Valstybės parama daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje

Investuoti galima į įvairius dalykus, o norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai, vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją. Tačiau, kaip vyksta daugiabučio renovacijos procesas, kiek tai kainuoja ir kokia yra mokėjimo trukmė? Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su daugiabučio renovacija Lietuvoje.

Renovacijos Iniciatoriai ir Balsavimo Procesas

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektų vadovas Vladas Trakimavičius nurodė, kad daugiabučio renovaciją gali inicijuoti ir įmonė, administruojanti namą, ir patys butų ar kitų patalpų, esančių tame name, savininkai.

Aiškindamas procesą V. Trakimavičius įvardijo, kad iš pradžių butų savininkai (ne gyventojai, o tik savininkai) pirmu balsavimu ir 51 proc. balsų dauguma turi priimti sprendimą, renovuoti namą ar ne. Jei balsų surenkama ne mažiau kaip 51 proc., laikoma, kad sprendimas renovuoti - priimtas.

Tada, pasak APVA atstovo, yra parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas. Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina - kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.

Ir galiausiai vyksta antrasis savininkų balsavimas, siekiant patvirtinti parengtą investicijų planą. Tik šįkart jau reikia surinkti ne mažiau kaip 55 proc. jų balsų. Surinkus tiek ar daugiau balsų, belieka pateikti paraišką. Jei viskas atitinka, APVA pasirašo valstybės paramos sutartį ir imasi projekto įgyvendinimo.

Mokėjimo Tvarka ir Sąlygos

V. Trakimavičiaus paminėjo, kad paprastai renovacijos trukmė yra mažiausiai 3 metai. O kai daugiabutis - baigiamas renovuoti, yra paskaičiuojamos bendrosios ir individualios investicijos. Pašnekovas išskyrė, kad individualias investicijas sudaro langų keitimas, balkonų įstiklinimas ir rekuperatorių įrengimas, o bendrąsias - visi kiti darbai.

Jo aiškinimu, bendrosios investicijos visiems butų savininkams yra paskaičiuojamos pagal buto plotą - kv. m. O individualios priskaičiuojamos atskirai, mat gali būti, kad vienas butas keitė langus, o kitas - ne. Taigi kiekvieno buto kredito dalis yra skirtinga ir priklauso nuo 2 dalykų: ploto ir individualiųjų investicijų.

„Įmokas savininkai pradeda mokėti, kai yra baigiama renovacija, mes išmokame valstybės paramą ir savininkai gauna mokėjimo grafiką. Kredito sutartį visų savininkų vardu pasirašo namo administratorius. Kreditas yra suteikiamas 20 metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Ir sąlygos yra gan neblogos, sakyčiau, lengvatinio kredito. Kadangi galima iškart grąžinti visą sumą, jeigu asmuo turi tų pinigų - jokios sankcijos netaikomos. O galima grąžinti ir dalimis - taip pat jokios sankcijos nėra taikomos“, - dėstė APVA projektų vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai žmonės klausia, kas vyktų su mokėjimu už renovaciją pardavus butą. Pašnekovo aiškinimu, viskas vyktų paprastai - įmokas tiesiog tęstų naujas savininkas.

Renovacijos Kainos

V. Trakimavičius neslėpė, kad labai dažnai užduodamas klausimas - kiek vidutiniškai kainuoja namo renovacija - atsakymo neturi. Pasak jo, rengiant investicijų planą savininkai pasirenka įvairias priemones, todėl ir kainos būna labai skirtingos tiek pačiam namui, tiek kiekvienam butui.

„Pavyzdžiui, fasadas gali būti ventiliuojamas, gali būti tinkuojamas. Jei savininkai pasirenka tinkuojamą fasadą, tai jis yra 30 proc. pigesnis, nei ventiliuojamas. Taip pat priklauso nuo laikotarpio. Jeigu, sakykime, namas buvo pradėtas renovuoti 2020 m., tai kaina prasideda nuo 500 eurų 1 kv. m. m.“ - vardijo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad kainos - skirtingos, nes keičiasi ir pačių priemonių kainos, ir reikalavimai. Pavyzdžiui, A klasei yra privaloma keisti visus langus, todėl iš karto išauga ir kaina. APVA atstovas pabrėžė, kad nurodytos kainos nieko neatspindi ir yra visiškai netikslios, nes kiekvienu atveju gali skirtis.

Taigi, jei sutikimas dėl renovacijos buvo gautas iš 55 proc. savininkų, likę 45 proc. taip pat privalo mokėti renovacijos kreditą, nepriklausomai nuo to, ar pritarė renovacijai, ar ne.

Šildymo Kompensacijos ir Valstybės Parama

Tv3.lt portalui pasiteiravus, ar dėl renovacijos nesumažėtų, nebūtų panaikinama šildymo kompensacija ir ką daryti, jei nėra iš ko mokėti įmokų renovacijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakė taip: „Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.“

Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc. O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.

„Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - komentavo SADM.

Ministerija primena, kad kompensacija už šildymą skiriama nepasiturintiems žmonėms, įvertinus jų pajamas ir turimą turtą. Ji nurodė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas. T. y., kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo - 50 kv. m.; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui - 38 kv. m.; antram - 12 kv. m.; trečiam ir kiekvienam paskesniam - 10 kv. m.

„Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m. naudingąjį būsto plotą“, - pridūrė atstovai.

Kaip Apskaičiuojamas Šildymo Kompensacijos Dydis?

SADM aiškinimu, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 352 eurus kiekvienam šeimos nariui. O, jeigu gyventojas - tik vienas, iš jo pajamų per mėnesį atimami 528 eurai.

„Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 644 eurų senatvės pensiją. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro už būsto šildymą (644 - 528 = 116). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) jam bus kompensuojamos 100 proc. Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1288 eurų senatvės pensijos, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 58,4 euro (1288 - 352 - 352 = 584). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) bus kompensuojamos 100 proc.“ - dėstė ministerijos atstovai.

Anot jų, tai reiškia, kad kompensaciją už šildymą gali gauti ir tie gyventojai, kurie gyvena renovuotame name, jei išlaidos už šildymą viršija 10 proc. jų pajamų (prieš tai atėmus valstybės remiamas pajamas).

SADM įvardijo, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro.

Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų). „Įvertinus šio laikotarpio bendrą kompensacijų gavėjų skaičių, kuris sudarė apie 549,7 tūkst. žmonių (19,2 proc. visų Lietuvos gyventojų), beveik kas ketvirtas namų ūkis (348,3 tūkst. šeimų, 23,7 proc. visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą. Per 2023 m., palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavusių žmonių skaičius išaugo apie 26 proc.“ - komentavo ministerija.

Ji pridūrė, kad gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

Mitai apie Renovaciją

Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.

Mitas Nr. 1: Renovacija kainuoja labai brangiai

Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

Mitas Nr. 2: Po renovacijos įsiveis pelėsis

Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis.

Mitas Nr. 3: Finansinė parama nesusijusi su amžiumi

Neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Ką padaryti, norint pretenduoti į šią kompensaciją? Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.

Mitas Nr. 4: Renovacija neduoda jokios naudos

Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio.

Net jei gyventojai ir nejaučia savo bute akivaizdžiai pučiančio vėjo, negalima teigti, kad būstas - sandarus.

Mitas Nr. 5: Paskolos negalima grąžinti anksčiau

Neretai gyventojai būna įsitikinę, kad paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau, taip sutaupant didžiąją dalį palūkanų. Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc.

Svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai.

Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą.

Renovacijos nauda

Ar žinojote, kad renovuoto namo butų gyventojai net iki 70 proc. mažiau moka už šildymą? Taip pat tokiems gyventojams net iki 80 proc. sumažėja ir daugiabučio priežiūros išlaidos, o ką bekalbėti ir apie pagėrėjusią jų gyvenimo kokybę.

Šildymo kompensacijos pavyzdys

Šildymo kompensacijos pavyzdys, apskaičiuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:

Nuo ko pradėti?

Jei esate būsto savininkas, jums tereikia apsispręsti. Galite nieko nedaryti, bet tuomet teks mokėti didesnes sąskaitas už šildymą. Nuo ko pradėti? Pirmiausia - inicijuoti būsto atnaujinimą.

1. Namo valdytojas (namą administruojančios įmonės įgaliotas asmuo) organizuoja namo savininkų susirinkimą, kurio metu apibendrinama informacija apie pastato būklę, galimas priemones jai pagerinti ir reikalingas lėšas, pateikiama informacija, duomenys apie laukiamus atnaujinimo rezultatus, valstybės paramos teikimo būdus ir galimybes. Susirinkime 50+1 namo savininkų balsų dauguma priimamas sprendimas dėl renovacijos, t.y. nutariama parengti namo atnaujinimo projektą.
2. Antrasis etapas - investicijų plano parengimas. Patalpų savininkai konkurso būdu pasirenka specialistus, kurie įvertina namo energinį naudingumą ir parengia investicijų planą. Namo valdytojas organizuoja konkursą investicijų plano rangovui (projektavimo įmonei) atrinkti, parengia paslaugų pirkimo ataskaitą. Ji pateikiama BETA (Būsto energijos taupymo agentūrai). Gavus BETA pritarimą, atrinktas plano rangovas parengia investicijų planą, kuriame pateikiama informacija apie namo būklę, numatomos renovacijos priemonės, apskaičiuojama preliminari jų kaina, sprendžiami ir analizuojami ir kiti susiję klausimai.
3. Tuomet šaukiamas antrasis namo savininkų susirinkimą, kurio metu viešai aptariamas investicijų planas: būstų savininkai išsako savo pastabas, argumentus, pageidavimus, teikiami pasiūlymai, pagal kuriuos taisomos pastebėtos klaidos ir, esant pagrindui, tikslinamas investicinis planas. Susirinkime aptartas investicijų planas perduodamas derinimui BETA.
4. Kitas etapas - investicinio plano tvirtinimas namo savininkų susirinkime. Kad investicinis planas būtų patvirtintas reikia 50+1 namo savininkų balsų daugumos. Svarbiausia tuo pačiu priimti ir sprendimą dėl lėšų skolinimosi. Verta pastebėti, kad bankai, teikdami kreditą, paprastai reikalauja dar didesnio pritariančių žmonių kiekio - iki 60 procentų. Susirinkimo protokolo kopija kartu su investicinio plano byla pateikiama BETA.
5. Paraiška bankui. Namo valdytojas pasirinktam bankui pateikia paraišką kreditui gauti ir investicijų planą, kitus reikiamus papildomus dokumentus. Bankas, įvertinęs iš namo valdytojo ir BETA gautus dokumentus, patvirtina paraišką. Asmenys, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi galimybę iš bankų skolintis su nedidesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis visam kreditavimo laikotarpiui (iki 20 metų). Šios palūkanos nekis visą kreditavimo laikotarpį.

Svarbu žinoti - tol, kol vykdomas būsto atnaujinimo projektas, būsto savininkai kreditą suteikusiam bankui moka tik palūkanas, skaičiuojamas nuo namo atnaujinimui išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Tik užbaigus visus darbus ir atnaujinus namą, pradedama grąžinti paskola ir mokamos palūkanos.

Atkreipiame dėmesį, kad visi darbai vykdomi griežtai pagal investicijų planą. Atlikus darbus, parengiamas ir surašomas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, jį pasirašo namo valdytojas, rangovas, BETA atstovas ir statybos techninę priežiūrą vykdęs specialistas. Atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą pateikus bankui, išmokamas kreditas.

Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti skiriamos iš trijų šaltinių. Tai - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, valstybės lėšos ir gyventojų lėšos.

Daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo programa suteikia palankias ekonomines sąlygas renovuoti nekilnojamąjį turtą ir už būsto šildymą mokėti mažiau. Yra parengtas atnaujinimo priemonių, kurias remia valstybė, sąrašas. Reikėtų atminti, kad po atnaujinimo daugiabutis namas turėtų pasiekti bent jau D energinio naudingumo klasę.

Valstybės parama išmokama baigus investicijų plane numatytus darbus ir namo valdytojui pateikus BETA prašymą dėl valstybės paramos. Kai BETA specialistai užfiksuoja namo atnaujinimo statinio energetinį efektyvumą, nustatomas kompensacijos dydis ir Finansų ministerija, pervesdama apskaičiuotą paramą kiekvienam individualiai, padengia būsto savininkų paimtų kreditų dalis bei grąžina dalį kredito bankui.

Valstybė kompensuoja 15 proc. investicijų energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimui, jei šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą bus sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų ir pasiekta ne žemesnė nei D pastato energinio efektyvumo klasė.

Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui.

Belieka daugiabučių namų savininkams imtis veiksmų ir pasinaudoti gera galimybe sutvarkyti ir modernizuoti savo namus nesukaupus tam būtinų nuosavų lėšų (kaip priklausytų pagal nuosavybės valdymo ir naudojimo teisę), juos pasiskolinus labai palankiomis sąlygomis (su fiksuotomis 3-jų procentų metinėmis palūkanomis laikotarpiui iki 20 metų).

tags: #gavus #valstybes #parama #daugiabuciu #namu