Gyvenamosios Vietos Nustatymo, Bendravimo Tvarkos ir Tėvystės Nustatymo Ypatumai

Šeimos teisė ir vaiko interesai yra glaudžiai susiję, ypač kai kalbama apie tėvų skyrybas ar gyvenimą atskirai. Sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir tėvystės nustatymo turi didelę įtaką vaiko gerovei ir vystymuisi.

Per praėjusius metus Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovavo vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams teisme ir ikiteisminio tyrimo institucijose 329 atvejais. Daugiausia tai buvo santuokos nutraukimo bylos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, tėvystės nustatymo ir nepilnamečių baudžiamosiose bylose.

Nors daug pastangų dedama kuriant paslaugų tinklą, teikiant įvairią pagalbą vaikui ir šeimai, visuomenė skatinama netaikyti fizinių bausmių vaikui, siekiama išklausyti vaiko nuomonę, atsižvelgti į jo norus, tačiau dar nemažai atvejų, kai naudojamas smurtas prieš vaikus, o ir patys vaikai tyčiojasi ir smurtauja prieš savo bendraamžius, pažeidinėja teisėtvarką ar net įvykdo nusikaltimus.

Be abejo, pirmiausia vaiko elgesiui ir motyvacijai įtakos turi šeimos gyvenimo būdas, vaikų priežiūra ir tėvų atsakomybė. Siekiant, kad vaikas augtų savo šeimoje ir kad skurdas ir tėvų gyvenimo problemos nebūtų vaiko atskyrimo nuo šeimos priežastimi, telkiami visi įmanomi bendruomenės ištekliai. Vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs pagalbos vaikui poreikį, nukreipia jį į viešųjų įstaigų Plungės vaikų globos agentūros „Cyrulis“ ir Žemaičių Kalvarijos „Vilties vėrinėliai“ vaikų dienos centrus, kur vaikams yra teikiama dienos socialinė priežiūra ir organizuojamas jų užimtumas.

Nors socialinių paslaugų vaikui ir šeimai organizavimo srityje matyti teigiami pokyčiai, tačiau vis dėlto, išnaudojus visas pastangas ir galimybes, bet nepasiekus reikiamo rezultato, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, vaikas gali būti paimtas iš šeimos. Tokiu atveju ir kai vaikas lieka našlaitis (miršta, žūsta, dingsta be žinios vaiko tėvai), vaikui nustatoma globa (rūpyba) šeimoje ar institucijoje. Asmenys, pageidaujantys globoti ir įvaikinti vaikus, privalo atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus, todėl jie (išskyrus artimus giminaičius) turi lankyti mokymus ir gauti išvadą, kad yra pasirengę globoti (rūpinti) ar įvaikinti vaiką. Tokius mokymus kiekvienais metais organizuoja Plungės socialinių paslaugų centras. Šiuo metu savivaldybėje yra 104 globojami (rūpinami) vaikai, iš jų šeimose - 59, socialinės globos įstaigoje - 50 vaikų.

Socialines paslaugas organizuoja, administruoja ir jų kontrolę vykdo Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, o už mokinių ugdymo organizavimą ir socialinės pedagoginės bei psichologinės pagalbos teikimą yra atsakingas Švietimo skyrius. Pedagoginė psichologinė tarnyba, mokyklų socialiniai pedagogai, psichologai, vaikų sveikatos priežiūros specialistai teikia vaikams pagalbą mokykloje, konsultuoja vaikų tėvus ir mokytojus, rengia ir vykdo patyčių, smurto ir nepilnamečių nusikalstamumo prevencines bei vaikų sveikatinimo programas.

50:50 Bendravimo Tvarka

50:50 bendravimo su vaiku tvarka yra terminas naudojamas Lietuvos teismų praktikoje, nes taikydami ir aiškindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsnį, teismai yra linkę spręsti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru tėvų sutarimu, negali būti nustatoma su abiem tėvais, gyvenančiais skyrium, todėl tuo atveju, jei tėvai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko priežiūra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvarką.

Iš esmės tai yra ta pati dviguba gyvenamoji vieta (angl. k. dual residence), kuri taikoma santuokos nutraukimo bylose jau daugiau nei 40 metų. Pažymėtina, kad skirtingose šalyse dviguba gyvenamoji vieta suprantama skirtingai, varijuojant nuo 25 iki 50 proc. kartu su vaiku praleidžiamo laiko.

Žinoma, vaiko gyvenimas šeimoje, kurioje vaiku rūpinasi abu tėvai, sukelia vaikui mažiau problemų nei gyvenimas išsiskyrusioje šeimoje. Tačiau net ir tėvų gyvenimas skyrium gali užtikrinti ryšio išsaugojimą ne tik su vienu iš tėvų (dažniausiai mama), bet abiejų tėvų socialinių, emocinių, o ne tik finansinių išteklių prieinamumą. Tyrimai atskleidė, kad vaikai, gyvenantys išsiskyrusiosiose šeimose, bet turintys dvigubą gyvenamąją vietą arba 50:50bendravimo su abiem tėvais tvarką, susiduria su mažiau problemų nei vaikai, gyvenantys tik su vienu iš tėvų.

Nesibaigiantys tėvų tarpusavio konfliktai daro didelę žalą vaikui. Tyrimuose, kuriuose buvo apklausiami patys vaikai ir paaugliai, šie atkleidė, kad esant tėvų tarpusavio konfliktams jie jaučiasi kaip pagauti spąstuose, kas dažnai sukelia vaikų ir paauglių elgesio ir psichosocialines problemas. Įdomu tai, kad tėvai, kurie sutinka su dviguba vaiko gyvenamąja vieta, paprastai yra labiau išsilavinę ir turintys didesnes pajamas.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.

Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-702-340/2024 pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo modelį, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad vaiko motina nesirūpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra būtina užtikrinti 5 m. amžiaus vaiko ryšį su abiem tėvais. Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-582-643/2024 patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta laikina dar ketverių metų neturinčio berniuko bendravimo su tėvais tvarka pagal 50:50 bendravimo modelį. Teismas nesutiko su motinos argumentais, kad tai būtų per ilgas vaiko išsiskyrimas su mama, nes iki šiol vaikais praleisdavo su kiekvienu iš tėvų po 4 dienas ir jautėsi gerai, be to, byloje buvo nustatyta, kad vaiko santykis su abiem tėvais yra teigiamas ir vaikas noriai leidžia laiką abiejų tėvų draugijoje.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismai nustatė, jog poroje susiklostę itin konfliktiški santykiai iš esmės kyla dėl vaiko, t. y. Panašios pozicijos Vilniaus apygardos teismas laikėsi ir 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-498-643/2024 spręsdamas dėl truputį vyresnės nei trejų metų mergaitės laikinos bendravimo su tėčiu tvarkos. Nors vaiko mama prašė nustatyti bendravimo tvarką 6 dienos/4 dienos, teismas sprendė, kad skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas yra intensyvus, reguliarus, atsakovas su dukra bendrauja ženkliais laikotarpiais, todėl bendravimo tvarkos (50/50 modeliu) nustatymas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, užtikrins šalių ir jų nepilnametės dukters bendravimo tvarkos tęstinumą, padėties stabilumą ir nepilnametės dukters interesų apsaugą (turėti bendravimą su abiem tėvais). Šioje byloje taip pat pakankamai ryškiai atsiskleidžia poros konflikto priežastys, kurios būdingos daugeliui panašių bylų, t. y. kai vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas. Ieškovė, vaiko mama, nurodė, kad susitarimas tarp šalių galimas tik tada, kai jis tinkamas atsakovui, o jei jis netinkamas - atsakovas vienašališkai pasielgia taip, kaip jam atrodo tinkama, visiškai ignoruodamas ieškovės nuomonę ir neatsižvelgdamas į tai, kad klausimas, visgi, sprendžiamas dėl mažamečio vaiko ir turėtų labiausiai atspindėti jo interesus.

Pirmiau apžvelgtos nutartys rodo, kad nustatant 50:50 bendravimo tvarką svarbus ankstesnis vaiko ryšys su abiem tėvais ir kiek kiekvienas iš jų dalyvavo vaiko gyvenime. Tarptautiniai tyrimai, atlikti dėl dvigubos vaiko gyvenamosios vietos, taip pat parodo, kad tokios bendravimo su vaiku tvarkos dažniausiai norima tais atvejais, kai abu tėvai vienodai aktyviai dalyvavo vaiko auginime ir auklėjime ir iki tėvų tarpusavio santykių nutrūkimo.

Šiuo klausimu Lietuvoje vis dar dažnai susiklosto gana dviprasmiška situacija, kai vaikų mamos teigia, kad jos atsakingai, su didele meile, šiluma ir rūpesčiu augina bei prižiūri vaikus, tarp jų yra susiformavęs ypač glaudus tarpusavio ryšys, tuo tarpu tėtis staiga „užsimanęs“ bendrauti su vaiku pusę laiko pakeis nusistovėjusią tvarką, prie kurios vaikas yra pripratęs, t. y. jo stabilų gyvenimo ritmą, kas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Tačiau kai tėčiai dingsta iš vaikų gyvenimo arba lieka tik „savaitgaliniais“ tėčiais, tuomet vėl pastebimas nepasitenkinimas dėl per menko ryšio, paramos ir palaikymo vaikui.

Pažymėtina, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių ir galinčius jam kilti sunkumus atsiskirti nuo motinos, gali būti nustatoma pereinamoji bendravimo su tėčiu tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-109-855/2024, spręsdamas dėl 2 metų amžiaus vaiko bendravimo su tėčiu tvarkos, didino kartu su tėčiu praleidžiamų dienų, o tiksliau nakvynių skaičių priklausomai nuo vaiko amžiaus. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendravimo tvarka, kuomet iš esmės kiekvieną darbo savaitės vakarą vaikas turėtų bendrauti / praleisti vis su kitu iš tėvų, būtų tiek pačiam vaikui, tiek ir jo tėvams pernelyg intensyvi ir varginanti, nes tai neabejotinai būtų susiję su vaiko kilnojimu iš vienos vietos į kitą, užprogramuotų papildomas konfliktines situacijas tarp tėvų, tuo pačiu reikštų neracionalų laiko su vaiku naudojimą, kuomet nemažą laiko dalį tėvams reikėtų praleisti vien kelionėse (vežant vaiką iš vieno pas kitą) ir pan.

Pažymėtina, kad dažnai vaikų mamos prieštarauja vaikų bendravimo su tėčiais dažnumui, motyvuodamos vaiko nenoru. Tačiau kasacinis teismas prieš dešimtmetį yra pažymėjęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju - atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai - tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-110-896/2024, 2024 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-615-775/2024 vaikų mamos paprastai elgdavo taip, kad tą savaitgalį, kai vaikų tėtis turėdavo vaikus paimti iš ugdymo įstaigos, jų į ugdymo įstaigą neatvesdavo, nurodydavo, kad vaikas nenori išeiti iš namų, o jei tėtis nori įrodyti priešingai, turi ateiti su antstoliu ir pan., kad vaikų mamos atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su gerovės centrų psichologais, socialiniais darbuotojais, nurodydamos, kad tik jos turi dėti pastangas, tuo tarpu tėčiai tik terorizuoja jas ir vaiką. Be kita ko, tokiose bylose jau yra buvęs ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo tėčio smurto prieš vaiką ir pan.

Žinoma, gyvenime būna daug įvairių situacijų, taip pat ir smurtaujančių prieš vaikus tėčių ar savo meilę vaikui pradedančių demonstruoti tėčių, kurie vaiką kaip priemonę naudoja siekdami įskaudinti buvusią partnerę ir pan., tačiau dažniausiai tėvų konfliktinės situacijos susiklosto per ilgą laiką, kai vaikai kaip karšta bulvė mėtomi iš vienų rankų į kitas, kviečiamos policijos, vaikai tampomi po vaiko teisių apsaugos įstaigas, gerovės centrus ir pan., ko pasėkoje vaikai nori tik susigūžti ir slėptis nuo bet kokio tėčio skambučio ir pasirodymo prie namų durų. Tėvystė yra gyvenimo kelionė, kuriai reikalinga ne tik kantrybė ir pasišventimas, bet taip pat ir noras bei gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių vaiko poreikių ir aplinkos.

Apibendrinant, sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos turi būti priimami atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, užtikrinant jo teisę į abiejų tėvų dalyvavimą jo gyvenime bei saugią ir stabilią aplinką.

Socialinė parama šeimoms Plungės rajone

Plungės rajone socialinės rizikos šeimoms, auginančioms vaikus, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos, padedama spręsti šeimoje kylančias vaikų priežiūros ir jų auklėjimo problemas, informuojama, konsultuojama ir tarpininkaujama pozityvios tėvystės, socialinės paramos, vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, įsidarbinimo, smurto prevencijos ir kitais klausimais.

Ši veikla vykdoma bendradarbiaujant su seniūnijomis, Plungės socialinių paslaugų centru ir Trumpalaikės globos centru.

Švedijoje valstybė atsako už visą socialinį darbą, o atsakomybė už šeimos globą yra perduota savivaldybėms. Jei šeima gyvena žemiau skurdo ribos, išnagrinėjus šeimos situaciją, jai yra skiriama apie 3000 kronų (apie 1100 Lt) pašalpa. Savivaldybė šeimą aprūpina socialiniu būstu, kuris atitiktų normalias gyvenimo sąlygas. Pagal galiojančią tvarką kiekvienas savivaldybės gyventojas privalo pranešti savivaldybės socialinei kontorai, kai pamato, kad vaikas blogai jaučiasi. Tokiu atveju visa šeima yra iškviečiama į savivaldybę ir pagal galiojantį veiklos modelį yra atliekamas vaiko gyvenimo tyrimas, kuris vertinimas pagal 7 poreikius: sveikatos, švietimo, emocinio elgesio lygmens, identiteto, ryšio šeimoje ir visuomenėje, elgesio visuomenėje, savarankiškumo. Taip pat vaiko atžvilgiu tiriami tėvai šiais aspektais: saugumo, emocinio pasirengimo, auklėjimo - ribos vaikams nustatymo - stabilumo, šeimos ir giminės praeities, materialinės padėties, gyvenimo ir darbo, integravimosi į visuomenę klausimais. Išanalizavus vaiko situaciją, pateikiamas įvertinimas, ko reikėtų, kad vaikas gerai jaustųsi šeimoje ir bendruomenėje. Ypatingai stebimi ir analizuojami įvairūs smurto prieš vaikus ar seksualinio vaiko išnaudojimo atvejai, apie kuriuos privaloma pranešti policijai. Tokiais atvejais vaikas gali būti paimamas iš tėvų ir laikinai apgyvendinamas, kol vyksta tyrimas, Vaiko namuose. Po to teisme, kuriame dalyvauja tėvai su paskirtu advokatu, vaikas su paskirtu advokatu ir socialinės tarnybos atstovas, yra nagrinėjama byla. Tokių vaikų dienos centrų, kaip Lietuvoje, Švedijoje nėra. Yra laisvalaikio centrai, kuriuose vaikai gali būti po pamokų, kol tėvai baigia darbą. Vaikams, kuriems reikalinga pagalba, šiuose centruose būti yra privalu.

Teismų praktikos pavyzdžiai

Pažymėtina, kad šiuo atveju yra analizuojami tik tie per pastaruosius pusę metų priimti teismų sprendimai ir nutartys, kuriuose sprendžiami tėvų tarpusavio ginčai.

Pateikiame teismų praktikos pavyzdžių, iliustruojančių, kaip teismai sprendžia ginčus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos:

tags: #del #gyvenamosios #vietos #nustatymo #bendravimo #tvarkos