Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka nuolat kinta, o nauji projektai atsiranda siekiant patenkinti augančius gyventojų poreikius. Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje laikomas viena patikimiausių investicijų formų. Nors įsigyti jį tik kaip gyvenamąjį būstą sau tebėra dažnas pasirinkimas, kiti savo NT nutaria išnuomoti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kuriami patrauklūs būstai, remiantis naujausiais NT plėtros pavyzdžiais Vilniuje ir Šiauliuose.
Naujas "Paukščių Tako" Etapas Vilniuje
NT vystytoja „Homa Group“ gavo statybą leidžiančius dokumentus 11800 kv. m bendro ploto administracinio ir gyvenamojo projekto „Paukščių takas“ Ozo g. 41, Vilniuje plėtrai. Statybos darbus planuojama pradėti jau šią vasarą. Patvirtintame projekte numatyta mišri objekto paskirtis. Gyvenamojoje dalyje suprojektuota vos trisdešimt itin erdvių 2-3 kambarių butų, o pirmąjį aukštą užims komercinės patalpos. Paskutinis šios teritorijos plėtros etapas išlaikys ir ligšiolinę administracinę bei paslaugų funkciją. Į „Paukščių tako“ projekto plėtrą „Homa“ investuos 18,12 mln. Eur.
Projektas plėtojamas laiko patikrintoje vietoje: oficialiai Šeškinės seniūnijoje, tačiau vadinamojo šiaurinio Žvėryno miško apsuptyje, iš kur net pėsčiomis nesunkiai pasiekiami Saltoniškių ir kiti centriniai verslo kvartalai. Šiame sklype „Homa“ prieš 5 metus jau buvo išplėtojusi pirmuosius „Paukščių tako“ etapus, tad naujasis kompleksas užbaigs teritorijos virsmą.
„Homa Development“ vadovo Žydrūno Matuzo teigimu, „Paukščių tako“ plėtrą lėmė itin patogi projekto geografinė vieta: šalia arterinių miesto gatvių, didžiausių prekybos centrų bei vos 5 min. automobiliu iki centrinės miesto dalies. Pirmojo projekto etapo gyventojai jau mėgaujasi išvystyta sporto infrastruktūra - šalia yra futbolo, teniso arenos, žaliuojantis ir neseniai atnaujintas šiauriniame Žvėryne esantis Lietaus parkas.
„Tai itin patraukli vidutinio būsto segmento lokacija sostinėje, o administracinė ir komercinė projekto dalys sukurs ir visam rajonui aktualių paslaugų pasiūlą“, - sako pranešime cituojamas Ž. Matuzas. Statybas planuojama užbaigti iki 2027 m. rudens.
Vis dėlto pažintį su šiuo projektu vertėtų pradėti nuo jo vietos, kurią tūkstančiai kasdien pravažiuojančių gyventojų tarsi žino, tačiau vargu ar gerai pažįsta. Vos minutę kitą paėjus tolyn nuo populiarios gatvės, čia atsiveria tikri vilnietiškos gamtos lobiai: Žvėryno link eroziniais kalvynais ir raguvomis vedantys pušynai. Net sunku patikėti, kad keli pastatai ir giria čia lyg slepia paskutinio ledynmečio pėdsakus: iš daugiau kaip 60 metrų aukščio Neries link „krentančių“ slėnių tinklą ir juo tarp kalvų bei pušų vingiuojančius natūralius ar apšviestus takus. Tiesa, ši teritorija slepia ir naują šiuolaikinės inžinerijos sprendimą: vos prieš kelis metus atidarytą Lietaus parką, valantį ir laikinai pasaugantį požeminiais kolektoriais atitekantį aukštutinio Vilniaus lietaus vandenį. Bet net ir šis vandentvarkos bei inžinerinių komunikacijų projektas siūlo netikėtai daug gamtos - ančių jau pamėgtas rezervuaras ir jo prieigos apsodintos apie šimto skirtingų rūšių augalais, apie daugelį kurių čia papasakoja informaciniai stendai. Būtent tokioje kaimynystėje, Ozo g. 41, NT vystymo bendrovė „Homa“ pernai pradėjo statyti 11800 kv. m bendro ploto administracinį ir gyvenamąjį projektą „Paukščių takas“.
Daugiau erdvės kokybiškai kasdienai
„Paukščių taką“ supančios natūralios erdvės tarsi užprogramavo pagrindinį čia statomų butų išskirtinumą: didesnius namų plotus kokybiškesnei gyventojų kasdienybei. Visame Vilniuje nauji butai statistiškai pastebimai sumažėjo: NT konsultacijų bendrovės „Inreal“ duomenimis, trijų kambarių būstų vidutinis plotas 2003-2023 m. laikotarpiu susitraukė nuo 73 iki 63 kv. m, o dviejų kambarių - nuo 54 iki 47 kv. m. Tokį reiškinį lėmė skirtingos priežastys - nuo nuolat tobulėjančio ir vis funkcionalesnio butų išplanavimo iki investuotojų prioritetų ar tiesiog finansinių gyventojų galimybių.
Vis dėlto gyventojų tyrimai rodo, kad erdvės poreikis niekur nedingo. Tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Hubel“ kartu su „Homa“ pernai atlikta daugiau kaip 300 vilniečių apklausa atskleidė, kad buto realus dydis ar bent erdvės jausmas patenka tarp pagrindinių gyventojų prioritetų renkantis būstą. Vilniečių teigimu, namų dydis ir išplanavimas pagal svarbą nusileidžia nebent tokiems kriterijams kaip kaina, vieta ir išvystyta infrastruktūra. Tad projektuodama „Paukščių taką“, „Homa“ atliepė visa tai, kas sostinės gyventojams iš tikrųjų rūpi. Visų pirma, šiame projekte butai išsiskirs savo erdvumu: dviejų kambarių butų plotai čia prasideda nuo 50 kv. m, o trijų kambarių - nuo 63 kv. m. Dalis „Paukščių tako“ butų turi itin erdvius, beveik 15 kv. m ploto miegamuosius bei atitinkamai dideles, beveik 30 kv. m svetaines-virtuves, kurias nuo laiptinės durų skiria prieškambariai.
„Paukščių tako“ vidaus erdves su žaliąja kaimynyste projekte sujungs atitinkamai dideli, net iki 9,5 kv. m ploto, į vakarus orientuoti balkonai. Juose vystytojas yra numatęs elektros įvadus ir apšvietimą - šitaip balkonai taps vieta ne trumpam užeiti ar sandėliuoti daiktus, o erdve būti ir mėgautis.
Nenutolsta nuo miesto
Net jei „Paukščių tako“ aplinka pagrįstai skamba kaip gamtos oazė, šis projektas pernelyg nenutolsta nei nuo miesto centro, nei nuo tankių šiaurinių gyvenamųjų rajonų. Ir juo labiau - nuo kasdien reikalingų paslaugų. „Paukščių tako“ gyventojai vos per kelias minutes galės pasiekti kelis pagrindinius prekybos tinklus, taip pat ne vieną valstybinę ir privačią mokyklą bei darželį. Apie strateginę šios vietos reikšmę vairuotojams net neverta plėstis, visai šalia projekto yra viešojo transporto stotelės, o dalį didžiųjų verslo kvartalų Saltoniškėse ar Konstitucijos prospekte iš čia paprasta pasiekti ir pėsčiomis ar, juo labiau, dviračiu arba paspirtuku.
Sulig „Paukščių tako“ statybų pabaiga 2027 m. viduryje gana netoli bus užbaigta ir legendinio prekybos centro „Mada“ rekonstrukcija: ši vieta su savo naujos kokybės viešosiomis erdvėmis turi potencialo tapti gretimų rajonų traukos tašku. Atskiro dėmesio vertas vos už puskilometrio nuo „Paukščių tako“ šiuo metu aktyviai statomas Nacionalinis stadionas ir jį supsiantis daugiafunkcis kompleksas. Ekspertų teigimu, šis objektas kaimyninėms teritorijoms suteiks kasdienį impulsą net ne dėl futbolo ar kitų sporto šakų, bet dėl tobulinamos gretimos infrastruktūros: rekonstruojamų svarbių sankryžų, naujų pėsčiųjų ir dviračių takų, numatomo naujo pėsčiųjų tiltelio tarp aukštutinio Žvėryno ir Šeškinės kalno per Ukmergės gatvę ir kt. Stadiono kaimynystėje suplanuotas ir „Mamuto parkas“, kurį įgyvendinus, vilniečiams atsivertų itin artimas, tačiau dar gerai neištyrinėtas gamtinis karkasas, galintis tapti puikia nauja vieta sveikam laisvalaikiui.
„Bet čia „Paukščių tako“ ryškiai su sportu ir sveikesniu gyvenimo būdu nesibaigia. Kone po projekto langais jau kurį laiką veikia vieši teniso kortai, o per kelias minutes pasiekiama visa teniso arena, taip pat futbolo maniežas bei ledo arena. Žinoma, projekto gyventojų visuomet lauks bėgimui ar mankštai tinkami miškai. Tikiu, kad „Paukščių takas“ jau netrukus taps vienu geriausiai mūsų strateginį tikslą - kurti namus sveikam gyvenimui ir darbui - įkūnijančiu projektu“, - kalba E. Krengauskė.
Net viešai nepaskelbus apie oficialią prekybos pradžią, dalis butų jau sulaukė pirmųjų rezervacijų. Kvadratinio metro kainos projekte svyruoja nuo 4000 iki 4300 Eur, o kiekvienas „Paukščių tako“ gyventojas dovanų gaus sandėliuką-dviračių saugyklą.
Dirbtinio intelekto akcijos, į kurias verta INVESTUOTI DABAR! Visa vertės grandinė nuo smėlio iki programinės įrangos
Daugiabučių Statybos Šiauliuose
Remiantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija, investuotojai pradėjo net trijų daugiabučių namų statybą Paukščių take, šalia VĮ Registrų centras ir Šiaulių arenos. Pasirinkta vieta investuotojams pasirodė labai tinkama, nes čia geras susisiekimas. Greta yra Šiaulių BMX dviračių sporto bazė, Dainų parkas, Šiaulių arena. Investuotojai planuoja, kad kompleksą sudarys du mažesni trijų aukštų namai po 12 butų ir vienas keturių aukštų sekcijinio tipo daugiabutis, kuriame bus 32 butai. Naują gyvenamųjų namų projektą palaimino Šiaulių vyskupas Darius Trijonis. Simbolinėje ceremonijoje dalyvavęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pasidžiaugė nauja gyvenamąja statyba ir užtikrino, kad augantiems Šiauliams tokie projektai labai svarbūs.
Projektą vystančios bendrovės „Akmens takas“ atstovas Valdemaras Baltrušaitis sako, kad į daugiabučius investuoti apsispręsta matant pokyčius Šiauliuose: „Miestas vystosi, daugėja jaunų žmonių. Kuriasi naujos didelės įmonės, jos pritraukia darbuotojus, tad lygiagrečiai reikia auginti ir būsto pasiūlą. O ši teritorija kaip tik pasirodė labai tinkama gyvenamajai statybai, geras susisiekimas, greta parkas, Šiaulių arena, netoli darželis, mokykla. Visus kviečiame gyventi į Šiaulius.
Trijų šiuolaikinės architektūros daugiabučių (projektuotojas - „Dopro architektai“, pv D.Kraujutė) gyvenamųjų namų statybą tikimasi užbaigti per metus, iki kitų metų kovo. Perimetriniu principu išdėstyti pastatai bus A++ energetinės klasės, vystytojai deramą dėmesį žada skirti apželdinimo sprendimams.
„Gyventojų skaičius Šiauliuose paaugo iki 117.000 ir verslas mato, kad perspektyvu investuoti į būsto rinką. Tai dar vienas labai gerai ženklas mūsų miestui, ir tai mus labai džiugina. Pastebime, kad savo miestą renkasi kitur studijas baigę studentai, matome ir iš emigracijos grįžtančiųjų srautą.
Kadangi nuo 2022 m. savivaldybėms suteikta teisė nuomoti valstybinę žemę, Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl K. Korsako g. 24 ir 32A sklypų nuomos. Su įmone pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis penkeriems metams. Gali būti, kad vienas iš jų bus devynaukštis. Tikimasi, kad visi statybos ir pastato pridavimo darbai truks vos 18 mėnesių. Statytojai planuoja, kad pastatas turės rūsį, atitinkantį priedangos reikalavimus. Bus statoma iš žaliųjų technologijų medžiagų.
Pačiame miesto centre, buvusio Duonos kombinato teritorijoje, kyla daugiabučių kompleksas „Šiaulių centro rezidencija“. Čia bus įrengti 74 butai, su galimybe pasirinkti 1-4 kambarių, nuo 26 iki 115 kv. m ploto gyvenamąjį būstą. Viso komplekso Trakų gatvėje plotas gali siekti apie 6 000 kv. J. Basanavičiaus gatvėje, netoli centrinio turgaus, sparčiai rekonstruojamas buvusios pirties pastatas. Jame planuojama įrengti 20 butų ir prekybos bei paslaugų paskirties patalpas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teigimu, numatoma rekonstrukcija bei statyba buvusiame „Baltijos“ restorane.
Būsto Rinkos Tendencijos Šiauliuose
Gerinda Normantaitė, nekilnojamojo turto agentūros direktorė, pasidalino, kad pastaraisiais metais Šiauliuose stebima ryški tendencija - miesto gyventojai vis dažniau renkasi tik naujos statybos būstus: „Ši paklausa formavosi jau keletą metų ir neblėsta iki šiol ir net, sakyčiau, vis labiau auga.
Anot direktorės, Šiauliuose tokių butų pasiūla ilgą laiką buvo gana ribota, todėl miesto gyventojai dažnai rinkosi statytojų siūlomus kotedžus. „Per paskutinius dvejus metus mūsų agentūros siūlomi kotedžai buvo išparduoti, klausiant, kada bus statomi vėl. Tačiau pastaruoju metu matyti aiški kryptis - daugiabučių statybos mieste įgauna pagreitį.
Pasak Rūtos Vasiliauskaitės, nekilnojamojo turto įmonės pardavimų vadybininkės, Šiauliuose šiuo metu stebima gana aktyvi butų rinka, o ypač ryški naujų butų paklausa. Žmonės ieško ne tik būsto, bet ir kokybės - prioritetas teikiamas naujos statybos butams su aukšta energinio efektyvumo klase, šiuolaikišku išplanavimu ir patogia infrastruktūra.
R. Vasiliauskaitė prognozuoja, kad ateityje paklausa neslūgs: Šiauliuose daugėja jaunų šeimų, grįžtančių emigrantų bei specialistų, o statybų kaštų augimas ir ribotas sklypų pasirinkimas gali dar labiau didinti konkurenciją ir būsto kainas.
Problemos ir iššūkiai
Sostinėje, Ozo gatvėje, NT bendrovė „Homa“ vysto daugiabučių projektą „Paukščių takas“. „Delfi Būstas“ jau anksčiau yra kėlęs klausimą, ar daugiabučio projektas atitinka teisės aktus, nes yra akivaizdžiai labai arti šalia esančio sporto klubo sienos. Dabar daugiabutį pastebėjo ir vilniečiai, kurie socialiniuose tinkluose klausia, ar šis objektas čia išdygo teisėtai.
Bendrovė tikina, kad projektas tinkamas Dar sausio mėnesį, kai „Delfi Būstas“ domėjosi šiuo projektu, NT bendrovės „Homa“ vykdomoji direktorė Jurgita Kveselaitė teigė, kad šiame projekte yra atliekama sporto paskirties pastato rekonstrukcija. Užbaigus projektą ir pilnai įgyvendinus visus statybų darbus, rekonstruotame pastate ne daugiau nei 49 proc. patalpų sporto paskirties pastate bus gyvenamosios paskirties patalpos/butai.
Šiandien bendrovės vykdomoji vadovė sako, kad kai kuri socialiniuose tinkluose sklandanti informacija neatitinka realybės. "Projekto architektūrą sudaro keli korpusai iš 105 butų. Sporto klubo pastatas stovi 7-10 m. atstumu nuo vienos iš gyvenamojo namo sienos, jo aukštingumas - 2 aukštai. Viename projekto korpuse visų butų langai numatyti tik į parko pusę, o vidinių korpuso koridorių langai išeina į „Impuls“ pastato fasado pusę. Kitame korpuse esame suprojektavę tik 6 butus iš 105 butų, kurių langai išeina į „Impuls“ pastato komercines patalpas. Visi paminėti 6 butai parduoti, jų vidutinė pardavimo kaina buvo nuo 1300 iki 1500 eur už kv m kai tuo tarpu visų kitų laisvų butų vidutinė kaina šiuo metu siekia apie 2200 eur už kv m. Kiekvienas projektas turi likvidžius ir mažiau likvidžius projektus, atitinkamai skiriasi ir jų kaina bei kliento segmentas. Dar 3 butų, tik miegamieji orientuoti į „Impuls“ sieną, kur yra keli maži biurai. Tikėtina, kad kai žmogus keliasi ten nieko nėra, kai eina miegoti, taip pat ofisas biurai. Visi 6 butai su vaizdu į biurų patalpas jau yra parduoti. Jokių nusiskundimų iš butus įsigijusių gyventojų nesame gavę. Iš visų projekto butų (105 vnt.) laisvų šiuo metu yra likę vos 8 proc.", - pažymo J. Kveselaitė.
Pašnekovė taip pat tikina, kad daugiabučių projektas atitinka visus reikalavimus: „Visi mūsų vystomi projektai, kaip ir šis, atitinka statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2004: išlaiko atstumų, insoliacijos bei daugelį kitų reikalavimų. Visi įrengti butai bus gyvenamosios paskirties.“
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad jeigu yra išduodamas statybos leidimas, reiškia, visus reikalavimus pastato projektas atitinka.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Kazickienė „Delfi TV“ laidoje „Keturios sienos“ sakė, kad gyventojai aktyviai kreipiasi į inspekcija ir klausia ne tik apie šalia jų namų vykstančias statybas, jų teisėtumą, bet ir apie techninius reikalavimus naujos statybos pastatui ar pastatams, kuriuose jie norėtų įsigyti NT.
Pašnekovė tęsė, kad žmogus, prieš pirkdamas butą, turėtų pasidomėti, kokia paskirtis yra įrašyta NT registro išraše. Taip pat reikalavimai butui nepriklausomai nuo to, kokios paskirties pastate jis yra, pasak A. Kazickienės, yra vienodi: taikomas tas pats statybos reglamentas.
tags: #daugiabutis #pauksciu #takas