Daugiabučių Renovacija Lietuvoje: Katalogas

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo procesas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę.

Viename iš seminarų Lietuvos energetikos instituto ekspertas dr. Ramūnas Gatautis ironizavo, kad Lietuvoje daugeliu atvejų vykdoma eksperimentinė dalinė daugiabučių šiltinimo akcija. Jo nuomone, daugiabučio renovacija - didelė investicija, todėl turėtų būti visapusiška, kokybiška ir ilgaamžė.

KTU studentams dėstę kviestiniai architektai urbanistai Martynas Marozas ir Johanas de Wachteris iš Nyderlandų jau prieš kelis metus kalbėjo, jog „renovacija neturėtų būti vien fasadų tinkavimas ir dažymas persikine spalva, paverčiant namą šiek tiek „linksmesniu". Renovacija turėtų būti suprantama kaip gyvenimo kokybės pokyčiai - pirmiausia namo gyventojų, paskui bendruomenės, miesto. Modernizavimą reiktų pradėti nuo susitarimo su gyventojais, po to namo ir aplinkos, kvartalo sutvarkymo.

Tiesa, jau kalbama apie kvartalinę renovaciją, jos užuomazgų yra mažesniuose miestuose. Atsiranda vis daugiau pavienių namų kompleksinės ar kapitalinės renovacijos projektų.

Pavyzdys iš Vilniaus Naujamiesčio

„Gyvename gerame Vilniaus rajone - Naujamiestyje, čia centras, aplinkui kyla nauji daugiabučiai, todėl nesinori, kad sename name esantis būstas visiškai nuvertėtų. Ir mokesčiai už šildymą dideli, o kambariuose vėsu, vamzdynai supuvę, dažnos tai vandentiekio, tai kanalizacijos avarijos.

Šis Naujamiesčio daugiabutis yra vienas iš pirmųjų tuometinio Vilniaus namų statybos kombinato stambiaplokščių blokinių namų. Kombinatas buvo įkurtas 1959 metais - gaminti gelžbetonio konstrukcijas masinei gyvenamųjų namų statybai. Pirmieji šio kombinato namai pastatyti aplink Naugarduko g. Vienas iš pirmųjų Vilniaus stambiaplokščių daugiabučių, pastatytas 1961 metais.

Per beveik 60 metų blokinis penkiaaukštis stipriai nusidėvėjo tiek fiziškai, tiek morališkai: ištrupėjusios blokų sandūrų siūlės, per jas į butus skverbiasi drėgmė ir šaltas oras, prie pamatų nėra nuogrindos, sutrūkinėjusi ir neapšiltinta cokolio konstrukcija, nėra hidroizoliacijos, drėgmė patenka į pamatus. Nesandari ir stogo danga, vanduo patenka į stogo konstrukciją, surūdiję ir nesandarūs lietaus nuvedimo latakai bei lietvamzdžiai. Gelžbetoninės balkonų plokštės aptrupėjusios, vietomis surūdijusi jų armatūra, išklibusios atitvaros, beveik visi balkonai avarinės būklės.

Penkių aukštų 60-ies butų daugiabučio namo Naujamiestyje administratorius yra UAB „Naujamiesčio būstas".

Energetinio Efektyvumo Klasės: B vs. C

„Buvo diskutuojama dėl dviejų skirtingų renovacijos priemonių paketų - pirmuoju atveju numatytų priemonių pagalba pasiekiama aukštesnė B energinio efektyvumo klasė, antruoju - C klasė. Nors abu priemonių paketai iš esmės tenkina pagrindinius energinio efektyvumo reikalavimus, bet skiriasi medžiagomis, detalėmis, komforto lygiu.

Aukštesnio komforto lygio ir B energinio efektyvumo priemonių plane buvo numatytos priemonės, kurios užtikrina intensyvesnį vėdinimą ir sveikesnį patalpų mikroklimatą, naudojama daugiau natūralių medžiagų, pašalinamos avarinių situacijų priežastys. Skirtingai nuo C energinės klasės, į B klasės modernizavimą buvo įtrauktas radiatorių keitimas, sieninių rekuperatorių su šilumogrąža įrengimas išorės sienose, namas šiltinamas ne polistireniniu putplasčiu, o akmens vata, praplatinami ir įstiklinami balkonai, keičiami nepakeisti langai, keičiami kanalizacijos vamzdynai, taip pat ir vandentiekio, atnaujinama elektros instaliacija.

Preliminariai buvo paskaičiuota, kad modernizavimas B klasės lygiu kainuotų 630 834 tūkst. Eur, C klasės - 418 626 tūkst. Eur. Skaičiuota, kad, įgyvendinus projektą, gyventojams tenkanti didžiausia įmoka už 1 kv. Gyventojai pasirinko B energinio naudingumo klasės modernizavimą.

„Supratome, kad nors ir mokėsime šiek tiek brangiau, tačiau dėl vėdinimo įrengimo išvengsime pelėsių, kurie dažni renovuotuose namuose, dėl akmens vata apšiltintų fasadų turėsime kvėpuojančias sienas, gaisro požiūriu saugesnius būstus, gerą garso izoliaciją. Ne paskutinėje vietoje buvo ir keičiami radiatoriai, nes gyventojai buvo pavargę nuo dažnų šildymo sistemos, seno vandentiekio ir kanalizacijos avarijų ir užliejamų butų", - apie apsisprendimo argumentus kalba p. Ji sako, kad daugeliui namo senbuvių itin patiko sumanymas ne tik suremontuoti, bet ir praplatinti balkonus.

Darbai minėtame name vykdo UAB „VT statyba". Sienos šiltinamos PAROC tinkuojamų fasadų akmens vatos plokštėmis PAROC Linio 10. Šios plokštės skirtos renovuojamų ir naujų pastatų sienų šiltinimui, pritaikytos tinkavimui plonasluoksniu tinku, nedegios, gerai laiko apkrovas, atsparios šarmams. Akmens vata apšiltintos sienos yra laidžios vandens garams, todėl šilumos izoliacijos sluoksnyje neužsilaiko drėgmė, sienos išlieka sausos ir šiltos. Labai svarbu, kad ilgainiui, veikiant temperatūrai ir drėgmei, akmens vatos plokščių matmenys išlieka stabilūs. Klijuojamos prie šiltinamo paviršiaus visa plokštuma jos sudaro lygų pagrindą tinkavimui. Šiltinimas akmens vata pagerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kas mieste yra itin svarbu, didina sienų atsparumą ugniai. Kadangi akmens vata apšiltinti ir langų angokraščiai, jei gaisras kiltų viename iš butų, ugnis negalėtų greitai išplisti.

Naujoje statyboje kokybišką vėdinimą paprastai užtikrina centralizuota rekuperacinė sistema, tačiau dėl didelio ortakių skersmens įrengti tokią sename name sudėtinga. Visų butų išorinėse sienose sumontuoti vėdinimo kanalai, per juos patenka šviežias oras, o iš patalpų ištraukiamas panaudotas. Sumontavus priverstinį vėdinimą mini rekuperatoriais, patalpose vyksta oro kaita, kambariai vėdinasi, šilumos nuostoliai mažesni nei žiemą atidarinėjant langus.

Balkonų plokštės per 57 metus buvo taip nusidėvėjusios, kad galėjo subyrėti bet kuriuo momentu, todėl buvo nutarta jas sustiprinti ir, dėl sumažėjusio balkonų pločio, praplatinti iki 1,30 m. Balkonų atramoms buvo sumontuotos papildomos metalinės sijos, visi balkonai bus vienodai įstiklinti.

Name buvo pakeisti šildymo sistemos ir karšto vandens stovų vamzdžiai, tap pat magistraliniai vamzdynai (rūsyje, bendro naudojimo patalpose), sumontuoti vamzdynai izoliuoti, kad sistemoje būtų kuo mažesni šilumos nuostoliai. Šildymo sistemos stovuose buvo įrengti automatiniai termobalansiniai ventiliai, vienodos temperatūros palaikymui visuose stovuose.

Gyventojų Nuomonė ir Motyvacija

2018-ųjų metų vasarą Būsto energijos taupymo agentūros, kuri administruoja valstybinę daugiabučių modernizavimo programą, užsakymu „Spinter tyrimai" atliko reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą. Tyrimas parodė, kad 62 proc. senų, pastatytų iki 1993 m., daugiabučių gyventojų norėtų savo namus renovuoti. Palyginti su praėjusių metų tyrimo duomenimis, norinčiųjų atnaujinti savo daugiabutį padaugėjo 10 proc.

Į klausimą, kas labiausiai motyvuoja pasinaudoti daugiabučių namų atnaujinimo programos teikiamomis galimybėmis, 86 proc. respondentų atsakė, jog „mažėjančios kainos už šildymą", kone tiek pat žmonių (85 proc.) paminėjo po renovacijos pasikeisiančią gyvenimo kokybę.

Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta mano, kad šiemetinis tyrimas ne tik parodo, kad daugėja norinčiųjų renovuoti savo namą, bet ir atskleidžia besikeičiantį gyventojų požiūrį į būstą. Lieka tikėtis, kad kuomet gyventojai jau giliau ima vertinti renovacijos naudą, suprasti komforto, sveiko mikroklimato reikšmę, kai modernizavimas įgauna pasitikėjimą, dabartinė 30 proc.

Pagrindiniai renovacijos privalumai:

• Sumažėjusios šildymo išlaidos
• Pagerėjusi gyvenimo kokybė ir komfortas
• Padidėjęs būsto energinis efektyvumas
• Estetiškai patrauklesnis pastatas
• Sveikesnis mikroklimatas patalpose

Energetinio efektyvumo klasių palyginimas (B ir C klasės):

tags: #daugiabuciu #renovacijos #katalogas