Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (LR CPK) numato galimybę teisme nustatyti tam tikrus juridinius faktus, kurie turi teisinę reikšmę asmenims. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius atvejus, kai asmenys kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
1. Giminystės Santykių Nustatymas
Giminystės santykių faktas nustatomas tik tuo atveju, jei sukels pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių (pvz., suteiks teisę į palikimą). Atkreiptinas dėmesys, jog tokia tvarka negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat negimininių (pvz., svainystės, įvaikinimo, santuokinių, sugyventinių ir kt.) santykių.
Prieš kreipdamasis į teismą, asmuo turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas (archyvus) dėl tokių dokumentų atkūrimo (jei jie buvo dingę ar kitaip prarasti) ir tik šioms įstaigoms atsisakius tai padaryti, giminystės santykių faktas gali būti nustatomas teisme. Todėl duodant pareiškimą į teismą, būtina pridėti civilinės metrikacijos įstaigos išvadą dėl atsisakymo atkurti civilinės būklės aktų įrašus. Tiesiogiai į teismą galima kreiptis tik tuo atveju, kai asmuo, kuriam padarytas akto įrašas dingo, yra miręs, nes civilinės metrikacijos institucijos mirusio asmens civilinės būklės aktų įrašų neatkuria.
2. Asmens Išlaikymo Fakto Nustatymas
Asmens išlaikymo faktą teismas nustato tik tuomet, jei nustato, jog pareiškėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis, o tam tikrais atvejais teisiškai reikšminga gali būti ir išlaikymo trukmė. Išlaikymu teismų praktikoje pripažįstama pagalba, teikiama pinigais, daiktais, vertybiniais popieriais ir kitais būdais.
Išlaikytiniu pripažintinas nedarbingas ar tam tikrą laikotarpį buvęs nedarbingu fizinis asmuo. Paprastai tokio fakto nustatymas suteikia pareiškėjui teisę į tam tikras socialines lengvatas, tačiau jis negali būti pagrindas gauti palikimą, kai pareiškėjo ir palikėjo nesiejo giminystės santykiai. Asmens išlaikymo faktą patvirtinantį pažymėjimą gali išduoti seniūnijos ar savivaldybės, todėl į teismą galima kreiptis tik joms atsisakius tai padaryti.
3. Gimimo, Santuokos, Mirties ir Kitų Civilinės Būklės Aktų Įregistravimo Fakto Nustatymas
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog šiuo atveju nustatomas ne pats gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties ar kito civilinės būklės akto faktas, bet jo įregistravimo faktas. Fakto įregistravimą patvirtina įrašo pagrindu išduotas liudijimas (pažyma). Jeigu prašomas nustatyti faktas nebuvo įregistruotas, jo įregistravimo faktas negali būti nustatytas.
Šiuo atveju taip pat privalu kreiptis į civilines metrikacijos įstaigas ir tik joms atsisakius patvirtinti minėtus faktus galima kreiptis į teismą (teismui pateikiami atitinkami dokumentai, iš kurių matyti, kad civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė pripažinti minėtus įregistravimo faktus).
4. Nelaimingo Atsitikimo Fakto Nustatymas
Toks faktas teisme nustatomas tik tuo atveju, kai jo neįmanoma nustatyti ne teismo tvarka arba dingę jį patvirtinantys dokumentai ir jų neįmanoma atkurti ne teismo tvarka. Dažniausias nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo tikslas - gauti pensiją, pašalpą ar žalos atlyginimą. Šio fakto nustatymui neturi reikšmės tai, ar įvykis buvo draudiminis ar nedraudiminis, ar buvo susijęs ar nesusijęs su darbu.
Netiki, kad opozicija organizuos interpeliaciją Vyriausybei: atskleidė, kodėl tai nenaudinga
5. Mirties Fakto Nustatymas
Šis faktas gali būti nustatomas tik po to, kai civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė įregistruoti asmens mirtį (pvz., kai nerandama lavono ir nėra pagrindo išduoti medicininės pažymos), tačiau yra pakankamai asmens žuvimą ar mirtį pagrindžiančių įrodymų, yra žinoma, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko (mirties faktas yra akivaizdus). Taigi tokiose bylose nustatomas mirties faktas, o ne jo įregistravimas (nes įregistruotas jis niekada ir nebuvo). Šios kategorijos bylas reikėtų skirti nuo bylų dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, kuriose konstatuojamas mirties faktas yra spėjamas.
6. Teisę Nustatančių Dokumentų Priklausymo Faktas
Dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai (išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo (atkreiptinas dėmesys, kad teismas nenustatinėja asmens tapatumo).
Teisę nustatantis dokumentas šiuo atveju turėtų būti suprantamas kaip bet koks dokumentas, suteikiantis pagrindą atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti asmens asmeninėms ar turtinėms teisėms (pvz., patvirtinantis darbą tam tikroje organizacijoje, jo trukmę ar atlyginimo dydį). Reikėtų turėti omenyje tai, jog teismas nustato tik patį faktą dėl tam tikras subjektines teises suteikiančio dokumento priklausymo konkrečiam asmeniui, tačiau nekeičia ir nepapildo tame dokumente esančių duomenų.
7. Pastato, Žemės ar Miško Valdymo Nuosavybės Teise Fakto Nustatymas
Toks faktas gali būti nustatomas, jei pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę, turėjo šią teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę ir nėra galimybės ne teismo tvarka juos gauti. Taigi tam tikro objekto valdymo nuosavybės teise faktas negali būti nustatytas, jeigu jis buvo įgytas neteisėtai.
Taip pat negali būti patvirtinamas pastato, žemės ar miško valdymo faktas, nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas bei turto pripažinimas bešeimininkiu. Kai prašoma nustatyti pastato (gyvenamojo namo, buto, ūkinės komercinės paskirties ar pagalbinio statinio) valdymo nuosavybės teise faktą, būtina sąlyga tam yra to pastato buvimas (negali būti nustatomas neišlikusio pastato valdymo nuosavybės teise faktas).
8. Palikimo Priėmimo Fakto Nustatymas
Palikimo priėmimo faktas teismo tvarka nustatomas, kai įpėdinis po palikėjo mirties per įstatymų nustatytą terminą nesusitvarkė reikiamų dokumentų, tačiau palikimą priėmė faktiškai atliktais veiksmais. Pastebėtina, kad kartais naudingiau kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nei dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, kadangi terminui atnaujinti reikia pateikti įrodymus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (liga, didelis užimtumas teismų praktikoj nelaikoma svarbiomis priežastimis).
Dėl faktui nustatyti reikia pateikti tik įrodymus, kad palikimą sudarantis turtas buvo pradėtas valdtyti kaip savas, pvz. pateikti dokumentus, kad bute gyventa, juo rūpintasi, mokėti mokesčiai ir pan.
9. Kiti Faktai
LR CPK 444 str. 2 d. nustato bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo sąrašą, tačiau jis nėra baigtinis, nes besikeičiant visuomeniniams santykiams bei jų teisiniam reglamentavimui, atsiranda naujų faktų, turinčių juridinę reikšmę.
Pavyzdžiai:
- Tėvystės faktas mirus spėjamam vaiko tėvui. Toks faktas gali būti nustatytas, kai vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas iki mirties savo tėvystę pripažino ir vaiką išlaikė. LR CK 3.161 str. 2 d. įtvirtina vaiko teisę žinoti savo tėvus, todėl teismas negali nustatyti fakto, kad vaiko tėvas nežinomas.
- Faktiškai tam tikru laikotarpiu gauto darbo užmokesčio dydžio nustatymas. Šio juridinio fakto nustatymas turi reikšmės tuo atveju, kai nėra išlikę dokumentų apie asmens gautas pajamas darbo tam tikroje organizacijoje metu (ypač aktualu dirbusiems 1984-1994 m.), o šie duomenys reikalingi senatvės pensijai apskaičiuoti.
Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.