Žemės Sklypo Kadastrinių Matavimų Panaikinimo Bylos: Teismų Praktika ir Teismingumo Klausimai

Šiame straipsnyje nagrinėjami žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo klausimai, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teismingumo ypatumus. Civilinėse bylose, susijusiose su žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentų teisinėmis pasekmėmis asmens teisėms ir pareigoms, svarbu nustatyti, kuris teismas - bendrosios kompetencijos ar administracinis - turi nagrinėti ginčą.

Kadastriniai Matavimai: Esminiai Aspektai

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir plotą. Tai padeda išvengti nesusipratimų dėl faktiškai naudojamų ribų ir ploto, kai vykdomi teisiniai veiksmai ar sandoriai.

Kadastrinių matavimų metu renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami faktus nustatantys veiksmai, pavyzdžiui, objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų.

Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų.

Teismų Praktika Dėl Kadastrinių Matavimų

Teismų praktikoje konstatuota, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo, nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo.

Nagrinėjamu atveju ribų paženklinimo-parodymo aktas, abrisas ir žemės sklypo planas nėra administraciniai aktai ar sprendimai, reikalingi įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Jie yra žemės sklypo techniniai dokumentai, kurie tvirtinami administraciniu aktu ir tik tada jie įgyja juridinę galią arba ją praranda, panaikinus atitinkamą administracinį aktą.

Servituto Panaikinimo Bylos: Teismingumo Aspektai

Nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė P. G. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu nustatytą servitutą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad tokio pobūdžio ginčai priskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad, nustatant bylos teismingumą, reikia įvertinti ginčo pobūdį, o ne servituto atsiradimo pagrindą. Jos teigimu, servituto nustatymo pagrindas (administracinis aktas) negali lemti bylos rūšinio teismingumo.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija teigia, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad tokio pobūdžio ginčai priskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse nurodoma, kad, kai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai. Šioje byloje keliamas klausimas, ar reikalavimas dėl servituto, nustatyto administraciniu sprendimu, panaikinimo priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Teismingumo Bylos Pavyzdys

Civilinė byla Nr. 2020 m., kurioje ieškovė R. Ž. kreipėsi į teismą dėl kadastrinių matavimų ir administracinių teisės aktų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, taip pat dėl termino administraciniams aktams ginčyti atnaujinimo. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo sprendimų teisėtumo.

Bylos Rūšinio Teismingumo Nustatymo Principai

Rūšinis teismingumas reiškia, koks - bendrosios kompetencijos ar specializuotas - teismas turi nagrinėti bylą. Nustatant bylos rūšinį teismingumą, svarbu įvertinti ginčo pobūdį ir teisinius santykius, iš kurių kilo ginčas.

Administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti surašomi viešojo administravimo institucijos dokumentai, kurie atlieka pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį. Tokie dokumentai dažniausiai nesukelia materialinių teisinių pasekmių suinteresuotiems asmenims.

Tarpiniais administracinės procedūros dokumentais laikomi dokumentai, kuriuose paprastai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų sprendimai. Tokiais tarpiniais dokumentais gali būti ir faktinius duomenis apie kadastro objektus turintys dokumentai, kaip, pavyzdžiui, kadastrinių matavimų metu sudaromi planai, aktai ar kitokie dokumentai.

Apibendrinant, bylos rūšinio teismingumo nustatymas yra esminis aspektas, siekiant užtikrinti tinkamą ginčo išnagrinėjimą ir teisingumo įvykdymą.

tags: #del #kadastriniu #matavimu #panaikinimo #byla