Davydavičiaus sodybos istorija Kaune

Pastato istorija mena gubernijos miesto laikus, kai 1860 m. jį pasistatė Ksaverijus Stravinskis. Savininkas buvo neeilinis Kauno miesto pilietis. Kaip mini Nijolė Lietuvninkaitė knygoje „Kauno senoji knyga“, gydytojas, kolegijos patarėjas K. Stravinskis 1852 m. atvyko į Kauną, nuo 1852 m. birželio 28 d. ėjo gubernijos gydytojo pareigas Valstybės iždo rūmuose.

Tais pačiais metais jis parengė sutrumpintą 1848 m. išleistos knygelės „Regulas dėl skarbavų žmonių“ variantą, kuriame surašytos taisyklės, kaip apsisaugoti nuo choleros. Beje, bibliografai kurį laiką teigė, kad K. Stravinskis esąs ir 1848 m. išleistos knygelės autorius, bet ją parengė Jonas Ugianskis, išvertęs taisykles į lietuvių kalbą, o K. Stravinskis vadovavo Kauno miesto dūmai 1876-1881 m.

Šią informaciją apie K. Stravinskį knygoje „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje“ pakartojanti Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė taip pat nurodo, kad statybą prižiūrėjo ir galbūt projektavo architekto padėjėjas Steponas Byševskis. Dviaukštis mūrinis namas, pasak N. Lukšionytės-Tolvaišienės, buvo pastatytas Nikolajaus prospekte 20 (dabartinis Laisvės al. 20, vėliau - Laisvės al. 34).

Nekilnojamojo turto peripetijos

Šį turtą paveldėjęs K. Stravinskio sūnus Eduardas 1897 m. sklypo kieme pasistatė vieno aukšto medinį namą, kuriame su šeima ir gyveno. Kaip matyti iš 1903 m. birželio 2 d. E. Stravinskio rašto Kauno miesto įkainojimo komisijai apie nekilnojamąjį turtą Nikolajaus pr. 20, šį nekilnojamąjį turtą jis iš tėvo įsigijo 1897 m.

Mūrinio namo abiejuose aukštuose, tiek jį pastačius, tiek nuosavybei perėjus Eduardui ir Natalijai Stravinskams, buvo gyventojų butai. Pagal minėtą 1903 m. birželio 2 d. raštą namo antrame aukšte aštuonių kambarių butą nuomojo Ivanas Meščarskis Pankovičius, penkių kambarių bute gyveno Konstantinas Baueris, o pirmame aukšte šešių kambarių butus nuomojo Adomas Latrinskis ir Levas Urbonavičius. Patys namo savininkai buvo įsikūrę mediniame vieno aukšto name sklypo kieme, namas buvo užrašytas paveldėtojai Oktavijai Stravinskienei.

Iš 1925 m. spalio 28 d. Lietuvos ūkio banko rašto miesto įkainojimo komisijai sužinome, kad nekilnojamasis turtas Laisvės al. 20 pagal 1922 m. vasario 7 d. aktu priklausė Natalijai Stravinskienei-Kondratienei ir Oktavijai Stravinskienei-Maleckienei.

Pirmame aukšte buvo įsikūrusios bendrovės „Eksimportas“, „Linas“, „Palemonas“, Tarptautinio skelbimų biuro kontora. Antrame aukšte aštuonis kambarius užėmė Lietuvos kariuomenės III pulko štabas ir kontora, taip pat buvo Juozo Dulskio penkių kambarių butas. J. Dulskis 1922 m. buvo įsteigęs knygyną Laisvės al. 18, o 1925 m. - spaustuvę „Šviesa“ Donelaičio g. 21, 1926 m. užregistruotą Vytauto pr. 31.

Laisvės al. 20 kieme buvusiame mediniame vieno aukšto name 1925-1926 m. veikė J. Dulskio spaustuvė „Šviesa“.

Lietuvos šaulių sąjungos įsigijimas

1926 m. vasarą dviejų aukštų mūrinį pastatą minėtu adresu ir sklypo kieme buvusį medinį namą už 250 tūkst. litų įsigijo Lietuvos šaulių sąjunga (galutinai turtas perrašytas 1927 m.), iki tol veikusi netoliese, Laisvės al. 26. Mediniame vieno aukšto name kieme 1927-1936 m. buvo įsikūrusi šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ redakcija ir administracija.

1936 m. „Trimito“ redakcija ir administracija persikėlė į mūrinio pastato Laisvės al. 20 antrą aukštą. Mūrinį namą Laisvės al. 20 dar 1926 m. pabaigoje leista perstatyti ir suremontuoti (projektas arch. Antano Jokimo, techninė priežiūra arch. Vladimiro Dubeneckio). Pasak N. Lukšionytės-Tolvaišienės, pagal A. Jokimo projektą buvo perplanuojamas pastato vidus, įrengiami nauji laiptai, antrame aukšte - salė. Darbai atlikti 1927 m., o 1928 m. sausio 24 d. raštu patvirtinta, kad Lietuvos šaulių sąjunga tikrai yra suremontavusi savo namus Laisvės al. 20.

1928 m. sausio 7 d. Lietuvos šaulių sąjungos namai iškilmingai atidaryti ir pašventinti Juozo Tumo-Vaižganto, dalyvaujant prezidentui Antanui Smetonai, šaulių sąjungos centro valdybos nariams, Vyriausybės nariams, karininkijai. Į šventę atvyko ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras su žmona, teisingumo ministras Stasys Šilingas, vidaus reikalų ministras Ignas Musteikis, žemės ūkio ministras Jonas Pranas Aleksa, kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas, gen. Vincas Grigaliūnas-Glovackis ir kt.

Kalbos ir koncertai buvo transliuojami per radiją, o jaunimas, iš pradžių grojant penkto pėstininkų pulko, paskui - styginiam orkestrui, šėlo iki 4 val. ryto. 1928 m. balandžio-spalio mėnesiais įgyvendintas dar vienas Lietuvos šaulių sąjungos namų dviejų aukštų mūrinių fligelių perstatymo projektas (techninė priežiūra ir projektas V. Dubeneckio.

1931 m. viena pastato nuomininkė, čekoslovakų avalynės prekybos firma „Bata“, inicijavo nemažus pastato Laisvės al. 20 pertvarkymus. Pagal inž. Romano Steikūno 1930 m. spalio 20 d. projektą turėjo būti išardyta viena siena ir paplatinti langai krautuvės vitrinoms. Projekto techninės priežiūros ėmėsi inž. S. Mako ir A. Lietuvos šaulių sąjunga leido „Bata“ įgaliotiniui, parduotuvės vedėjui Pranui Paurai atlikti šiai firmai išnuomotose patalpose planuojamus pakeitimus, tačiau jau 1936 m. avalynės firma persikėlė į gretimą pastatą Laisvės al. 22.

Firmos „Bata“ parduotuvė Laisvės al. 20 pradėjo veikti 1931 m. kovo 30 d., joje buvo prekiaujama ne tik avalyne, bet ir kojinėmis. P. Paura dar turėjo batų taisymo dirbtuvę Vytauto pr. 1, o 1938 m. jau Laisvės al. 22 buvo atidaręs ir „Bata“ kojinių pataisymo dirbtuvę.

Po 1927-1928 m. rekonstrukcijos pastatas Laisvės al. 20 įgavo tas formas, kurios priekiniame fasade išlaikytos iki šiol (balkonas su ketaus tvorele ir dekoratyvine stogelio imitacija virš jo, Šaulių sąjungos heraldinis ženklas atike, dantytas platus karnizas pastogėje), o po 1931 m. Šaulių sąjungos namuose buvo ir daugiau garsių nuomininkų.

1930 m. ten įsikūrė gastronomijos prekių parduotuvė „Lobynas“, vadovaujama gabios verslininkės Onos Urbanavičiūtės-Pežienės, garsėjusi dideliu vietos ir užsienio gamybos alkoholinių gėrimų pasirinkimu, buvusi vienintelė barono Otard’o Dupuy konjako (konjako gamybos tradicija nuo XVIII a.) atstovė Lietuvoje. Antrame aukšte buvo tos pačios savininkės valgykla ir jos butas. Nuo 1939 m. valgykla pavadinta Šaulių ramovės valgykla (savininkė O. Čia veikė ir dėl įvairių nuolaidų, knygų rinkinių už nedidelę kainą populiarus „Žinyno“ b-vės knygynas, kurio iškabą ant namo Laisvės al. 20 galima išvysti XX a. ketvirtojo dešimtmečio fotografijose.

Nuo 1935 m. Laisvės al. 20 veikė Juozo Aksamitausko moterų ir vyrų rūbų siuvykla, 1939 m. nutraukusi veiklą dėl patirtų nuostolių po vagių įsilaužimo. XX a. 3-iajame dešimtmetyje šiuo adresu taip pat buvo Valentino Valdenbergo dviračių prekybos įmonė (4-ajame dešimtmetyje V. Valdbergo motociklų ir automobilių taisymo dirbtuvės jau buvo Kęstučio g. 29, kur 1932 m. savininko turtui buvo paskelbtos varžytinės), elektrotechnikos parduotuvė „Bela“, E. 3-4 dešimtmečiais čia veikė Tarptautinis skelbimų biuras (savininkai Andrius Daugis ir Albinas Katilius), Benedikto Davidavičiaus kirpykla (nuo 1934 m. - B. Davidavičiaus ir Juozo Nicijausko kirpykla), kurioje tuo metu dirbo du kirpėjai, gaudavę po 80-90 litų algos, kirpėja dirbo ir B. Davidavičiaus žmona.

Vėliau iki pat 1940 m. veikusioje kirpykloje buvo keturi darbuotojai ir savininkai. 1933 m. Šaulių sąjungos pastate įsikūrė šaulių globojama Lietuvos ūkininkaičių draugija, o nuo 1936 m. iš medinio namelio kieme į pastatą prie Laisvės al. persikėlė „Trimito“ redakcija ir administracija. Pastato dešinėje nuolat dirbo Lietuvos šaulių sąjungos centro valdyba. 4-ajame dešimtmetyje joje buvo pirmininkas, dar penki asmenys, raštininkas ir tarnaitė.

Sovietmečiu dalį Lietuvos šaulių sąjungos pastato naudojo „Žinijos“ draugija. Ji nugriovė kieme buvusį medinį namą, perstatė kiemo fasado dešinėje buvusį rizalitą (šioje vietoje buvo prilipdytas „Žinijos“ lektoriumo pastatas). Pasak N. Sovietmečiu Laisvės al. 20 (Stalino pr. 20, Stalino pr. 34, Laisvės al. 34) pirmame aukšte taip pat buvo įsikūrusi Pramprekybos parduotuvė Nr. 15, Pramprekybos audinių parduotuvė Nr. 96, „Vyturio“ audinių parduotuvės filialas.

1989 m. rugsėjį atkurta Lietuvos šaulių sąjunga netrukus vėl galėjo sugrįžti į savo namus. Dabar ji užima pastato dešinįjį fligelį (įėjimas praėjime į kiemą). Ant šio fligelio pakabinta lenta, liudijanti, kad čia įsikūrusi Lietuvos šaulių sąjunga, taip pat atminimo lenta čia 1928-1929 m. dirbusiam vienam šaulių sąjungos įkūrėjų Vladui Puvinskiui-Pūtviui. Kiek aukščiau pakabinta dar viena atminimo lenta apie šiame name XX a. pradžioje veikusią „Vilijos“ draugiją.

Šiuo metu pastate Laisvės al. 34 įsikūrę „Renee“ avalynės parduotuvė (prekiaujanti ir drabužiais, galanterijos prekėmis), lietuviško ir latviško apatinio trikotažo parduotuvė „Moters stilius“, gėlių parduotuvė „Flores Vireti“, „Optika Rega“ Kauno filialo salonas, kavinė ir kepyklėlė „Pinavija“ (iki 2025 m. pabaigos).

Chronologija

tags: #davidavicius #jonas #sodyba