Iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų: teisinis procesas ir procedūros

Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Tačiau kartais nutinka taip, kad nuomininkai nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, nemoka nuomos mokesčio. Iškeldinimo procesas nuomos sandorio šalims yra sudėtinga, varginanti ir kartais emociškai sunki procedūra. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta nepageidaujamų asmenų iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos, kokius dokumentus reikia parengti norint iškeldinti, kokios yra išlaidos procese ir kiek laiko tai gali užtrukti.

Teisininkai pastebi, kad nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai kartais baigiasi iškeldinimu, kurio imasi būsto ar kitų nuomojamų patalpų savininkas. Kaip elgtis ir ką derėtų žinoti nuomotojui bei nuomininkui apie iškeldinimą?

Teisiniai pagrindai ir procedūros

Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai numato vienintelę priverstinę iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos procedūrą, todėl norint iškeldinti buvusį sutuoktinį iš nuosavo buto, teks kreiptis į teismą.

Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Ši tvarka apima pranešimo apie iškeldinimą siuntimą, kreipimąsi į teismą, teismo sprendimą ir jo vykdymą. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip vyksta nepageidaujamų asmenų iškeldinimas?

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, kai nepageidaujami asmenys jų neatlaisvina ir šios situacijos nepavyksta išspręsti taikiai, galimas tik teismo tvarka. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų vyksta teisminio proceso tvarka. Teismui turi būti pateiktas ieškinys dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų gyvenamųjų patalpų.

Procesas paprastai apima šiuos žingsnius:

  • Parengiama pretenzija dėl iškeldinimo.
  • Asmenims nesutinkant išsikelti geruoju, kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo.
  • Teismui priėmus sprendimą iškeldinti ir sprendimui įsiteisėjus, gaunamas vykdomasis dokumentas.
  • Vykdomasis dokumentas teikiamas antstoliui, kuris priverstai iškeldina nurodytus asmenis (priverstinai patenka į patalpas, naudojasi policijos ir kt. institucijų pagalba).

Priverstinio iškeldinimo tvarka

Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam.

Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.

Priverstinio Iškeldinimo: Procedūra ir Teisiniai Aspektai

Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų suteikia teisę antstoliui įeiti į gyvenamąsias patalpas be gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo.

Jeigu antstolį atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Antstolio pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese.

Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Tuo atveju, jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis. Jis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą, po to perduoda jį kartu su aprašo nuorašu saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju (turtą gali saugoti ir pats antstolis).

Aprašo nuorašas išsiunčiamas ar kitaip perduodamas turto savininkui. Turto saugotojas perduoda turtą savininkui antstolio patvarkymu. Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina jo savininkas.

Skolininko Kuratorius

Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių. Prašymas paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per tris dienas prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai. Tokį prašymą teismas paprastai išsprendžia per penkias dienas rašytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali būti skiriamas tik jo paties sutikimu. Skolininko kuratorius už atstovavimą turi teisę gauti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto dydžio atlyginimą.

Antstolio Veiksmų Laikas

Antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksčiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vėliau kaip iki dvidešimt antros valandos. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidžiama tiktai neatidėliotinais atvejais, kai, skubiai neįvykdžius sprendimo, vėliau jį vykdyti gali būti sunkiau ar visai neįmanoma.

Dokumentai, reikalingi iškeldinimui

Norint iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų ir klausimo nepavykstant išspręsti geruoju, reikalinga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Teismas išnagrinėja pareikštą reikalavimą ir nusprendžia, ar asmenys, kuriuos siekiama iškeldinti, turi teisėtą pagrindą gyventi konkrečioje patalpoje (ar jie savininkai, ar turi kitą teisėtą pagrindą, pvz. nuomos ar panaudos sutartį).

Kokie dokumentai reikalingi rengiant ieškinį?

Kreipdamiesi į teismą privalėsite teismui pagrįsti savo reikalavimą bei pateikti iškeldinimą pagrindžiančius dokumentus:

  • Nuosavybės teisę įrodančius dokumentus - VĮ „Registrų centras“ išrašą apie turto savininką (-us);
  • Pretenzijos dėl iškeldinimo kopiją ir jos įteikimą arba išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus;
  • Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą arba kitus duomenis (nuotraukas, vaizdo medžiagą), patvirtinančius, kad patalpa neteisėtai užimta ir kad reikalingas teismo sprendimas iškeldinti;
  • Neteisėtai patalpoje gyvenančių asmenų duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas ar asmens kodus), jei tokie yra žinomi;
  • Kitus dokumentus, galinčius turėti reikšmės iškeldinimo bylos nagrinėjimui.

Išlaidos iškeldinimo procese

Iškeldinimo procese patirsite tam tikrų išlaidų, o konkrečiai:

  • Išlaidos advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p., atlyginamos (teismo priteisiamos) tik išlaidos už advokatų ir advokatų padėjėjų teisines paslaugas. Kitų fizinių ar juridinių asmenų pvz. teisinių paslaugų įmonių paslaugų teikimo išlaidos neatlyginamos.
  • Žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. bylose dėl neturtinių reikalavimų (įskaitant iškeldinimą) mokamas 31 Eur žyminis mokestis (pritaikius 25 % lengvatą, kai kreipiamasi elektroninėmis priemonėmis).

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu iškeldinant prašysite priteisti Jums padarytą žalą, pvz. Atsakovui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir esant būtinybei jį iškeldinti priverstine tvarka, antstoliui teks sumokėti ir faktines bylos vykdymo išlaidas. Patenkinus ieškinį dėl iškeldinimo visos Jūsų procese patirtos išlaidos įtraukiamos į bendrą skolos sumą ir išieškomos iš atsakovų.

Proceso trukmė

Kiek laiko užtrunka parengti procesinius dokumentus? Apie 2 savaites nuo visų reikalingų dokumentų gavimo.

Kiek laiko užtrunka teisminis procesas? Proceso trukmė iš esmės priklauso nuo to, kaip aktyviai atsakovas ginčys iškeldinimą. Paprastai ieškinio atveju procesas pirmojoje instancijoje trunka apie 6 mėn. nesudėtingose bylose, kur nėra prieštaravimų arba jie aiškiai nepagrįsti. Sudėtingose bylose bylinėjimosi trukmę sunku prognozuoti, ji priklauso dažniausiai nuo proceso šalių noro išspręsti ginčą ir gali trukti nuo 6 mėn. iki 1,5 metų ir daugiau.

Teismas priėmė sprendimą iškeldinti, kas toliau? Teismui priėmus sprendimą iškeldinti nustatomas 30 d. terminas sprendimo įsiteisėjimui. Įsiteisėjus sprendimui reikia pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą įprastai per 7 dienas išduoda teismas. Su vykdomuoju raštu galima nedelsiant kreiptis į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo.

Žalos už uždelstą išsikelti laiką priteisimas

Neteisėtai užimant Jums priklausančias patalpas kiekvieną dieną yra daroma žala todėl verta apsvarstyti galimybę prisiteisti žalą už uždelstą išsikelti laiką tame pačiame iškeldinimo procese. Padarytą žalą galima pagrįsti analogiškų patalpų nuomos mokesčio dydžiu bei kitais įrodymais. Toks reikalavimas skatina neteisėtai patalpą užėmusius asmenis išsikraustyti kuo operatyviau.

Nuomininko iškeldinimo tvarka

Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys.

Iškeldinimo procesas

  • Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną.
  • Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai - policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, - jeigu tuo atveju jis reikalingas.
  • Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą.
  • Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą.
  • Iškeldinamo asmens turtą saugo turto saugotojas. Juo gali būti ir pats antstolis.

Etapai:

Etapas Aprašymas
Įspėjimas Antstolis siunčia įspėjimą nuomininkui prieš 5 dienas iki iškeldinimo.
Iškeldinimas Jei nuomininkas neišsikeldina, kviečiama policija ir turto saugotojas.
Turto aprašymas Antstolis aprašo ir įkainoja nuomininko turtą.
Turto saugojimas Nuomininko turtas saugomas turto saugotojo.

Svarbūs aspektai

  • Šeimos turtas: Jei butas yra šeimos turtas, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas parduoti ar kitaip disponuoti turtu.
  • Panaudos sutartis: Jei buvęs sutuoktinis gyvena bute panaudos sutarties pagrindu, ją galima nutraukti įspėjus prieš tris mėnesius.
  • Teisinė pagalba: Valstybė garantuoja teisinę pagalbą asmenims, neturintiems lėšų advokatui.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas

Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių. Manytina, kad išties ilgalaikė, pavyzdžiui, 70 metų trukmės nuomos sutartis gali atrodyti panaši į neterminuotą sutartį ir jai turėtų būti taikoma tokia pati įspėjimo procedūra apie vienašališką sutarties nutraukimą.

Terminuotos nuomos sutarties nutraukimas

Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai. Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Įstatyme nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas. Egzistuojant nors vienai aplinkybei iš sąrašo, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį.

Laiko terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas ir teisinės padėties apibrėžtumas. Būsto nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkui gali kilti nuostoliai, pavyzdžiui, brangesnė kito panašaus būsto nuomos kaina, gyvenimo sąlygos ir panašiai.

Nuostoliai būtų įrodinėjami teisme.

Teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pasibaigusią terminuotą būsto nuomos sutartį po 10 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos teismas pripažindavo neterminuota. Tokie teismų sprendimai vertintini kritiškai, nes bendroji nuomos sutarčių kodekso norma konkuruoja su specialiąja, kuri reguliuoja gyvenamosios patalpos nuomą, t. y. nuomotojas turi raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį arba apie atsisakymą pratęsti sutartį.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei yra sandorių negaliojimo pagrindai.

Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo.

Prevencinės priemonės ir patarimai

Norint išvengti nemalonių situacijų, susijusių su iškeldinimu iš socialinio būsto, rekomenduojama:

  • Sudaryti rašytinę nuomos sutartį, aiškiai apibrėžiant šalių teises ir pareigas.
  • Laiku mokėti nuomos mokesčius ir komunalinius mokesčius.
  • Esant finansinių sunkumų, nedelsiant kreiptis į savivaldybę ar nuomotoją dėl galimo skolos grąžinimo grafiko.
  • Ieškoti kompromiso su nuomotoju, vengiant kraštutinių priemonių.

Ką daryti, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, tačiau nesudaryta nuomos sutartis?

„Žodinės nuomos sutartys yra teisėtos pagal Civilinį kodeksą, jame numatyta, jog nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Vis tik kilus nesutarimams ir neturint rašytinės sutarties, nuomotojui kyla daug praktinių problemų. Žodinė sutartis yra laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi bute dienos. Tačiau be rašytinės sutarties nuomotojui tenka remtis tik Civilinio kodekso nuostatomis, o ne lankstesniais šalių susitarimais, kurie gali būti numatyti nuomos sutartyje“, - pasakoja advokatas.

Pasak jo, susidūrus su nuomininko mokumo problemomis (nepaisant to, ar šalys yra sudariusios ar nesudariusios rašytinę nuomos sutartį), pirmasis patarimas nuomotojui - raštu kreiptis į nuomininką fiksuojant nuomininko padarytus pažeidimus, raštu teikti raginimus nuomininkui padengti susidariusį įsiskolinimą. Tokia dokumentacija gali tapti ne tik svarbiu įrodymu sprendžiant ginčą, jei jis persikeltų į teismą, tačiau dažnu atveju net ir išsprendžia pačią problemą, kadangi nuomininkas įvertina galimas neigiamas finansines pasekmės, kurios tik augtų, jei ginčas persikeltų į teismą.

Kai konflikto nepavyksta išspręsti geruoju, nuomotojui iš esmės lieka vienas kelias - kreiptis į teismą, siekiant nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prisiteisti skolą ir iškraustyti nuomininkus: „Deja, bet geranoriškai nepavykus išspręsti konflikto, teisminis procesas yra neišvengiamas. Gyvenamųjų patalpų nuomai įstatymai numato griežtesnius reikalavimus - Civilininiame kodekse numatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Be to, gyvenamųjų patalpų nuomos specifika lemia ir tai, kad vien faktas, jog nuomininkas nesumokėjo nuomos ar komunalinių mokesčių už 1 mėnesį, dar nesudaro pagrindo nuomotojui inicijuoti sutarties nutraukimo. Pagal Civilinį kodeksą, nuomininkas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, jei jis nuolat, tačiau ne mažiau kaip tris mėnesius, nemoka nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas,“ - pažymi „Ellex Valiunas“ advokatas D.

Teisininkas pabrėžia, kad net jei nuomininkas yra skolingas už nuomą, jis vis tiek yra įstatymais saugomas nuo savavališko iškeldinimo: „Nuomotojas, kuris savavališkai iškeldina nuomininką, gali būti traukiamas ne tik civilinėn, bet ir administracinėn, o išskirtiniais atvejais - net baudžiamojon atsakomybėn. Teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo, patį sprendimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, kuris turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys. Jei iškeldinamasis nesutinka geruoju išsikelti ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesui pagal vykdomąjį raštą, kviečiami du kviestiniai ir policija. Iškeldinant vaiką, taip pat dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas.

Svarbūs patarimai

  • Sutarties terminas: vengti ilgalaikių ar neterminuotų nuomos sutarčių. Geriau sudaryti vienerių metų nuomos sutartį, kuri gali būti atnaujinama.
  • Komunikacija ir kompromisas: nuomininkui pradelsus mokėjimus, pirmiausia ieškoti su juo kompromiso ir teikti raginimus padengti įsiskolinimus, vengiant kraštutinių priemonių, tokių kaip komunalinių paslaugų apribojimas ar priverstinis iškraustymas.
  • Iškeldinimo tvarka: Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys.

Procesas: kaip elgtis, jei reikia iškeldinti nuomininką?

Norint tinkamai išspręsti nuomininko iškeldinimo problemą, svarbu laikytis aiškaus proceso:

  • Rašytinis įspėjimas: Pradėkite nuo oficialaus rašytinio įspėjimo. Įspėjime turite nurodyti:
    • Kokių nuomos sutarties sąlygų nesilaikoma (pvz., nuomos nemokėjimas, turto gadinimas, triukšmas).
    • Konkretų terminą, per kurį nuomininkas turi ištaisyti padėtį. Pagal civilinį kodeksą, minimalus terminas yra 30 dienų, todėl rekomenduojama tokį terminą ir duoti, nebent nuomininkas gražiuoju sutinka su trumpesniu iškeldinimo terminu.
    • Galimas pasekmes, jei situacija nebus išspręsta (sutarties nutraukimas, teisinės priemonės).
  • Kreipimasis į teismą: Jei nuomininkas nereaguoja į įspėjimus arba pažeidimai kartojasi, būtina kreiptis į teismą. Teismui reikės pateikti:
    • Nuomos sutartį.
    • Įspėjimo kopiją.
    • Įrodymus apie sutarties pažeidimus (pvz., nuomos mokėjimų trūkumą ar kaimynų skundus).
  • Priverstinis iškeldinimas: Gavus teismo sprendimą, galite kreiptis į antstolį dėl priverstinio nuomininko iškeldinimo. Antstolis pasirūpins, kad procesas būtų įgyvendintas teisėtai ir efektyviai.

Dažniausios problemos su nuomininkais

  • Nuomos nemokėjimas: Dažnai pasitaiko situacijos, kai nuomininkai vėluoja atlikti mokėjimus arba jų visai neatlieka. Tokiais atvejais būtina rinkti įrodymus (mokėjimų išrašus) ir laikytis aiškaus įspėjimo proceso.
  • Fiziniai pažeidimai: Sugadinti baldai, sienos ar buitinė technika. Šios žalos padengimui dažnai panaudojamas depozitas. Jei žalos dydis viršija depozitą, galima paduoti į teismą dėl pilno žalos atlyginimo.
  • Netinkamas elgesys: Triukšmas, kaimynų skundai ar net nelegalios veiklos vykdymas. Reguliari patikra ir aiškios sutarties sąlygos, jog po kelių kaimynų skundų ar policijos iškvietimų Nuomotojas gali vienašališkai nutraukti sutartį.

Kaip pasiruošti iš anksto?

  • Nuomos sutartis: Aiškiai sudaryta nuomos sutartis yra pagrindinis dokumentas, padedantis išvengti nesusipratimų. Joje turėtų būti nurodyti:
    • Nuomininko ir nuomotojo atsakomybės.
    • Terminas, per kurį turi būti ištaisomi pažeidimai.
    • Sąlygos, kuriomis sutartis gali būti nutraukta.
  • Depozitas: Užtikrinkite depozitą, kuris padengtų galimus nuostolius, jei nuomininkas sugadintų būstą ar paliktų neapmokėtas sąskaitas.
  • Reguliari apžiūra: Sutartyje numatykite periodines būsto patikras. Tai padės pastebėti problemas dar joms nesukeliant rimtų nuostolių.

Teisės aktai

Ši lentelė apibendrina pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius iškeldinimą iš būsto Lietuvoje:

Teisės aktas Aprašymas
Civilinis kodeksas (CK) Nustato pagrindus, kuriems esant galima iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų, nuomos sutarties sąlygas ir panaudos sutartis.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) Reglamentuoja priverstinio iškeldinimo tvarką, antstolių veiksmus ir terminus.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas Nustato gyvenamosios vietos deklaravimo ir išregistravimo tvarką.

Kaip suvaldyti pykčio, nuoskaudos ir neteisybės jausmus? Genovaitė Petronienė

Laiku sprendžiant problemas ir laikantis įstatymų, galima išvengti nemalonių situacijų ir užtikrinti savo teisę į būstą.

Kontaktai

Susisiekite su mumis: Antstolių kontoros adresas: Naugarduko g.

tags: #del #iskeldinimo #is #negyvenamuju #patalpu