varpais, gąsdindamas, jei gyventojai nepritars, vis vien reikės namą renovuoti, bet kaina jau bus keturi milijonai.

Administratoriai aktyviai imasi įvairių priemonių, kad tik namas būtų renovuojamas.

2022 m. vasario 14 d. įvyksta daugiabučio gyvenamojo namo Dariaus ir Girėno g. 19 TECHNINIO DARBO PROJEKTO VIEŠO APTARIMO butų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi šie pakeitimai:

1. Cokolio sprendinio keitimas iš ventiliuojamo fasado į tinkuojamą su priklijuota klinkerio plytele. Gyventojai pritarė. Tačiau TD projekto vadovė A. Stancikienė nereaguoja į gyventojų priimtą sprendimą ir šis gyventojų sprendimas „0“ laidos projekte neegzistuoja.
2. Dėl tinkuojamo fasado įrengimo naudojant mineralinę vatą. Susirinkimo metu (yra protokolas) svarstant šį klausimą, gyventojai nusprendė, atsižvelgiant į gaisrinius reikalavimus, KEISTI polistereninio putplasčio medžiagą į mineralinę vatą, įrengiant pastato tinkuojamą fasadą.

Deja, gyventojų norų nepaisoma ir 2024 m. gegužės mėn. Gyventojams pareikalavus pateikti naują „A“ laidos TDP, namo administratorius į gyventojų prašymą nereagavo, nepateikė jokio atsakymo.

Taigi, be jokio derinimo bei viešo aptarimo su namo butų savininkai, UAB „SUNPROJEKTAI“ savavališkai 2024 m. birželį parengtame TDP panaikina butų savininkų sprendimą (nors darbai pradėti pagal pakeistą projektą, kurio gyventojai nematė), savo nuožiūra pakeičia fasado ir cokolio šiltinimo medžiagas į toksiškas, degias, sveikatai pavojingas putplasčio plokštes.

Šiame name naudojamas putplasčio plokštės Finnfoam ir Hart - B-s3 klasės statybos produktai (B-nežymiai palaiko degimą, o s3 - intensyviai susidarančių dūmų srautas). Gyventojai bandė padegti putplastį, tai liepsnojo ir skleidė baisų dūmų kvapą. Bet juk vienas pagrindinių polistireninio putplasčio trūkumų - tai degi medžiaga. Be to, liepsnojant PP yra išskiriamos toksiškos dujos. Dėl šių priežasčių kyla įvairiapusė grėsmė žmonių gyvybėms bei materialiam turtui.

Gyventojai supranta, kad projektuotojas keičiamas, kad ignoruotų jų sprendimus. Deja, ignoruojant jų protokoluotą sprendimą namas paverčiamas parako statine (tokių parako statinių mieste ne viena, pvz., Herkaus Manto g.).

Na, o apie namo cokolio ir fasado darbų kokybę sunku ir kalbėti - brokas lengvai paslepiamas po putplasčio plokštėmis.

Štai keletas pagrindinių problemų, susijusių su daugiabučių renovacija Lietuvoje:

• Nepakankamas gyventojų informavimas ir dalyvavimas procese.
• Rangovų piktnaudžiavimas padėtimi ir netinkamų medžiagų naudojimas.
• Korupcijos schemos ir neskaidrūs konkursai.
• Valdžios institucijų neveiksnumas ir nepakankama kontrolė.

Norint išspręsti šias problemas, būtina užtikrinti didesnį gyventojų įsitraukimą į renovacijos procesą, griežčiau kontroliuoti rangovų veiklą ir užtikrinti skaidrius konkursus. Taip pat būtina, kad valdžios institucijos aktyviau reaguotų į gyventojų skundus ir užtikrintų kokybišką renovacijos darbų atlikimą.

Asbesto atliekų utilizavimas

Keičiant senos statybos šiferinius stogus ar izoliacines medžiagas, vien Kaune kasmet sugeneruojama apie 400 tonų asbesto atliekų. Sveikatai kenksmingų statybinių šiukšlių utilizavimas jau dešimtmetį kompensuojamas iš miesto biudžeto. Spalį startuoja nauja programa: kauniečiams bus pilnai padengiamos ne tik pavojingų atliekų surinkimo bei sutvarkymo, bet ir transportavimo į sąvartyną išlaidos.

Asbesto atliekoms utilizuoti drauge su Aplinkos ministerijos prisidėjimu artimiausiems metams Kaunas iš viso numatęs apie 115 tūkst.

„Kasmet sulaukiame vis daugiau užklausų, kur padėti seną asbestinį šiferį, lubų plokštes ar asbesto ir cemento mišiniu izoliuotus sovietinius vamzdžius bei krosnis. Tai sveikatai ir aplinkai pavojingos atliekos, todėl jų tvarkymą svarbu patikėti licencijuotiems profesionalams.

Kauniečiai susikaupusių asbesto atliekų sutvarkymo darbus galės patikėti „Kauno švaros“ specialistams. Apie poreikį ir preliminarius pavojingų šiukšlių kiekius reikia pranešti el. Laiške būtina nurodyti savo adresą bei kontaktinį telefono numerį. Pilnu asbesto tvarkymo paketu miestiečiai galės naudotis iki 2023 m. spalio.

Lygiagrečiai tęsiama ir jau dešimtmetį skaičiuojanti ligšiolinė miesto programa. Taigi kauniečiai ir toliau galės patys surinkti, išvežti bei nemokamam utilizavimui priduoti šiferį, izoliacines medžiagas, kitus asbesto gaminius.

Nedideli kiekiai - ne daugiau kaip 10 šiferio lakštų arba ne daugiau kaip 100 kg asbesto vienam asmeniui - priimami didelių gabaritų surinkimo aikštelėse. Turint didesnius asbesto atliekų kiekius, reikia kreiptis į savo seniūniją.

Pateikus prašymą dėl pavojingų statybinių atliekų sutvarkymo, per 3 darbo dienas išduodama pažyma jas nemokamai utilizuoti Lapių regioniniame sąvartyne (Lepšiškių kaimas, Sąvartos g.). Sukauptus asbesto gaminius kauniečiai transportuoja savo lėšomis, o miestas padengia vadinamąjį „vartų mokestį“.

Skaičiuojama, kad savarankiškai besitvarkantys kauniečiai su miesto prisidėjimu kasmet utilizuoja nuo 335 iki 420 tonų asbesto atliekų. Šiemet tam skiriama 65 tūkst.

Asbesto produktai Lietuvoje paplito sovietmečiu. Apie 1961 m. Asbestinis šiferis padengė gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų stogus, daugiabučių balkonus.

„Karas“ asbesto gaminiams paskelbtas nustačius toksišką jo poveikį sveikatai. Griaunant statinius ar ardant, smulkinant asbestinius gaminius, aplinkoje pasklinda smulkūs, akimi nematomi, plaušeliai.

Asbestas įtrauktas į Lietuvos nuodingų medžiagų sąrašą, o nuo 2005 m. Lietuvoje uždrausta naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius.

Daugiau informacijos apie šias programas galite rasti Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje.

tags: #daugiabuciu #renovacija #pavojingos #plokstes