Daugiabučių Renovacija Lietuvoje: Problemos ir Sprendimo Būdai

Daugiabučių namų renovacija yra svarbus procesas Lietuvoje, siekiant pagerinti pastatų energetinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę. Daugiabučių namų renovacija padeda sutaupyti apie 50 proc. šilumos, o taip pat pagerina butų ir namo kokybę bei padidina jų vertę. Šalyje įsibėgėja vadinamoji mažoji renovacija - pasinaudojus valstybės subsidija, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose galima atnaujinti šildymo sistemas.

Tačiau šis procesas ne visada vyksta sklandžiai, dažnai kyla nesutarimų tarp gyventojų, problemų renkant parašus ir kitų iššūkių. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines problemas, susijusias su daugiabučių renovacija ir parašų rinkimu, taip pat galimus sprendimo būdus.

Kaip nurodyta Lietuvos renovacijos žemėlapyje, atnaujinta tik 12,4 proc. visų renovuotinų daugiabučių visoje Lietuvoje. Pastaruoju metu bandoma atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje per beveik du dešimtmečius renovuota tiek mažai daugiabučių.

Pagrindinės Daugiabučių Renovacijos Problemos

Deja, įprasta kompleksinė namų renovacija, renovuojant namo inžinerines sistemas bei apšiltinant ir namo sienas, šiuo metu ėmė strigti. Priežastis - išaugusios renovacijos darbų ir medžiagų kainos bei pabrangęs kreditas. Taigi, renovacijos procesas įstrigo, nes renovacija pabrango maždaug 2 kartus. Šito pasekmėje renovacijos kaštai išaugo maždaug dvigubai, o jos atsiperkamumas išsitęsė virš 50 metų.

Dabar 60÷70 m² buto pilna renovacija, su išorės sienų apšiltinimu jau kainuoja apie 30÷35 tūkst. eurų ir tampa nebe patrauklia, nes labai (iki 75÷100 metų) išauga jos atsipirkimo laikotarpis. Valstybė padengia 30% renovacijos kaštų. Likusiai sumai (virš 20 tūkst. eurų) buto savininkui tektų imti ilgalaikį (20-čiai metų) kreditą. Pirmus 5 metus yra garantuotas lengvatinis iki 3% palūkanų tarifas, o vėliau jau reikėtų mokėti rinkos palūkanas (dabar apie 5%).

Kredito palūkanos ir jo grąžinimas minimo buto savininkui per metus kainuotų apie 1500 eurų arba apie 125 eurus kiekvieną mėnesį ir per 20 metų susidarytų apie 30 tūkst. eurų. Tokio 60÷70 m² buto, pastatyto prieš 35 metus, šildymas (per 6÷7 mėn. šildymo sezoną) Vilniuje dabar kainuoja 600÷800 eurų. Dėl pilnos renovacijos šilumos sąnaudos sumažėtų apie 2 kartus, taigi, po renovacijos kasmet būtų sutaupoma tik apie 300÷400 eurų. Tam, kad pilnai atsipirktų renovacijos sąnaudos, reiktų net 75÷100 metų.

Vilniaus mieste viso buvo apie 5700 renovuotinų daugiabučių namų, iš kurių iki 2022 m. renovuoti tik 364 namai. Per 2019 m. APVA buvo pateiktos 45 paraiškos renovacijai, 2020 m. - 35, 2021 m. - net 139, per 2022 m.

Be to, anot statistikos, šiuo metu šalyje renovuota 12,4 proc. visų daugiabučių, kuriems renovacija reikalinga. „Tai kompleksinė problema ir pagrindinę priežastį sunku įvardyti, bet didelę įtaką daro ir gyventojų susikurti mitai apie renovaciją“, - sako vienos daugiabučių renovacijos administravimo įmonės vadovas Vytenis Navagreckas.

Gyventojų Mitai Apie Renovaciją

Pristatant valstybinę renovacijos programą daugiabučių gyventojams, tenka išklausyti ir sugriauti daug gyventojų susikurtų mitų:

• Žmonės už renovaciją mokės iki gyvenimo pabaigos.
• Geriau nugriauti visus senus daugiabučius.
• Daugiabučių renovacija ilgai trunka.
• Renovacija brangiai kainuoja.
• Po renovacijos butuose atsiras pelėsis.

Renovacijos metu yra pravalomi ventiliacijos ortakiai, todėl daugiabučio renovacija padeda atkurti gerą ventiliacijos sistemą. Tiesa yra ta, kad kai kuriuose senuose daugiabučių butuose jau prieš renovaciją būna įsiveisęs pelėsis dėl netinkamos ventiliacijos ir per didelės drėgmės.

Renovaciją vykdantys verslininkai sako, kad tai sunkiai įgyvendinama, nes reiktų 100 proc. gyventojų sutikimo. Sakoma, kad seni daugiabučiai geriau būtų nugriauti ir pastatyti nauji, nei renovuojami. Nes tai, esą, kainuoja net daugiau už naujas statybas.

Tiesa yra ta, kad daugiabučių namų atnaujinimo programa suteikia galimybę vienu kartu atnaujinti viską sename daugiabutyje. Dar vienas mitas - renovacija labai ilgai trunka. Tiesa yra ta, kad daugiabučio renovacijos procesas dažniausiai vyksta 2-3 metus.

Gyventojai nesusimąsto, kad surinkti pinigų dideliems darbams, tokiems kaip stogui tvarkyti ar šildymo sistemai atnaujinti, užtrunka daug metų, o namo būklė laikui bėgant tik blogėja. Kitas mitas - renovacija kainuoja daug, todėl geriau patiems rinktis pinigų ir etapais remontuoti daugiabutį.

Mažoji Renovacija Kaip Alternatyva

Manau, kad išeitis šiuo metu - mažoji renovacija: šilumos mazgo renovavimas ir jo automatizavimas, šilumos sistemų (stovų) subalansavimas bei individualaus šilumos reguliavimo (16÷24 °C intervale) įdiegimas ant kiekvieno radiatoriaus ir individualios šilumos apskaitos bute įdiegimas. Tokia mažoji renovacija leistų sutaupyti apie 20% šilumos sąnaudų.

Mažosios renovacijos kaštai 3000÷5000 eurų (priklausomai nuo apimties). Tačiau net 80 proc. tokios renovacijos sąnaudų fiziniams asmenims dengia APVA. Todėl butui ji kainuotų tik 600÷1000 eurų ir atsipirktų per 5 metus. Vilniuje iš maždaug 5300 renovuotinų namų, bent dešimtadalyje jų šilumos mazgai tebėra nerenovuoti/neautomatizuoti, o šildymo sistemos yra išbalansuotos didesnėje pusėje visų daugiabučių namų. Tačiau iš Vilniaus APVA paraiškų šiai mažąjai renovacijai praktiškai negauna.

Šią vasarą Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad senus, neefektyvius šilumos punktus turinčių daugiabučių atstovai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti ir atnaujinti savo daugiabučių namų šildymo bei karšto vandens sistemas. Pasak specialistų, „mažoji renovacija“ gali reikšmingai sumažinti gyventojų išlaidas už šildymą.

Mažąja renovacija vadinamas daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas bei subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Ją atliekant seni elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais. Įrengiant automatinius balansinius ventilius suderinamos ir optimizuojamos šildymo sistemos.

APVA informavo, kad valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus.

Valstybės subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc., jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc.

Valstybės Paramos Sąlygos

Parašų Rinkimo Problemos

Pasak „Admituro“ atstovo, parašų rinkimas yra įstatymiškai įteisintas apklausos būdas kaip ir susirinkimas arba apklausos-anketos. Be to, pagal galiojančius įstatymus, vienas prašymas su gyventojų parašais gali dengti kitą prašymą, vieną kartą dauguma pasisako „už“, kitą kartą - „prieš“.

Norint „atsiimti“ parašą, šis noras privalo būti argumentuotas. Dėl parašų atsiėmimo procedūros jis žadėjo konsultuotis su Savivaldybės specialistais.

Reikėtų, kad kiekvienas gyventojas gautų balsavimo biuletenį su aiškia preambule, kodėl vyksta apklausa, bei su balsavimo pasirinkimo galimybėmis: pasisakyti „už“, „prieš“ ar susilaikyti.

Ką Daryti? Galimi Sprendimai

„Norint paspartinti renovacijos procesą pirmiausia reikia šviesti gyventojus, pasakoti ir rodyti teigiamas daugiabučių renovacijos puses, griauti įsisenėjusius mitus“, - sako V. Taip pat svarbu supaprastinti renovacijos procesą ir skatinti bendruomeniškumą.

Atsinaujinančių energijos šaltinių (šilumos siurblių (oras - vanduo ir/ar geoterminių) + saulės elektrinių ant stogo ir/arba nutolusių saulės elektrinių) naudojimas/įdiegimas daugiabučiame name. Šiam tikslui daugiabučiame name reikėtų įsteigti energetinę bendriją. Valstybės parama AEŠ diegimui dabar yra skiriama tik kai tai daroma daugiabučio namo pilnos renovacijos metu (APVA padengia 30%) sąnaudų.

ESCO (via Energy Service Company - per energijos paslaugų kompaniją) modelio taikymas vykdant daugiabučių namų renovaciją, greičiausiai, būtų patrauklus butų savininkams, nes jiems nebereikėtų patiems imti kreditų (tai darytų šilumos tiekimo kompanija, pvz., AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (arba kita energetinių paslaugų kompanija)). Problema diegiant ESCO modelį daugiabučių namų renovacijai - iš kur energetinių paslaugų kompanijoms gauti ilgalaikį (bent 25 metams) lengvatinį (su 1÷2% palūkanų) kreditą? Lėšų poreikis kasmet sudarytų 50÷100 mln. eurų, per 10 metų 0,5÷1 mlrd. eurų. Šituos - pigius ilgalaikius - kreditus suteikti arba juos garantuoti gali tik valstybė (geriausiai, per valstybinį plėtojimo banką, kurį reikėtų kuo greičiau įsteigti). Galiausiai, atrodo, kad ESCO modelis būtų patrauklus tik kartu su renovacija daugiabučiame name įdiegiant atsinaujinančius energijos šaltinius (AEŠ).

Skatinti bendruomeniškumą: sprendimų yra. Pirmas ir svarbiausias - reikia pakankamai norėti. Tereikia surinkti pusę daugiabučio patalpų savininkų sutikimus. Tai nėra paprasta, bet su noru - viskas įmanoma. Renovuotame daugiabutyje yra daugiau pasakiško savininkiškumo jausmo. Juk kiekvienas savininkas gali įdėti kažkokią pastabą susirinkimuose dėl rangos sprendinių. Gyvybės ir mirties klausimas yra saulės elektrinė ant stogo. Gyventojams reikia padėti susitarti dėl renovacijos ir kartu spręsti iškylančias problemas.

Palikti „kažkam kitam, tik ne man“ sutvarkyti daugiabučius - pats neatsakingiausias sprendimas. Renovacija yra investicija į ateitį. Ji ne tik pagerins gyvenimo kokybę šiandienos gyventojams, bet ir padės apsaugoti aplinką ateities kartoms.

tags: #daugiabuciu #renovacija #problemos