Ginekologiniuose tyrimuose dažnai aptinkami įvairūs dariniai, tokie kaip miomos, cistos ir polipai. Šie ginekologiniai dariniai skiriasi savo pobūdžiu, kilme ir simptomais.
Ginekologinių darinių tipai
- Miomos yra gerybinės gimdos raumenų ataugos, atsiranda trečdaliui moterų.
- Cistos yra skystos, maišelio formos struktūros kiaušidėse arba kiaušintakiuose. Funkcinės kiaušidžių cistos dažniausiai būna besimptomės.
- Polipai yra nedidelės išaugos gimdos gleivinėje. Polipai, kaip ir cistos, dažnai būna besimptomiai, ypač menopauzės laikotarpiu.
Mioma nuo polipo skiriasi savo struktūra ir augimo vieta. Gimdos polipas - lokalus gimdos (vidinio sluoksnio) gleivinės audinio sustorėjusi išauga, įsiterpianti į gimdos ertmę, o kiaušidžių cista - ertminis kiaušidės darinys, pripildytas skysčiu, kuriame gali būti audinio arba ląstelių.
Simptomai
Simptomai jaučiami ne visada, tačiau atsiradus miomoms galimas kraujavimas iš lytinių organų, būdingos gausios, ilgos mėnesinės, pilvo skausmai/maudimas. Jei kiaušidžių cista didelė, moterį gali varginti sunkiai nusakomas maudimas, sunkumas pilvo apačioje. Plyšus cistai gali pasireikšti labai stiprus pilvo skausmas.
Priežastys
Gimdos miomos formuojasi vaisingo amžiaus moterims ir diagnozuojama trečdaliui moterų, vyresnių nei 35 metų. Tikslios priežastys, lemiančios miomų atsiradimą ir augimą, nėra visiškai aiškios. Visgi gimdos raumeninis sluoksnis transformuojasi į miomą dėl genetinių pokyčių (mutacijų) ir įvairių lytinių hormonų bei augimo faktorių įtakos.
Kiaušidžių cistų atsiradimo priežastys irgi nėra visiškai aiškios, tačiau funkcinės kiaušidžių cistos atsiranda dėl lytinių hormonų disfunkcijos, kuomet neįvykus ovuliacijai, susiformuoja folikulinė cista. Kai po ovuliacijos folikulo ertmė prisipildo ląstelių ir skysčio, susiformuoja cista, kuri šioje ciklo fazėje susiformavusi vadinasi geltonkūnio cista.
Gimdos gleivinės polipų atsiradimo priežastis taip pat nėra aiški, tačiau yra didesnė tikimybė, kad moteriai atsiras mioma ar kiaušidžių cistų, jei giminės moterims yra buvę tokių darinių.
Besimptomiai ir nepiktybiniai šie dariniai nėra pavojingi.
Gydymas
Ne, ne visada gimdos ar kiaušidžių dariniai yra šalinami. Nedidelių ir besimptomių miomų gydyti nereikia, moteris yra stebima. Kiaušidžių cistos vaisingo amžiaus moterims dažniausiai išnyksta savaime per 2-3 mėn. arba skiriant gydymą hormoniniais preparatais, todėl funkcines cistas operuoti tenka retai. Cistų operacijos apimtis priklauso nuo amžiaus, reprodukcinės funkcijos saugojimo poreikio ir cistos pobūdžio.
Jei yra bent menkiausias spėjimas, kad kiaušidės darinys piktybinis, būtina operacijos metu nedelsiant morfologiškai jį ištirti. Polipai apie 50 proc. Endometrioidinės cistos (dažniausiai kartu su jomis būna ir sąaugos ant kiaušintakių, kurios, kaip “voratinkliai” blokuoja kiaušintakių praeinamumą) ir kartais dideli polipai yra vieni iš nevaisingumo priežasčių, tačiau miomos retais atvejais gali būti nevaisingumo ir vaisiaus neišnešiojimo priežastis.
Visos komplikacijos nėštumo metu dažniausiai pasitaiko, esant intramuralinei (gimdos raumenyje) ar didesnei nei 3 cm submukozinei (įsiterpusiai į gimdos ertmę) miomai. Dėl didelių ar dauginių miomų dažniau būna persileidimo ar priešlaikinio gimdymo (15-20 proc.) atvejų.
Ar dariniai turi įtakos vėžio atsiradimui?
Miomos nesupiktybėja, tačiau yra labai sunku atskirti miomą nuo piktybinio gimdos raumens naviko - sarkomos. Viena didelė, greitai auganti mioma leidžia įtarti piktybiškumą, tačiau tik pooperacinis miomos ar net visos gimdos histologinis tyrimas leidžia tiksliai diferencijuoti miomą nuo sarkomos. Gimdos sarkoma - retas navikas, tarp visų piktybinių gimdos navikų nustatoma 1-5 proc.
Jei cista yra mažesnė nei 5 cm, vienpusė, vienkamerinė be kietų audinio intarpų ar spenelinių išaugų, supiktybėjimo tikimybė mažesnė nei 1 proc., apie 50 proc. tokių cistų išnyksta savaime per 3 mėn. Kiekvienu atveju stebėjimo taktika yra individuali. Moterys, turinčios gimdos miomą, stebimos kas 6 mėn. Nepiktybinės, funkcinės kiaušidžių cistos stebimos kas 3-6 mėn.
Nuo gimdos vėžio mūsų šalyje ir pasaulyje miršta daugybė moterų. Tai ypatingai skaudu, nes gimdos gleivinės ligas laiku diagnozavus, galima išgydyti. Reikia tik laiku pasitikrinti. Plačiau apie tai pasakoja medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė ginekologė dr.
Gimdos gleivinės arba endometriumo vėžys - tai viena dažniausių piktybinių ginekologinių patologijų išsivysčiusiose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Tai vienas dažniausių lyties organų piktybinių navikų ir tarp Lietuvos moterų. Sergamumas endometriumo vežiu kasmet auga.
Nors diagnozavus gimdos gleivinės vėžį ankstyvosiose stadijose iki penkerių metų išgyvena iki 75 proc. ligonių, remiantis statistika, kasmet vien Europoje nuo šios ligos miršta apie 9 tūkstančius moterų, pasaulyje - apie 42000. Endometriumo vėys daugiau nei 90 proc. atvejų diagnozuojamas moterims virš 50 metų. Dažniausiai šia liga serga 55-65 metų moterys.
Svarbiausi gimdos gleivinės vėžio rizikos veiksniai yra nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos faktoriai - tai aukštas kraujospūdis, aukštas cukraus kiekis kraujyje, didesnė rizika susirgti yra negimdžiusioms moterims.
Svarbiausias ankstyvojo endometriumo vėžio simptomas yra kraujavimas arba pakitusios, pagausėjusios, vandeningos su kraujo priemaišomis išskyros iš gimdos. Tai pasireiškia 95 proc. atvejų. Būtent dėl kraujavimo ši liga diagnozuojama anksti (I stadijos liga diagnozuojama 70-80 procentų ligonių).
Tačiau simptomų gali ir nebūti, todėl brandaus amžiaus moterims ypatingai svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją ginekologą. Taip pat labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją atsiradus kraujavimui menopauzės laikotarpiu, kai jo jau neturėtų būti. Tada galima šią ligą laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti. Kita vertus, prasidėjus kraujavimui po menopauzės, nereikia labai panikuoti, nes kraujavimo priežastis gali būti ne tik gimdos vėžys, bet ir polipai, miomos, atrofiniai pokyčiai.
Visoms moterims, kurios kreipiasi dėl pomenopauzinio kraujavimo, pirmiausia rekomenduojamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas, nes gimdos kaklelio vėžys taip pat gali sukelti kraujavimą po menopauzės. Toliau atliekamas transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TVU). Gydytojas ginekologas, atlikęs šį tyrimą, jau gali įtarti gimdos vėžį. Tuomet diagnozės patikslinimui atliekama gimdos biopsija.
Tai dažniausiai visiškai neskausminga procedūra, kai specialiu plonu (2 mm diametro) kateteriu atsiurbiamas nedidelis kiekis medžiagos iš gimdos ertmės, ir ji siunčiama ištirti gydytojui patologui. Po kelių dienų gaunamas atsakymas. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys diagnozuojamas tik apie 10 proc. moterų, kurios tiriamos del pomenopauzinio kraujavimo (PMK).
Kraujavimas ar kraujingos išskyros iš gimdos pomenopauzės laikotarpiu vertinami kaip tikėtini endometriumo vežio požymiai, kol nepatvirtinta kita kraujavimo priežastis. Tačiau, kaip jau minėjau, gali būti ir daugybė kitų kraujavimo priežasčių. Diagnozę patikslinti padeda hidrosonografija arba sonohisterografija. Tai yra paprastas, neskausmingas transvaginalinio ultragarsinio tyrimo papildymas, kai naudojant ploną kateterį (2 mm diametro), į gimdos ertmę suleidžiama sterilaus fiziologinio arba specialaus gelio, ir tai padeda gydytojui ginekologui ultragarsinio tyrimo metu apžiūrėti gimdos ertmę bei diagnozuoti kitas kraujavimo priežastis.
Kad užkirsti kelią šiai ligai, pirmiausia patarčiau moterims sveikai gyventi, reguliuoti svorį, būti fiziškai aktyvioms ir rūpintis savo sveikata.
Kraujavimą pomenopauzės laikotarpiu gali sukelti:
- Polipai
- Miomos
- Atrofiniai pokyčiai
Kraujospūdis nėštumo metu
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą. Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas.
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statisiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus.
Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus. Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštensis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims.
Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu.
Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
Dažnai kartojama, kad nėštumas nėra liga. Tai tiesa, tačiau krūvis moters organizmui nėštumo metu tenka išties nemenkas. Reta nėščioji nežino, kas yra rėmens graužimas, įvairūs skausmeliai, dusulys, nemiga ir t.t. Kita vertus, net, jei negalavimai atrodo visai nedideli, į juos ne visada galima numoti ranka. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti kraujospūdžio padidėjimas.
Nėštumo pradžioje labai padidėja progesterono kiekis kraujyje. Šis hormonas turi įtakos kraujagyslėms ir kraujospūdžiui, t.y. atpalaiduoja smulkiųjų arterijų lygiuosius raumenis. Dėl to arterijos tarsi netenka savo tonuso, jų spindis šiek tiek padidėja, o kraujo spaudimas - sumažėja. Per pirmąsias 24 nėštumo savaites arterinis kraujospūdis paprastai sumažėja apie 10 mmHg ir iki nėštumo pabaigos pasiekia tokį lygį, koks buvo iki nėštumo. Jei nėštumo pradžioje kraujospūdis nesumažėja, nors ir lieka normalus, gali būti didesnė tolimesnio AKS padidėjimo rizika nėštumo metu. Tokioms nėščiosioms reikėtų atidžiau sekti kraujospūdį.
Rekomenduojamos kraujospūdžio reikšmės, kurioms esant reikėtų pradėti gydyti vaistais, nėra vienodos, tačiau daugelis gydytojų pritaria nuomonei, kad nėščiųjų hipertenziją reikia gydyti jau tuomet, kai AKS siekia 140/90 mmHg. Esant kraujo spaudimui 160/100 mmHg, beveik visada būtina pradėti gydyti vaistais, net ir tuo atveju, jei nėščioji fiziškai nejaučia kraujospūdžio padidėjimo.
Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, gimdos kraujagyslės būna spazmuotos, todėl vaikutis nepakankamai aprūpinamas deguonimi ir jam reikalingomis maisto medžiagomis, dėl to gali sulėtėti jo vystymasis. Aukštas kraujospūdis padidina ir placentos atsisluoksniavimo, kuris gali sukelti ir motinai, ir vaikui pavojingą kraujavimą, riziką Jei antroje nėštumo pusėje iš lytinių takų sunkiasi kraujas, nedelsdamos kreipkitės į gydytojus, tai gali būti placentos atsisluoksniavimo požymis.
Preeklampsija - tai būklė, kuria serga tik nėščios moterys. Esant šiai būklei, pakyla kraujospūdis, šlapime randama baltymo, atsiranda patinimų. Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais (pavyzdžiui, „viskas kaip rūke”, „skraido musytės”), gali pykinti, varginti stiprūs skausmai skrandžio srityje. Dažniausiai ši būklė pasireiškia po 30 nėštumo savaitės ir, žinoma, ne kiekvienai moteriai. Preeklampsija suserga maždaug 6 procentai moterų, kurioms nebuvo kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 procentų tų būsimų mamyčių, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema.
Esant indikacijoms, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklamsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir net gyvybei, mamos sveikatai. Net, jei preeklampsijos forma lengva, į ją negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė - eklampsija. Eklampsijai būdingi traukuliai, gali ištikti koma.
Vakcinos, 100 procentų apsaugančios nuo kraujospūdžio padidėjimo, dar niekas nesukūrė. Kita vertus, atlikti tyrimai parodė, kad visos nėščios turi galimybę sumažinti arterinio kraujospūdžio padidėjimo riziką. Visų pirma reikia vengti per didelio kūno masės padidėjimo. O štai sumažinto druskos kiekio dieta (tai dažnai rekomenduojama kiekvienam „eiliniam“ žmogui) šį kartą netinka. Paaiškinsiu, kodėl: nėštumo metu didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, jei su maistu gausime per mažai elektrolitų, taip pat ir natrio, kurio pagrindinis šaltinis - druska, organizmas patirs jų stoką. Taigi šis punktas, norint sumažinti kraujospūdį nėščiai moteriai (I ir II trimestrą), turi kiek kitą reikšmę nei visiems kitiems. Valgykite nesūriai, bet visiškai prėsko maisto taip pat nereikia.
Atlikus tyrimus įrodyta, kad moterims, kurioms yra padidėju padidėjusi aukšto kraujospūdžio rizika, gali būti tikslinga vartoti mažas aspirino dozes. Kalcio papildai mažina kraujospūdžio padidėjimo tikimybę nėštumo metu. Šis metodas gali būti taikomas tuomet, kai moteris vartoja nepakankamai kalcio turinčių maisto produktų, arba yra padidėjusi nėštumo sukeltos hipertenzijos rizika. Nevartokite kalcio papildų nepasitarusios su gydytoju. Kalcio papildų dozės viršijimas gali sumažinti vaikelio kaulinių siūlių paslankumą, o tai gresia papildomais rūpesčiais gimdymo metu.
Gydytojas paaiškina GIMDOS FIROMAS | Simptomai, priežastys, gydymas
Gimdos spazmai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurių dalis gali pasireikšti neįprastais pojūčiais - vienas dažniausių jų yra gimdos spazmai. Tai tarsi traukimo, maudimo ar lengvo skausmo pojūtis pilvo apačioje, kuris dažniausiai susijęs su augančia gimda, besitempiančiais raiščiais ar hormonų svyravimais. Nors dauguma spazmų yra visiškai normalūs ir net neišvengiami, kartais jie gali būti pirmas signalas apie galimą komplikaciją. Todėl svarbu išmokti atskirti įprastą raumenų įsitempimą nuo situacijų, kuriose būtina kreiptis į gydytoją.
Pagrindinės spazmų priežastys:
- Hormoniniai pokyčiai ir gimdos prisitaikymas
- Raiščių įtampa ir gimdos tempimas
- Virškinimo sistemos veikla ir dehidratacija
- Emocinė įtampa ir stresas
Kada gimdos spazmai yra normalūs?
Ne visi spazmai nėštumo metu reiškia pavojų - kai kurie yra tiesiog natūrali kūno reakcija į nėštumo eigą. Priklausomai nuo trimestro, gimda patiria skirtingus pokyčius, ir tai gali pasireikšti trumpalaikiais maudimo ar tempimo pojūčiais. Mokėjimas suprasti, kada tokie spazmai yra tik „fiziologinis fonas“, padeda išvengti bereikalingos baimės.
- Pirmasis trimestras: spazmai dažniausiai susiję su gimdos implantacija ir pradine jos plėtra.
- Antrasis trimestras: gimda jau užima didesnę vietą pilvo ertmėje, tempiasi ją laikantys raiščiai. Spazmai dažnai jaučiami vienoje pusėje, ypač keičiant padėtį, vaikštant ar po fizinės veiklos.
- Trečiasis trimestras: nuo 28 savaitės ir vėliau gali pasireikšti Braxton-Hicks susitraukimai - netikri gimdymo spazmai, dar vadinami „gimdos treniruotėmis“.
Kada gimdos spazmai tampa pavojingi?
Nors dauguma gimdos spazmų nėštumo metu yra normalūs, yra situacijų, kai jie gali reikšti rimtą problemą. Svarbu išmokti atskirti fiziologinius pojūčius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie komplikacijas, ypač jei juos lydi papildomi simptomai.
Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Stiprus, aštrus arba reguliarus skausmas, ypač jei skausmas vis stiprėja ar tampa ritmingas.
- Kraujavimas ar rudos išskyros.
- Spaudimo pojūtis į dubenį ar tiesiąją žarną.
- Vandeningos išskyros (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas).
- Reguliarūs, kas kelias minutes pasikartojantys spazmai.
Kaip palengvinti gimdos spazmus nėštumo metu?
Daugeliu atvejų gimdos spazmai yra nekenksmingi, bet vis tiek gali kelti diskomfortą. Laimei, yra daugybė būdų, kaip sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą, ypač jei žinoma priežastis - tempimo pojūtis, nuovargis, stresas ar virškinimo sutrikimai.
- Poilsis ir pozų keitimas
- Šiluma ir lengvas masažas
- Mityba ir hidratacija
Kada kreiptis į gydytoją dėl gimdos spazmų?
Nors daugelis spazmų yra nekenksmingi ir susiję su natūraliais nėštumo pokyčiais, svarbu žinoti, kada situacija peržengia „normalumo“ ribą ir reikalauja profesionalios medicininės pagalbos.
Nedelskite ir kreipkitės, jei:
- Spazmai tampa reguliarūs, stiprėja arba atsiranda ritmingai kas kelias minutes.
- Pajutote kraujavimą, rudų ar rožinių išskyrų.
- Jaučiate stiprų spaudimą į dubenį, ypač trečią trimestrą.
- Atsirado vaisiaus vandenų nutekėjimas - net ir labai nedidelis.
- Spazmus lydi karščiavimas, pykinimas, šaltkrėtis, stiprus nugaros skausmas.
- Vaisiaus judesiai tapo ženkliai retesni ar neįprasti.
Gimdos gleivinės hiperplazija
Gimdos gleivinės (endometriumo) hiperplazija - tai gimdos ertmę išklojančios gleivinės sustorėjimas, išvešėjimas. Ligos metu per daug suveša gimdos gleivinės liaukos ir jas supantis audinys. Dėl per didelio ląstelių aktyvumo, kartais jos negrįžtamai pakinta, ima nevaldomai daugintis (vyksta atipinė hiperplazija). Procesui progresuojant, gali išsivystyti endometriumo vėžys.
Gimdos gleivinės hiperplazija galima bet kokio amžiaus moterims (nuo brendimo iki pomenopauzinio laikotarpio). Endometriumas išveša dėl pakitusios moteriškų hormonų pusiausvyros organizme (trūkstant gestagenų, esant per daug estrogenų). - serga cukriniu diabetu, policistinių kiaušidžių sindromu (šiam sindromui būdingas nutukimas, vyriško tipo plaukuotumas, cukrinis diabetas dėl organizmo nejautrumo insulinui, cistiniai pokyčiai kiaušidėse).
Pagrindinis gimdos gleivinės hiperplazijos simptomas - kraujavimas. Būdingos nereguliarios, gausios ir ilgos mėnesinės, kraujavimas tarp mėnesinių bei praėjus keletui mėnesių ar metų po menopauzės. Gydytojas ligą diagnozuoja išklausęs pacientės skundus, ištyręs ją ginekologiškai bei atlikęs gimdos echoskopiją, histeroskopiją (gimdos apžiūra per specialų į gimdą įvestą optinį vamzdelį). Pastarojo tyrimo metu išgrandoma gimdos ertmė, išgrandos siunčiamos ištyrimui mikroskopu.
Moterims iki 47m. nustačius paprastą gimdos gleivinės hiperplaziją, skiriami lytiniai hormonai (gestagenai) mėnesinių ciklui reguliuoti, o vyresnėms - ciklas nutraukiamas. Radus atipinę hiperplaziją (ikivėžinę būklę) - šalinama gimda. Jei moteris nesutinka, gali būti skiriamos didelės gestagenų dozės, siekiant nutraukti mėnesinių ciklą. Vengti ligų ir būklių, sukeliančių moteriškų hormonų pusiausvyros sutrikimus. Esant moteriškų lytinių hormonų pertekliui, laiku gydyti.
Gimdos mioma
Mioma - tai nuo hormonų priklausantis nepiktybinis gimdos auglys, kurio išsivystymui nemažą įtaką turi paveldimumas. Be to, yra nustatyti keli jų atsiradimo riziką padidinantys veiksniai, pavyzdžiui, anksti prasidėjusios pirmos mėnesinės, vėlyvesnis pirmas nėštumas, žalingi įpročiai, nutukimas ar aukštas kraujospūdis.
„Gimdos miomos - dažnai vaisingoms moterims diagnozuojama liga, kuri, nors ir nekelia pavojaus gyvybei, tačiau bendrai savijautai, darbingumui bei gyvenimo kokybei daro didelę įtaką. Jų paplitimas tarp 30-35 m. amžiaus moterų siekia 21 proc., o 50-metėms jau nustatoma net 63-75proc. atvejų“, - sako E.