Asmeninė nuosavybė skyrybų atveju Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Skyrybų procesas gali būti sudėtingas ir emociškai sunkus, ypač kai kalbama apie turto dalybas. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įstatymai reglamentuoja, kaip dalinamas sutuoktinių turtas skyrybų atveju. Svarbu žinoti, kas laikoma asmenine nuosavybe ir kaip ji yra apsaugoma skyrybų procese.

Koks turtas laikomas asmeniniu?

Civilinio kodekso 3.89 straipsnis apibrėžia, kas laikoma asmenine nuosavybe:

• Iki santuokos atskirai įgytas turtas.
• Asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas.
• Piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą.
• Kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos. Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas.

Svarbu paminėti, jog sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:

1. Asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
2. Asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu.
3. Iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Ar šeimoje žmona / vyras gali turėti turto tik savo vardu?

Taip, vienas sutuoktinis gali įgyti turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo), asmeninės nuosavybės teise, jeigu turto įgijimo metu aiškiai išreiškia valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise ir yra kito sutuoktinio sutikimas.

Taigi, skaitytoja galėtų santuokoje įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise, jeigu kitas sutuoktinis išreikštų rašytinį sutikimą, tokiu atveju sutuoktinis išreiškęs sutikimą prarastų teisę pretenduoti į įsigytą turtą.

Bendroji jungtinė nuosavybė ir skolos

Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė.

Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.

Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.

Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.

Svarbu nedelsti ir kreditoriams Neuždelsti turto padalijimo svarbu ir kreditoriams. Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.

Turto padalinimas skyrybų atveju

Nutraukiant santuoką sutuoktiniai dažnai vadovaujasi bendruoju principu - dalinamas tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausantis santuokos metu užgyventas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas. Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas.

Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.

Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos. Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.

Per pusę visas turtas dalijamas ne visada

Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.

Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu. Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei su paskola turtas buvo įsigytas dar iki santuokos, tačiau netrukus buvo susituokta, o paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.

Su paskola įgyto būsto dalybų scenarijai

Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.

Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.

Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.

Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.

Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

Finansinis turtas, sukaupta pensija - taip pat bendri

Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.

Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.

Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.

Buvusiems sutuoktiniams teks pasidalinti ir skolas

Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.

Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol. Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.

Kaip dalijamos vaiko išlaikymo išlaidos?

Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.

Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.

Santuokos nutraukimo bylose dalijant sutuoktinių turtą vadovaujamasi lygių dalių principu, kuris reiškia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra 50:50. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir kitais atvejais. Verta atkreipti dėmesį, kad skyrybų metu dalijamas tik tas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Sutuoktiniai kartais klysta manydami, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos ar iš šių pajamų įgytas turtas, kai tuo metu kitas sutuoktinis nedirbo ir augino vaikus, yra asmeninė tas pajamas uždirbusio sutuoktinio nuosavybė.

Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba po santuokos nutraukimo priteisiama vienam iš sutuoktinių, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.

Skyrybos - ne tik emocinis, bet ir teisinis iššūkis. Ginčų kyla ne tik dėl, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, bet ir dėl to, kam atiteks turima paveikslų kolekcija ar šeimos augintinis.

Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė teigia, kad per skyrybas turtas dažniausiai padalijamas po lygiai.

Pasak teisininkės, dažniausiai sulaukiama klausimų, ar vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutrūkimo turi įtakos turto dalyboms ir ar svarbus individualus indėlis į bendrą turtą.

„Sutuoktinio kaltė yra svarbi, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. „nekaltas“ sutuoktinis kompensaciją gauna prisiteisdamas neturtinę žalą“, - LRT.lt teigia J. Karvelė.

Advokatės aiškinimu, vieno sutuoktinis indėlis neturi reikšmės, nes santuokos metu kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos yra laikomos bendromis. Todėl jeigu, pavyzdžiui, vienas sutuoktinis uždirba 2 000 eurų, šios pajamos yra bendros (lygiomis dalimis).

„Tačiau vieno sutuoktinio indėlis į bendrą turtą gali turėti įtakos, jeigu investuotos buvo asmeninės lėšos. Pavyzdžiui, sutuoktinis paveldėjo palikimą - 10 tūkst. eurų ir šeima už 20 tūkst. eurų įsigijo automobilį (panaudodama paveldėtus 10 tūkst. Skyrybų atveju palikimą gavęs sutuoktinis gali prašyti nustatyti nelygias dalis, kadangi už pusę automobilio jis sumokėjo asmeninėmis lėšomis, taigi, dalintina yra tik pusė automobilio“, - kaip pavyzdį pateikia J. Karvelė.

Galiausiai tarp sutuoktinių nėra dalijamas asmeninis turtas.

Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje buvo užregistruotas didžiausias vedybinių sutarčių skaičius. Jų buvo užregistruota net 2 135.

„Jei vedybų sutartyje sutuoktiniai buvo numatę visiško turto atskirumo režimą, tai galima sakyti, kad skyrybų atveju net nebelieka, ką dalinti“, - pažymi E. Aleksiejeva.

„Tai prilyginama vedybų sutarties pakeitimui ir tokiam pakeitimui turi pritarti abi šalys. Pavyzdžiui, jei sutuoktiniai, sudarę vedybų sutartį, santuokos metu įgijo butą kaip dalinę nuosavybę (t. y. po ½ buto kiekvienam priklauso asmeninės nuosavybės teise) ir po skyrybų nebenori likti šio turto bendraturčiais, teks iš naujo susitarti dėl tokio turtinio vieneto pasidalijimo, kuriam lieka butas, o kuriam išmokama kompensacija“, - dėsto E. Aleksiejeva.

Teisininkė pastebi, kad per metus Lietuvoje sudaroma apie 13 tūkst. santuokų (2024 m. duomenys), tuo tarpu vedybų sutarčių tik apie 2 tūkst. Taip pat per metus Lietuvoje registruojama apie 7,5 tūkst. ištuokų (2024 m. duomenys).

„Taigi statistika kalba pati už save, kad Lietuvoje skyrybos dažniau vyksta turtą dalijant taip, kaip numatyta įstatyme, o ne vedybų sutartyje“, - apibendrina E. Aleksiejeva.

Paklausta, su kokiais neįprasčiausiais turtais savo darbo praktikoje tenka susidurti, J. Karvelė sako, kad tai būna paveikslų kolekcijos.

Vis dėlto ginčų dėl smulkmeniškų daiktų, anot J. Karvelės, pasitaiko retai.

Anot E. Aleksiejevos, teismus pasiekia ir ginčai dėl, pavyzdžiui, paveikslų kolekcijų.

Vis dėlto, jei sutuoktiniai savo bendro turto padalijimo klausimą sprendžia teisminiu keliu, tai nuo dalintino turto vertės dar tenka susimokėti ir žyminį mokestį, todėl apskritai vengiama į jau minėtą turto balansą traukti nereikšmingus daiktus.

Pasak J. Karvelės, dažnai sutuoktiniai „įkrenta“ į didelį ginčą dėl kaltės, siekdami įrodyti, kad santuoka nutrūko dėl kito sutuoktinio nepriimtino elgesio ar neištikimybės.

„Nekaltasis“ sutuoktinis turi teisę prašyti priteisti neturtinę žalą, tačiau sumos praktikoje būna santykinai nedidelės - keli tūkstančiai eurų. Kaip minėta, kaltė įprastai neturi reikšmės dalinant turtą ir nustatant sutuoktinių turto dalis, todėl kaltės pripažinimas yra labiau emocinė pergalė“, - pažymi J. Karvelė.

Pasitaiko ir atvejų, kai besiskirdami žmonės mėgina nuslėpti turimą turtą. Kaip sako J. Karvelė, tai būna turto perrašymas giminaičiams.

„Kita nereta situacija: turto priklausymas ne tiesiogiai sutuoktiniams, o kokiai nors įmonei. Toks turtas nėra dalijamas, nors faktiškai jis gali būti naudojamas šeimoje (pvz., šeimos vasarnamis). Padalinus sutuoktiniams priklausančios įmonės akcijas, pats turtas ir toliau lieka įmonėje“, - sako J. Karvelė.

Pasak E. Aleksiejevos, skyrybų metu tokius duomenis privaloma pateikti teismui. Tuomet ir paaiškėja galutinis dalintino turto balansas.

Paklausta, kaip teismas vertina, pavyzdžiui, bendras paskolas ar skolas per skyrybas, E. Aleksiejeva atsako - „net santuoka žmonių taip nesujungia, kaip bendra paskola“.

Paskolos, kaip „turto rūšies“, padalijimas, pasak E. Aleksiejevos, dar sudėtingesnis.

Net jei sutuoktiniai ir numatė vedybų sutartyje, kad turtas bus kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, tai savo asmeniniu turtu jie atsakys tik pagal savo prievoles, tačiau pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai atsakys solidariai“, - komentuoja E. Aleksiejeva.

Vedybinės sutartys

Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.

Nesantuokiniai santykiai

Taip yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.

Ar tai reiškia, kad jeigu kartu gyvenantys asmenys, kurie veda bendrą ūkį, įsigyja būstą, kuris yra registruojamas vieno sugyventinio vardu, kitas sugyventinis neturės jokių teisių į šį turtą?

Atsakymas yra dvejopas. Nors įstatymai sugyventinių santykių nereguliuoja, šią spragą yra užpildęs Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT), kuris suformavo sąlygas sugyventiniui pretenduoti į kito sugyventinio vardu registruotą turtą.

LAT nesusituokusių asmenų tarpusavio santykius vertina kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinius santykius. Pagal šią sąlygą asmuo, pretenduojantis į kito sugyventinio vardu registruotą turtą, pirmiausiai turi įrodyti, jog tarp jų buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją nuosavybę.

Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas nėra pakankamas pripažinti turtą bendru, kadangi būtina įrodyti daugiau aplinkybių.

Dalybose svarbus konkretaus indėlio dydis

Skirtingai nuo santuokos atvejų, kuomet nėra svarbu ir (ar) kiek lėšų į bendrą turtą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, nesusituokusių asmenų atveju į turtą pretenduojantis partneris privalo įrodyti, kiek tiksliai jis yra investavęs į konkretų turtą.

Antra, kitaip nei santuokos atveju, kai galioja lygių dalių prezumpcija, reiškianti, kad įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis (tai yra, po 1/2), sugyventinių atveju tokia prezumpcija negalioja.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl partnerio turto dalies kito partnerio vardu registruotame turte, gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į šio partnerio indėlį į įgytą ar sukurtą turtą.

Atitinkamai asmuo, pretenduojantis į kito partnerio vardu registruotą turtą, taip pat turi įrodyti, kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) įnešė į konkretų turto objektą bei kiek tas indėlis pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio objekto vertės.

Pavyzdžiui, jeigu buvo įsigytas būstas už 100 tūkst. eurų ir jis buvo registruotas vieno partnerio vardu, o kitas partneris įrodė, kad šio būsto įsigijimui pervedė savo partneriui 20 tūkst. eurų, šis partneris gali prašyti pripažinti nuosavybę į 1/5 dalį būsto.

Dar daugiau - jeigu gyvenant kartu būstas buvo suremontuotas, remontas buvo atliktas bendru darbu ir abiejų partnerių lėšomis, o būsto vertė padidėjo iki 150 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į 1/3 turto dalį (nes galėtų būti laikoma, kad jo investicija yra 45 tūkst. eurų (20 tūkst. eurų indėlis įsigyjant turtą bei 25 tūkst. eurų indėlis remontuojant turtą).

Kitaip tariant, partnerio galimybės pretenduoti į kito partnerio vardu registruotą turtą priklausys nuo gebėjimo įrodyti savo investicijas (pinigais, darbu ar kitu turtu) į šį turtą.

Situacija gali būti dar labiau komplikuota, jeigu vienas iš sugyventinių arba abu yra nenutraukę ankstesnių santuokų. Teismų praktikoje toks atvejis pasitaikė ne kartą, kai vienas iš sugyventinių pretendavo į kito sugyventinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas jų bendro gyvenimo metu, abiejų lėšomis ir darbu, tačiau jam nenutraukus ankstesnės santuokos. Tokiu atveju, pagal įstatymą, 1/2 nekilnojamojo turto dalis priklauso oficialiam sutuoktiniui ir teoriškai pretenduoti galima būtų tik į 1/4 dalį to turto.

tags: #gyveno #asmenines #nuosavybes #nutraukti #santuoka #teismas