Triukšmas daugiabučiuose nuo gyvūnų: ką daryti ir kur kreiptis?

Daugiabučiuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu. Bėda ta, kad tokia draugija gali nebūtinai patikti kaimynams, garsus lojimas bute, bėgiojimas ar durų braižymas nagais gali varyti iš proto. Taigi, ką daryti, jei kaimynų augintiniai nuolat kelia triukšmą ir trukdo gyventi?

Panagrinėkime, kokios taisyklės apibrėžia gyvūnų laikymo sąlygas daugiabučiuose, kur galima kreiptis pagalbos ir kaip elgtis tokioje situacijoje.

Ar reikia kaimynų sutikimo laikant šunį?

Kėdainių miesto daugiabučio namo gyventojas, norintis įsigyti ir bute laikyti gyvūną (šunį) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-04 d. įsakymu Nr. AD-1-1192, patvirtintų gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklėse, nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais asmenims norintiems laikyti bute gyvūną (šunį), kaimynų sutikimas nereikalingas, rinkliavos mokestis už daugiabutyje laikomą gyvūną nerenkamas.

Ką daryti, jei kaimynų šuo trukdo gyventi?

Kai kaimynai išeina į darbą, augintinį bute palieka vieną, o šis - pusę dienos kaukia ir trukdo gretimuose butuose gyvenantiems kaimynams. Kur galima būtų kreiptis? Ar yra kokia institucija, kuri įpareigotų šunų savininkus išspręsti tokias problemas?

Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvūnų savininkams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsniu (viešosios rimties trikdymas) skiriama bauda nuo 20 iki 80 eurų, už pakartotinį nusižengimą skiriama bauda nuo 80 iki 300 eurų.

Apie asmenis, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-04 d. įsakymu Nr. AD-1-1192, patvirtintų gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklėse, nustatytus reikalavimus, gyventojai gali pranešti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui nemokamu telefonu 8 800 41510 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Skirtingų Lietuvos miestų savivaldybės numato savas gyvūnų laikymo taisykles, todėl gyventojai turi galimybę dėl šuns lojimo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės atsakingus specialistus, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra ir pritaikytos sankcijos - bauda ar gyvūno paėmimas.

Gyvūnų keliamo triukšmo pažeidimus taip pat numato ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Tokia pareiga - netrikdyti viešosios rimties - numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, jame nurodyta, kad viešosios rimties pažeidimais yra laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakare (nuo 19 val. iki 22 val.) ir naktį (nuo 22 val. iki 7 val.) - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Taigi dėl šio pažeidimo asmuo gali kreiptis į policijos įstaigą, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo procedūra.

Kaimynams, kenčiantiems dėl svetimų augintinių keliamo triukšmo, kreipiantis į savo miesto savivaldybę ar policijos pareigūnus, reikia pateikti kuo daugiau įrodymų (pvz., garso, vaizdo medžiagą, nurodyti konkretų laiką, lojimo ar kito sukelto triukšmo trukmę ir t. t.).

Teismų praktika numato, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, svarbi ir kitų kaimynų nuomonė dėl konkretaus gyvūno - kuo daugiau kaimynų skundžiasi lojimu ar kitais garsais, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks šeimininko veiksmus (jei nebus imtasi pakankamai priemonių gyvūno keliamam triukšmui sumažinti) pripažinti administraciniu nusižengimu.

Teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, kad, vertinant, ar šuns lojimas yra trikdantis viešąją rimtį, reikia įvertinti ir šuns lojimo garsumą, lojimo dažnį, intensyvumą, šuns savybes, atstumą iki kaimyninio buto. Visa tai svarbu nustatant, ar toks šuns lojimas peržengia įstatymo ribas ir ar už tai gali būti taikoma bauda.

Reikalingi įrodymai. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės nustato, kad gyvūnai neturi trikdyti kitų asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Tai reiškia, kad iš esmės, tokioje situacijoje yra pažeidžiamos taisyklės. Taisyklių pažeidimas savaime atsakomybės neužtraukia, todėl apie tai neužtenka tik pranešti, t. y. reikia pateikti ir įrodymus.

Šuns lojimas savaime neužtraukia atsakomybės - turi būti tuo besiskundžiantys asmenys, kuriems trikdoma ramybė, poilsis ar darbas. Gavus pranešimą apie tokį atvejį, pareigūnai vertina pranešusio asmens surinktus įrodymus arba vyksta į vietą patikrinti problemos faktą.

Jei pranešta informacija apie pažeidimą pasitvirtina, tuomet yra kalbamasi su augintinio savininku, jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes.

Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, todėl gali būti naudojamos skirtingos priemonės jai spręsti. Vertinamos įvairios aplinkybės, įskaitant ir tai, ar savininkas pripažįsta problemos egzistavimą ir ar ketina ją spręsti arba jau sprendžia. Gyvūno įpročiams pakeisti reikia laiko, todėl vertinama ir ši aplinkybė - natūralu, kad jei atvejai kartojasi mažu laiko intervalu, tarkime, kas kelias dienas, per tiek laiko šuo neatpras loti likęs vienas.

Policijos departamentas ir Vilnius apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) atkreipė dėmesį, kad netinkamas gyvūnų laikymas ar priežiūra - Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimas. Šiame įstatyme numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o už pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė.

Priimdami sprendimą pareigūnai kiekvieną kartą įvertina visas aplinkybes. Todėl, kaimynams, kenčiantiems dėl svetimų augintinių keliamo triukšmo, kreipiantis į savo miesto savivaldybę ar policijos pareigūnus, reikia pateikti kuo daugiau įrodymų (pvz., garso, vaizdo medžiagą, nurodyti konkretų laiką, lojimo ar kito sukelto triukšmo trukmę ir t. t.)

Šunų lojimas - viena dažniausių konfliktų daugiabučiuose priežasčių. Tokios situacijos gali būti pripažintos gyvūnų gerovės pažeidimu, tačiau tai labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

Ne kiekvienas šuns lojimas savaime reiškia gyvūnų gerovės pažeidimą. Tačiau jeigu šuo loja ilgą laiką, tiek dieną, tiek naktį, tai gali būti ženklas, kad gyvūnas paliekamas vienas, patiria stresą, nerimą ar yra laikomas netinkamomis sąlygomis. Tokiu atveju galima pagrįstai įtarti, kad gyvūnui neužtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos, o tai laikytina gyvūnų gerovės pažeidimu, kaip tai nustato Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.

Žmonėms, kurie kreipiasi su klausimais, ką daryti tokioje situacijoje, įstaiga visuomet pataria pirmiausia pasistengti taikiai išspręsti problemą - pasikalbėti su gyvūno laikytoju ir išsakyti savo pastebėjimus. Gali būti, kad jis nė neįtaria, kad gyvūnas, paliktas vienas namuose, nuolat loja. Pokalbis - tai pirmas ir dažnai veiksmingas žingsnis.

Jei tai nepadeda, toliau rekomenduojama:

• Kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, jei trikdoma rimtis.
• Kreiptis į VMVT, jei kyla įtarimų dėl gyvūno nepriežiūros.
• Kviesti policiją bet kuriuo paros metu, jei šuns lojimas nuolat trikdo ramybę, o šeimininkai nereaguoja.

Prieš kreipiantis į institucijas verta rinkti objektyvius įrodymus - pavyzdžiui, įrašyti šuns lojimą ar fiksuoti, kokiu dažnumu ir kokiomis valandomis trikdoma ramybė.

Gavę pranešimą, atsakingos institucijos įvertina situaciją pagal savo kompetenciją. VMVT gali atlikti patikrinimą dėl gyvūno laikymo sąlygų ir, nustačiusi pažeidimų, įpareigoti savininką juos pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinami arba yra pakartotiniai, VMVT gali skirti administracinę baudą pagal ANK 346 straipsnį („Gyvūnų gerovės pažeidimas“), o esant sunkesniems atvejams - spręsti dėl gyvūno konfiskavimo ar perduoti informaciją policijai, jei įžvelgiama BK 310 straipsnio („Žiaurus elgesys su gyvūnais“) požymių.

Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius arba policija gali reaguoti dėl triukšmo - jei nustatoma, kad gyventojų poilsis sistemingai trikdomas, taikomos administracinės nuobaudos už viešosios rimties trikdymą.

Gyvūnų augintinių laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų viešosios rimties. Dėl gyvūnų keliamo triukšmo Gyvūno laikytojas atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Tačiau pirmas žingsnis, kuo turėtų pasirūpinti nuo šuns keliamo triukšmo kenčiantys kaimynai - užfiksuoti rimties trikdymo atvejį.

Darbo dienomis, darbo metu, apie triukšmaujantį keturkojį derėtų pranešti savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Jei atvykę specialistai užfiksuos gyvūnų keliamą triukšmą, tačiau nebus įleisti į butą dėl šeimininkų darbo užimtumo, Gyvūno laikytojas gaus pranešimą atvykti į VTS. Jei tai bus pirmasis šuns šeimininko pažeidimas dėl triukšmaujančio augintinio, asmuo gaus įspėjimą. Kartojant pažeidimą - gresia rimtesni nemalonumai. Už pakartotinį pažeidimą šeimininkai gali sulaukti baudos nuo 120 iki 230 eurų.

Švenčiu dienomis, savaitgaliais ar nedarbo metu galima kreiptis telefono numeriu 112.

Gyvūnų augintojams specialistai sako - šuo loja dėl rimtos jo galva priežasties ir tai yra neatsiejama nuo jo prigimties. Kai tik jis paliekamas vienas namuose, keturkojis jaučia išsiskyrimo nerimą, nes mano, kad būtent jis atsakingas už šeimininko apsaugą, o jos suteikti negali ir jaučia stresą.

Reikia parodyti, kad jis nėra atsakingas šeimininko saugumą, tuomet keturkojis atsipalaiduos ir nebejaus nerimo. Nuotolinės radijo stotelės, kuomet vienas namuose paliktas šuo gali girdėti šeimininko balsą, elektrošoko apykaklės ar skanėstų dalijimas už tai, kad augintinis nustotų loti - nėra išeitis. Pasirūpinkite, kad šuo pakankamai prasimankštintų - pavargęs šuo paprastai yra ramus šuo.

Taipogi patariama augintinius dresuoti komandos „prabilti ir nutilti“ nuo mažumės, tartis su dresuotojais ir gauti naudingų patarimų. Specialistai atkreipia dėmesį į faktą, kad kartais šeimininkai net nežino, jog jų šuo triukšmauja likęs vienas.

Jei gyventojui jau išūžė galvą, jis turi pilną teisę paskambinti ar kreiptis raštu šiuo atveju į Kauno miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrių. To skyriaus specialistai, atvykę į butą ir, pavyzdžiui, pamatę, kad gyvūnas laikomas blogomis sąlygomis, turi teisę kreiptis į gyvūnų priežiūros centrą „Nuaras“.

Anot A.Bukelio, jei augintiniu iš tiesų tinkamai nesirūpinama, jis bus atimtas iš šeimininkų.

Kitas kelias - paprastesnis, jei nesinori veltis į ginčus ir kivirčus, augintinius turintis gyventojas galėtų savo bute įsidiegti papildomas priemones, kurios izoliuotų garsą. Žinoma, tai nėra pigu, bet dėl gerų santykių su kaimynais verta pasistengti ir investuoti.

Visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje atskirai yra patvirtintos triukšmo taisyklės, kurios numato, koks ir kokiu metu triukšmas yra toleruojamas, o koks jau laikomas nusižengimu.

Apskritai triukšmauti mūsų savivaldybėje priimtina nuo 7 iki 19 val. Nuo 19 val. iki 22 val. yra ramybės laikas, kai negalima triukšmauti, o nuo 22 val. iki 7 ryto yra tylos laikas, kai negalima niekaip trikdyti kaimynų gerovės.

Problema ta, kad jei žmogų sudrausminti galima, gyvūnui nepasakysi, kad loti galima tik vienu ar kitu metu.

Daugiabučių namų gyventojams, deja, bet tenka suprasti, kad visiškos ramybės veikiausiai ir nebus. Tiesa, tai, kad gyvena ne vieni, galioja ne tik nuo triukšmo kenčiantiems, bet ir triukšmaujantiems kaimynams.

Daugiabučių gyventojai turėtų gerbti kaimynų poilsį ir ramybę, laikytis triukšmo valdymo įstatymo nuostatų, nepalikti gyvūnų vienų ilgesnį laiką, užtikrinti, kad paliktas bute vienas gyvūnas turtėtų vandens ir maisto.

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jis žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali net sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, gali būti pažeidžiama klausa, sutrinka miegas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija.

Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos yra tam tikri apribojimai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.

Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB.

Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą.

Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinį naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.

Nuobaudos skiriamos remiantis ANK 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų.

Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.

Kur kreiptis dėl kaimynų keliamo triukšmo?

• Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112.
• Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.

Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus.

Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant. Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai - gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.

Triukšmo lygiai pagal Lietuvos higienos normas HN 33:2011

Leistinas triukšmo lygis daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose.

tags: #del #augintiniu #keliamo #triuksmas #bute