Privatizavimo Lietuvoje Padariniai: Nuo Teisinių Ginčų Iki Nusikaltimų

Privatizavimo procesas Lietuvoje, prasidėjęs po nepriklausomybės atkūrimo, turėjo didelės įtakos šalies ekonomikai ir visuomenei. Deja, šis procesas ne visada vyko sklandžiai ir sąžiningai, o kai kuriais atvejais netgi išprovokavo teisinius ginčus ir nusikaltimus. Šiame straipsnyje aptariami konkretūs pavyzdžiai, atskleidžiantys, kaip privatizavimas paveikė įvairius sektorius ir kokios pasekmės kilo dėl netinkamo valdymo bei įstatymų pažeidimų.

Teisiniai Ginčai Dėl Privatizavimo

Vienas iš tokių pavyzdžių - byla dėl butų privatizavimo Alksnynės gatvėje, Klaipėdoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinį ieškinį dėl teisės privatizuoti butus Alksnynės gatvės 21-ojo namo gyventojams pripažinimo. Ieškovai šioje civilinėje byloje buvo Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras bei 26 minėtojo namo gyventojai, atsakovas - Klaipėdos miesto savivaldybė, tretieji asmenys - AB "Klaipėdos energija" ir AB "Lietuvos energija".

1994 m. rugsėjo 20 d. minėtas namas buvo įregistruotas nuosavybės teise Klaipėdos šilumos tinklams. Butus šiame name gavo tuometiniai šilumos tinklų (dabar - AB "Klaipėdos energija") bei Klaipėdos elektros tinklų darbuotojai. Tuo metu galioję butų privatizavimą reglamentuojantys teisės aktai, prokurorų nuomone, suteikė teisę gyventojams, nuomojantiems patalpas, jas privatizuoti, tačiau jos nebuvo privatizuotos ne dėl gyventojų kaltės.

Butai Alksnynės gatvės 21-ajame name gyventojų kreipimosi dėl privatizavimo metu nebuvo priskirti neprivatizuojamų butų kategorijai, todėl atitinkamos institucijos privalėjo patenkinti gyventojų prašymus leisti juos privatizuoti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, taip pat Prokuratūros įstatymas numato prokuroro teisę su ieškiniu, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą, jei yra nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie pažeidžia asmens, visuomenės, valstybės teises ir teisėtus interesus.

Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos didelės grupės asmenų - 26 minėto namo gyventojų bei jų šeimos narių - interesai bei viena iš labiausiai įstatymais ginamų asmenų teisių - teisė į nuosavybę. Todėl prokuratūra, gindama viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį dėl teisės privatizuoti butus pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas šį ieškinį visiškai patenkino.

"Alitos" Privatizavimo Skandalas

Dar vienas rezonansinis atvejis - akcinės bendrovės „Alita“ privatizavimas. 2003-iųjų pradžioje Valstybės turto fondas pateikė akcinės bendrovės „Alita“ privatizavimo programą. Visiems aišku, kad alkoholį gaminanti įmonė verslininkams buvo skanus kąsnelis. Štai šią įmonę panoro pirkti 4 dalyviai.

Iki nustatyto laiko paraiškas pateikė „Alitos“ vadovų Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Jono Stankevičiaus ir Dariaus Vėželio konsorciumas „Invinus“, Italijos verslininkas Luidžitercas Boska, bendrovių „Eugesta“ bei „Vinvesta“ konsorciumas ir UAB "Mineraliniai vandenys". Paraiškose jie nurodė ir kainą, kurią siūlo už įmonę. Iki tol viskas vyko pagal įstatymus.

Birželio 26-ąją atplėšus vokus, konkurso nugalėtoju pripažintas už įmonę pasiūlęs daugiausia - per 90 mln. litų - verslininkas iš Italijos. Štai nuo šios minutės L. Boska tapo didžiausias Lietuvos priešas ir Kauno nusikaltėlių draugas. Bent jau tokį jį vaizdavo dalis spaudos ir viena televizija. Matyt, ir visa tai, ir tie milijonai, kurie sukosi privatizavime, padarė savo - L. Boska buvo pašalintas iš privatizavimo.

Tuo metu oficiali priežastis buvo labai paprasta - L. Boska neatvyko laiku parafuoti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Jau tada verslininkas nurodė neatvykimo priežastis: nesutarta dėl esminių sutarties nuostatų. Tačiau visa valstybės mašina dirbo viena kryptimi - bet kokiomis priemonėmis pašalinti L. Boską ir įmonę parduoti „saviems“.

Taip ir atsitiko - konkurso nugalėtojais buvo pripažinti įmonės direktoriai, už įmonę pasiūlę mažiausiai - tik 58 mln. litų. Kaip vėliau patvirtino įmonę vertinę nepriklausomi vertintojai, tikroji įmonės vertė beveik 3 kartus didesnė. Atsisakiusi parduoti akcijas L. Boskai, valstybė neteko 36 mln. litų. Tai oficialūs skaičiai. Kad būta tokios žalos, nustatė Seimo patvirtinta laikinoji komisija.

Kaltininkų Paieška Ir Pasekmės

„Komisijos išvadose buvo nurodyta, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta 36 mln. litų žala ir įvardyti kaltininkai: tuometis Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas, ūkio ministras Petras Čėsna, VTF vadovas Povilas Milašauskas, kelių komisijų pirmininkai ir nariai. Ir visi Vyriausybės nariai, kurie, pažeisdami Konstituciją, pritarė „Alitos“ privatizavimui“, - sako šios komisijos pirmininkas „darbietis“ Jonas Pinskus.

Parlamentaras stebisi, kodėl po visų tyrimų tik P. Milašauskas yra nuteistas už neteisėtą įmonės privatizavimą. „P. Milašauskas buvo kaltas tik dėl to, kad pašalino Italijos pilietį Luidžiterco Boską iš „Alitos“ privatizavimo konkurso. Dėl dabartinių įmonės savininkų konkurso laimėjimo sprendimą priėmė tuometė Vyriausybė. P. Milašauskas buvo tik varžtelis visoje privatizavimo aferoje ir net jo pasirašytoje išvadoje buvo pažymima, kad galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė“, - teigia J. Pinskus.

O P. Milašauskas, jei dabartinis teismo sprendimas įsigalios, privalės sumokėti tik tai, ką valstybė sumokėjo L. Boskai. Verslininkas iš Italijos parašė ieškinį Valstybės turto fondui ir kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad L. Boska nepagrįstai pašalintas iš konkurso, ir iš Turto fondo jam priteisė iš viso 1,75 mln. litų.

Seimo laikinoji komisija „Alitos“ privatizavimo aplinkybėms tirti nustatė, kad, pašalinus L. Boską, ir toliau buvo nesilaikoma įstatymų. Reikėjo ne derėtis su kitais konkurso dalyviais, o skelbti viešąjį konkursą neįvykusiu. Komisijos nuomone, tai būtų buvęs vienintelis nepriekaištingas Turto fondo sprendimas.

Apie tai buvo perspėjusi ir Generalinė prokuratūra, ministrui pirmininkui A. Brazauskui raštą nusiuntė Seimo Antikorupcijos komisija. Galų gale net Konstitucinis Teismas nusprendė, jog Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos“ privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai, tačiau, kaip žinome, teismo sprendimai atgaline tvarka negalioja.

Tad direktoriai anksčiau valdė valstybinę, o dabar valdo nuosavą įmonę. Įmonė privatizuota neteisėtai, „varžtelis“ - nuteistas, buvę „valstybės varžtai“ jau rūdija kažkur patvoryje, o alkoholio bosai - nepajudinami.

Pirmosios Vyriausybės Įvertinimas Ir Privatizavimo Klaidos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius J. Čičinskas sako, kad devynetas K. Prunskienės Vyriausybei yra pernelyg didelis įvertinimas, nes Lietuvoje visas procesas nevyko taip puikiai. Mokslininkas sako, kad nors atsižvelgiant į tuometines sąlygas pirmoji Vyriausybė nusipelno septyneto ar aštuoneto, tačiau esą kaimyninė Lenkija su tais pačiais procesais tvarkėsi kur kas geriau, o Lietuvoje prasidėjęs smulkių ūkio ir gamybos objektų privatizavimas išugdė nusikaltėlių organizacijas ir jų metodus, nes pats procesas nebuvo tinkamai sutvarkytas.

„Devyni gal per daug. Vis dėlto ten buvo daug skubaus darbo, nebuvo viskas idealiai padaryta ir su kainų kėlimu. O su privatizavimu tai tikrai buvo galima geriau. Prasidėjo smulkių ūkio ir gamybos objektų privatizavimas, tai ten labai savotiškas jis buvo. Kaip Amerikoje alkoholio draudimas, taip čia privatizavimas išugdė nusikaltėlių organizacijas ir jų metodus, nes procesas nebuvo gerai sutvarkytas ir organizuotas“, - DELFI pasakojo J. Čičinskas.

Profesorius sako tikrai suprantąs sunkias tuometės Vyriausybės darbo sąlygas, nes viskas buvo daroma pirmąkart, o Vakarų specialistai ėmė lankytis mūsų šalyje tik po kurio laiko, o ir jie neturėjo patirties pertvarkant valstybės ekonomiką iš komandinės į rinkos. Pasak J. Čičinsko, Vakarų ekspertai galėjo tik pasakoti, kaip pas juos viskas sutvarkyta, tačiau negalėjo patarti, kaip, pavyzdžiui, reglamentuoti privatizavimo procesą, kad jis vyktų sklandžiai.

„Privatizuojamos parduotuvės, dirbtuvės, įmonėlės, o pasirodo neina taip nei lengvai, nei gerai. Tai sprogdina, tai neleidžia dalyvauti aukcionuose, tai dar ten visko prigalvoja. Užtat išėjo kreivai, nesąžiningai arba valstybei negaunant deramų pajamų. Čia sunku patarinėti net retrospektyviai, bet dėl to devynetuko, tai jis per didelis“, - sakė profesorius.

Lenkijos Patirtis

J. Čičinskas teigia, kad kaimyninė Lenkija su įvairiomis problemomis tvarkėsi vis tik geriau nei Lietuva. Pasak jo, lenkai kur kas lengviau susitvarkė su infliacija, mat įvedė saugiklius darbo užmokesčio kilimui, kuris sekė paskui liberalizuotų kainų šoktelėjimą viršun.

„Kylant kainoms visi puolė kelti darbo užmokestį, ypač tie, kurių produkciją vis dar pirko. Darbo užmokesčio kilimas skatino kelti jį visur, ne tik ten, kur yra uždirbama, dėl to, didėjo gamybos sąnaudos. Vadinasi, darbo užmokesčio kilimas vejantis kainų kilimą užsuka spiralę ir paskui sunku sustabdyti. Tai lenkai už per didelį, nei leistinas, darbo užmokesčio kėlimą įvedė mokestį. Man rodos, jis buvo dukart didesnis nei pats darbo užmokesčio pakėlimas ir iškart atmušė ūpą“, - pasakojo profesorius.

Tuo tarpu Lietuvoje, jo teigimu, į vykstančius procesus buvo reaguojama stichiškai, nors J. Čičinskas pripažįsta, kad žaibiškas kainų kilimas buvo natūralus dalykas, kai pereinama į rinkos ekonomiką.

„Tai buvo didžiulis smūgis, nes iš seniau visi turėjo pinigų, nebuvo prekių, ypač Michailo Gorbačiovo metais pristigo visko, taigi pinigų susikaupė ir todėl paleidus kainas laisvai jos šoko, nes pinigų tai buvo“, - įvykius prisiminė J. Čičinskas.

Tačiau, profesoriaus teigimu, nuo to nukentėjo visos Baltijos šalys bei pati Lenkija, nors, kaip minėta, ji su šiuo procesu tvarkėsi kryptingiau. J. Čičinskas sako, kad K. Prunskienės Vyriausybei vis tik parašytų 7 arba 8, nes ji neblogai tvarkėsi blokados metu.

„Aš parašyčiau nemažai - tarp 7 ir 8, nes man patiko jų darbas blokados metais, tikrai sukosi labai neblogai. Blokada pagal sumanymą turėjo prismaugti ekonomiką, bet nepavyko. Vis tik labai pagirčiau ministrą Algį Dobrovolską, kuris tvarkė socialinę pusę - pašalpas ir kitą socialinę paramą, nes tam perversme viso šito labai reikėjo“, - teigė J. Čičinskas.

Šie pavyzdžiai rodo, kad privatizavimo procesas Lietuvoje buvo sudėtingas ir prieštaringas. Nors jis turėjo teigiamų pasekmių, tačiau netinkamas valdymas ir įstatymų pažeidimai sukėlė nemažai problemų ir netgi prisidėjo prie nusikalstamumo augimo.

tags: #del #butu #privatizavimo #nukentejo