Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant ir saugant lietuvių kalbą. Jos veikla apima rašybos taisyklių tvirtinimą, kalbos politikos formavimą ir kalbos technologijų plėtrą. VLKK nuolat diskutuoja apie kalbos kaitą, naujadarų atsiradimą ir kalbos pritaikymą šiuolaikinėms technologijoms.
Lietuvių Kalbos Rašybos Taisyklės ir Jų Kaita
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. N-1 (190) patvirtino leidinį „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ kaip rašybos normų rinkinį. Kalbos komisijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. N-4 (193) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. N-1 (190) „Dėl lietuvių kalbos rašybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ priimta keletas pakeitimų. Pagrindinės lietuvių kalbos rašybos taisyklės buvo patvirtintos jau senokai, didžioji jų dalis - praėjusiame amžiuje, kai tekstams rašyti dar nebuvo plačiai naudojamos informacinės technologijos.
Daugiausia naujovių yra grafinių ženklų rašymo skyriuje, nes iki šiol galiojusiose taisyklėse buvo daugiau reglamentuotas tik brūkšnelio rašymas, apie kitus ženklus menkai terašyta. Kad ir kokios kalbos normos būtų stabilios, kad ir kaip norėtume tolesnio šių formų stabilumo, bet jos turi keistis. Kaip greitai, yra kitas klausimas. Kalba yra gyvas organizmas. Visi žinome, kad jei kažkas sustoja, nesikeičia, „užkonservuojama“, jei gyvas organizmas uždaromas, apribojamas, jis neilgai gyvuoja.
Pasak VLKK narės, Vilniaus universiteto doc. dr. L. Murinienės, kalbininkų pareiga yra pasiūlyti, padėti, patarti. Tad jei vienam norisi vieno žodžio, o kitam kito, viskas gerai, nes daug kas pasikeitė nuo tų laikų, apie kuriuos pasakojo kolegė Jurgita Venckienė. Gyvenimas gerokai pažengė į priekį ir eina toliau.
Bendrinė Kalba ir Jos Funkcijos
XX amžiaus pradžioje buvo svarbu tobulinti kalbos funkcijas. Panaikinus spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą vėl pradėjo eiti spauda lietuvių kalba, o galiausiai lietuvių kalba tapo valstybine, pradėta ją plačiai vartoti. Buvo deklaruojama, kad visų tarmių lietuviai anksčiau ar vėliau turės kalbėti bendrine kalba. Tačiau kunigai ragino bendrine kalba kalbėti bažnyčioje.
Pasak VLKK narės, Vilniaus universiteto doc. dr. L. Murinienės, visi funkciniai stiliai bendrine kalba kuo puikiausiai pateikiami. Vienintelis dalykas, dėl kurio galima šiek tiek nerimauti, yra mokslinio stiliaus ateities klausimas. Bet apskritai bendrinės kalbos padėtis yra gera - tai viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų, visus dokumentus galime skaityti lietuviškai, galime dalyvauti terminų kūrimo procese.
Terminų Bankas ir Specialistų Įsitraukimas
Pasak L. Murinienės, Terminų bankas yra labai geras pavyzdys, kai kalbininkai ir tam tikros srities specialistai dirba kartu. Juk kalbininkas negali būti visų sričių meistras, negali puikiai išmanyti ir informatikos, ir biologijos, ir chemijos, ir švietimo, ir medicinos. Kuriant tokius įrankius svarbu skirtingų visuomenės narių įsitraukimas.
Kalbos Ateities Vizija
VLKK narys dr. Vidas Valskys žvelgė į kalbos ateitį. Pasak jo, yra dvi kryptys - artimoji ir tolimoji perspektyvos. Artimosios ateities kontūrus, pasak V. Valskio, galima matyti jau pasklaidžius kai kuriuos valstybinius dokumentus, pvz., 2018 m.
Nors 2022 metai jau čia pat, šios gairės yra kalbos politikos planavimo dokumentas, iš kurio matyti tam tikros kalbos funkcionavimo, mokymo, prestižo stiprinimo tendencijos, kurios, tikėtina, bus aktualios ir ateityje. Jo nuomone, svarbi ir valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo nauja redakcija, kuri artėja įtraukimo į Seimo posėdžių dienotvarkę link.
V. Valskio teigimu, nors kai kas kalbos nelaiko gyvu organizmu, vis dėlto jau kurį laiką akademiniame diskurse vartojama kalbos mirties sąvoka. Pasak VLKK nario, yra įvairių kalbos mirties ir sąlygų, kuriomis ji būtų paskelbta, teorijų. Straipsnyje remiamasi prancūzų kalbininko suformuluotais kalbų pasitraukimo kriterijais.
Kalbos Išnykimo Kriterijai
- Transformacija: Dėl didelių pokyčių kalba tampa neatpažįstama.
- Kalbos vartotojų išnykimas.
- Kalbos pakeitimas: Vyraujanti kalba užgožia mažesnės populiacijos kalbą.
Straipsnyje teigiama, kad lietuvių kalba nėra mirštanti nė pagal vieną iš šių kriterijų, o yra gyvybinga, tad jos mirtį galėtų lemti nebent kokia nenugalima jėga (force majeure). Tad lietuvių kalbai siūti įkapes gerokai per anksti.
Kalbos Priklausomybė ir Ilgalaikė Strategija
VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis pabrėžė, kad kalba nepriklauso kalbininkams - ji priklauso visiems lietuviams, kurie ją puoselėja ir saugo. Jis pabrėžė, kad laikmetis ir kalba turi žygiuoti drauge.
A.Antanaitis teigia, kad lietuvių kalba, nebūdama komercine, sunkiai atlaiko kitų kalbų konkurenciją, todėl turime ja rūpintis valstybiniu lygiu. Turime turėti ilgalaikę lietuvių kalbos plėtros strategiją. Šiandien, man atrodo, yra ypač svarbu kalbos technologijos ir lietuvių kalba informacinių technologijų terpėje.
Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys dr. L. Petkevičius atkreipė dėmesį, kad liūdna, jog neturime tokių pat resursų atviros prieigos kalbos naudojimo ištekliams, kas leistų plačiau pritaikyti kalbą. Technologijos taikosi prie kalbos, kalba prie technologijų neturi taikytis. Ne kartą sakiau, kad dar niekada lietuvių kalbos tiek daug visur internete nebuvo, kiek jos yra šiandien. Jos yra daug ir tie archyvai išliks. Tačiau aš sutinku, kad kalba turi keistis, nes pasaulis keičiasi.
tags: #daugiabutis #namas #vlkk