Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 25 straipsniu reguliuojami tarptautiniai, supaprastinti pirkimai bei atskira supaprastintų pirkimų kategorija - mažos vertės pirkimai bei jų atlikimo tvarka. Pirkimai priskiriami tarptautiniams, supaprastintiems arba mažos vertės pirkimams pagal pirkimų vertės ribas.
VPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė, kad tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija vykdo VPĮ nustatyta tvarka, išskyrus komentuojamo straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.
Mažos vertės pirkimams yra taikoma lankstesnė tvarka, kadangi mažos vertės pirkimai dėl savo specifikos bei mažos vertės iš esmės nedaro įtakos ūkio subjektų varžymuisi bendrojoje ES rinkoje, išskyrus, jei egzistuoja tarptautinis interesas. Dėl to perkančiosios organizacijos, vykdydamos mažos vertės pirkimus, juos turi organizuoti vadovaujantis pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nurodytą tvarką ir taisykles.
Nors VPĮ mažos vertės pirkimai reglamentuojami minimaliai, tačiau toks supaprastintų pirkimų pobūdis nereiškia, kad šioms procedūroms neaktualios tam tikros bendrosios ir imperatyviosios VPĮ nuostatos. Be to, kilus ginčui, yra labai svarbu tinkamai kvalifikuoti pirkimo rūšį, nes būtent nuo to priklauso teisingas konkretaus ginčo sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pažymėjo, kad pirkimo sąlygų teisėtumas pirmiausia vertintinas pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą, todėl ne visiškai pagrįstai tiesiogiai buvo taikomos VPĮ 57, 58 straipsnių nuostatos, kuriose reguliuojamos tarptautinių pirkimų derybų procedūros.
Nors VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokias konkrečiai VPĮ nuostatas privalomai turi taikyti perkančioji organizacija, vykdydama mažos vertės pirkimus, tačiau perkančioji organizacija nėra ribojama taikyti ir kitas VPĮ nuostatas. Pavyzdžiui, tiekėjų pašalinimo pagrindai (VPĮ 46 straipsnis), neįprastai mažos pasiūlytos kainos vertinimas (VPĮ 57 straipsnis) mažos vertės pirkimų atveju nėra imperatyvūs, o tai reiškia, kad jų taikymas priklauso nuo perkančiosios organizacijos diskrecijos, kuri turi būti įgyvendinama pirkimo sąlygose nurodant, ar tam tikri tiekėjų pašalinimo pagrindai konkrečiu atveju bus taikomi, ar bus vertinama tiekėjo pasiūlyta neįprastai maža kaina. Tokių sąlygų įtvirtinimas pirkimo sąlygose lemia, ar perkančioji organizacija turės teisę ir pareigą juos vertinti.
Pateiksime kelis pavyzdžius, kaip perkančiosios organizacijos įgyvendina VPĮ nuostatas praktikoje:
- Perkančioji organizacija vykdo mažos vertės pirkimą „Transporto priemonių kontrolės ir stebėjimo sistemos su montavimu ir kontrolės sistemos palaikymo paslaugos“. Pirkimo sąlygose nurodė, kad ji patikrina, ar pirkime nebuvo pasiūlytos neįprastai mažos kainos, o tuo atveju, jei nustato, kad pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, perkančioji organizacija privalo tiekėjo CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašyti per nurodytą terminą pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą. Nors nei VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje, nei Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nėra nurodyta perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti neįprastai mažą kainą, tačiau pirkimo sąlygose aiškiai ir tiksliai nurodžius, kokiais atvejais bus tikrinama neįprastai maža pasiūlymo kaina ar įkainiai, tokiu atveju perkančioji organizacija privalo juo vadovautis ir prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą ar įkainius.
- Perkančioji organizacija vykdo mažos vertės viešąjį pirkimą dėl skurstantiems asmenims skirtų higienos prekių įsigijimo. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas nebus taikomas ir pirkimo sutartis su laimėtoju bus sudaroma nedelsiant. Todėl perkančioji organizacija kitą dieną po pasiūlymo eilės ir pirkimo laimėtojo paskelbimo su pirkimo laimėtoju sudarė pirkimo sutartį. Tuo tarpu tiekėjas, pasiūlymo eilėje esantis antroje vietoje, perkančiajai organizacijai pretenziją pateikė tik po kelių dienų nuo pranešimo apie pasiūlymo eilę paskelbimo, t. y. jau po pirkimo sutarties sudarymo. Nors tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, tačiau jei pretenzija gauta po pirkimo sutarties sudarymo, tai perkančioji organizacija turi teisę atsisakyti nagrinėti tokią pretenziją, kadangi pretenzija pateikta jau po pirkimo sutarties sudarymo, o pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad atidėjimo terminas nebus taikomas.
VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta atskira supaprastintų pirkimų tvarka, kai pirkimai atliekami Atstovybių, taip pat kitų perkančiųjų organizacijų, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė arba skirtų užsienyje vykdomiems vystomojo bendradarbiavimo ir kitiems projektams. Tokia atskira šių pirkimų tvarka nustatyta, atsižvelgiant į užsienyje esančių ir veikiančių Lietuvos perkančiųjų organizacijų (Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir kt.) specifiką.
VPĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta atskira supaprastintų pirkimų tvarka pirkimams, kurie atliekami ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui. Atliekant ypatingos svarbos tarptautiniams renginiams organizuoti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintus pirkimus, taikomi: VPĮ 1-17 straipsnių, 26 straipsnio, 86 straipsnio 7 dalies ir VI skyriaus nuostatos.
Tarptautinių renginių tvarkos apraše įtvirtintos taisyklės. Tarptautinių renginių tvarkos apraše nustatyta Ypatingos svarbos tarptautinių renginių sąraše nurodytų tarptautinių renginių organizavimui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų supaprastintų viešųjų pirkimų tvarka.
Apibendrinant, VPĮ 25 straipsnis nustato skirtingas viešųjų pirkimų tvarkas, atsižvelgiant į pirkimo tipą (tarptautinis, supaprastintas, mažos vertės) ir perkančiosios organizacijos specifiką.
Buvo atsisakyta arba patikslinti kai kurie nepagrįsti apribojimai, kad jie labiau atitiktų aplinkos apsaugos tikslus, skatintų darnų teritorijų vystymą. Nustatytos papildomos apsaugos zonos geležinkelio keliams ir jų įrenginiams, 220 kV įtampos oro linijoms, naftos perdirbimo įrenginiams, su jais susijusiems įrenginiams ir statiniams, būtiniems šiai veiklai vykdyti, praeinamiems kolektoriams. Sumažintos kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonos. Nuo šiol vandens tiekimo, nuotekų ir paviršinių nuotekų vamzdynams, kurių skersmuo yra nuo 400 iki 1 000 mm, apsaugos zona bus 5 metrai į abi puses (anksčiau buvo 10 m). Jei vamzdynų skersmuo yra 1 000 mm ar didesnis, apsaugos zona mažinama nuo 10 iki 7 metrų į abi puses.
Įvesti papildomi apribojimai miškų kirtimui paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose. Nuo šiol draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus ant statesnių nei 15 laipsnių šlaitų ir arčiau nei 1 metras nuo tokių šlaitų viršutinės briaunos. Taip pat ribojami plynieji pagrindiniai ir atvejiniai pagrindiniai kirtimai pakrančių apsaugos juostoje. Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje bus taikomos išimtys statinių ir įrenginių statybai ir įrengimui. Išimtys numatytos, kai įrengiami melioracijos statiniai, laiptai, esamų sodybų pastatų naudojimui reikalingi inžineriniai įrenginiai, paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, kai esama nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, o jiems įrengti nepakanka vietos už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos.
Įstatymo pakeitimai sudaro palankesnes sąlygas įveisti naujus miškus - atsisakoma reikalavimo įveisiant mišką gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau vietoje šio reikalavimo atsiranda pareiga atlikti miško veisimo reikšmingumo vertinimą, kurį atlieka saugomų teritorijų direkcijos.
Kai kurios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos pakoreguotos taip, kad mažiau ribotų ūkinę ir kitokią veiklą teritorijose, kuriose yra didelė potvynių grėsmės tikimybė, leistų arčiau kaip 50 m nuo pakrantės apsaugos juostos statyti kempingus, su vandens sportu susijusius inžinerinius statinius, pritaikytus viešam lankymui. Taip pat nustatytos detalesnės ūkinės veiklos ribojimų požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose išimtys, kurios leis apsaugoti požeminio vandens išteklius nesukuriant perteklinių ribojimų žemės naudotojams.
Pavyzdys: Ribojimai miško kirtimui
Nuo šiol draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus ant statesnių nei 15 laipsnių šlaitų ir arčiau nei 1 metras nuo tokių šlaitų viršutinės briaunos. Taip pat ribojami plynieji pagrindiniai ir atvejiniai pagrindiniai kirtimai pakrančių apsaugos juostoje.
Viešųjų pirkimų tipai pagal VPĮ 25 straipsnį:
| Pirkimo tipas | Reglamentavimas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Tarptautinis | VPĮ nustatyta tvarka | Didelės vertės, įtakoja ES rinką |
| Supaprastintas | VPĮ nustatyta tvarka | Vidutinės vertės |
| Mažos vertės | Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas | Lankstesnė tvarka, minimalus reglamentavimas |
| Pirkimai užsienyje | Atskira supaprastintų pirkimų tvarka | Skirti užsienyje esantiems padaliniams |
| Pirkimai tarptautiniams renginiams | Atskira supaprastintų pirkimų tvarka | Skirti ypatingos svarbos renginiams |