Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai išpopuliarėjo vaizdo kamerų įrengimas, o namų savininkai savo nuosavybę siekia apstatyti vaizdo stebėjimo kameromis ir taip užtikrinti savo turto saugumą. Tačiau vaizdo stebėjimas susijęs su asmens privatumo klausimais, todėl svarbu žinoti, kokios yra teisės ir apribojimai filmuojant asmens nuosavybėje.
Privataus Gyvenimo Neliečiamumas: Konstitucinės Garantijos
Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:
- Tai daroma įstatymu;
- Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
- Ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;
- Yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Vaizdo Stebėjimo Tikslai ir Apribojimai
Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
Jeigu vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos privačiose valdose ir į jų stebėjimo lauką patenka tik asmeniui priklausanti privati teritorija, duomenų apsaugos reglamento nuostatos netaikytinos.
Darbdavio Vaizdo Stebėjimas Darbo Vietoje
Darbdaviams leidžiama įdiegus tam tikras taisykles, vykdyti vaizdo stebėjimą teisėtais tikslais. Tokie teisėti tikslai gali būti, pavyzdžiui, vaikų apsauga darželyje ar mokykloje arba darbdavio nuosavybės apsauga nuo galimų vagių. Tačiau vaizdo kameros neturėtų būti įrengtos darbuotojų kabinetuose (patalpose) arba itin privataus pobūdžio vietose, pavyzdžiui, tualetuose.
Jūsų kaip darbuotojo vaizdo stebėjimas darbo vietoje varžo jūsų privatumą. Šio proceso metu įrašomas jūsų elgesys, o įrašai gali būti saugomi ir naudojami įvairiais tikslais.
Toliau pateikti klausimai padės įvertinti, ar teisėtai vykdomas vaizdo stebėjimas ir ar pakankamai paisoma jūsų privatumo. Jeigu į bent vieną iš pateiktų klausimų atsakysite neigiamai, jūsų privatumas galėjo būti pažeistas. Tokiu atveju turite teisę skųstis.
Vaizdo Įrašų Saugojimas ir Naudojimas
Asmens duomenų apsaugos reikalavimai galioja ne tik fiksuojant vaizdą, bet ir jį vėliau saugant bei peržiūrint. Dėl šios priežasties vaizdo stebėjimo kamerų įrašais negali naudotis bet kas ir bet kada.
Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai dažniausiai būna saugomi, tvarkomi ir prireikus perduodami tretiesiems asmenims gyventojų bendrijos pirmininko ar kito paskirto atsakingo asmens. Taip yra labiau užtikrinama asmens duomenų apsauga, sumažinamas asmenų, galinčių pasiekti šią potencialiai „jautrią“ informaciją, skaičius.
Pradedančiųjų vadovas: ką reikia žinoti prieš perkant apsaugos kamerą
Leidus visiems daugiabučio namo gyventojams naudotis stebėjimo kamerų tinklu arba saugoma informacija, būtų labai sudėtinga užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą.
Vandalizmo atveju, įvykus vagystei, eismo įvykiui ar kitiems nutikimams, kuriems išsiaiškinti prireikia vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, juos administruojantis asmuo, įsitikinęs duomenų panaudojimo teisėtumu ir žinodamas informacijos prašymo tikslą, suteikia vaizdo medžiagos įrašą į jį pasikreipusiems nukentėjusiems asmenims ar policijos pareigūnams.
Fotografavimas ir Filmavimas Viešose ir Privačiose Vietose
Viešose vietose (pvz. Tačiau kai kuriais atvejais fotografuoti galima tik sau (negalima spausdinti tokių nuotraukų laikraščiuose, skelbti internete ir pan.).
Pavyzdžiui, negalima skleisti padarytų nuotraukų ir vaizdo įrašų, jeigu nufotografuoti žmonės “neigiamose situacijose” (pvz. smarkiai prisigėrę, sužaloti) - šiuo atveju reikia arba gauti jų sutikimą, arba, prieš platinant, pasirūpinti, kad žmonės nebūtų atpažįstami (pvz.
Mažiau turite teisių platinti ką nufotografavote ar nufilmavote ir tuomet, jeigu užfiksavote svetimą kūrinį (pvz. perfotografavote kito fotografo nuotrauką ar nufotografavote tapytojo paveikslą).
Privačiose vietose fotografuoti gali uždrausti tos vietos šeimininkas. Remiantis šituo, fotografuoti draudžia dažna parduotuvė, kazino. Taip pat žmogus turi teisę ir uždrausti fotografuoti privačioje vietoje jį patį.
Atkreiptinas dėmesys, kad “sutikimas fotografuotis” nereiškia kažkokio dokumento su parašu. Jeigu fotografuojami nusišypsosite, pozuosite, tai gali ir būti laikoma, kad fotografuotis sutikote.
Sutikimas fotografuoti dar nereiškia sutikimo, kad nuotrauka bus naudojama “bet kam”. Žmogus, kuris buvo nufotografuotas ar jo nuotrauka išplatinta neteisėtai, gali įpareigoti nutraukti nuotraukos viešinimą, tam tikrais atvejais prisiteisti kompensaciją (neturtinę žalą).
Išskirtiniais atvejais neteisėtas fotografavimas ir filmavimas gali būti net nusikaltimas. Taip yra, jei fotografuojama ir filmuojama nuolat, taip faktiškai sekant žmogų, renkant, o galbūt skleidžiant informaciją apie jo privatų gyvenimą. Tokiu atveju galima skųstis policijai ir atitinkamoms institucijoms.
Vaizdo Stebėjimas Daugiabučiuose Namuose
Daugiabučiuose namuose vaizdo stebėjimo kameros paprastai įrengiamos norint apsaugoti visų gyventojų turtą bei nuosavybę, palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti saugią aplinką. Dėl to, jos dažniausiai montuojamos bendro naudojimo zonose - laiptinėse, koridoriuose, kiemuose, kur „stebi“ įvažiavimus į kiemus, garažus, kelio užtvarus, į laiptines įeinančius ar iš jų išeinančius žmones.
Vaizdo kameras montuojant bendro naudojimo patalpose ir teritorijose svarbu, kad jų stebėjimo laukas nedarytų poveikio asmenų privatumui. Pavyzdžiui, vaizdo kamera negali būti nukreipta į konkretaus buto duris, esanti lauke - į būstų langus, taip pat vaizdo stebėjimo kameros negali daryti garso įrašų.
Jei teritorijoje yra vaizdo kamera, turi būti ir apie tai informuojantys ženklai, aiškiai matomi asmenims dar prieš patenkant į kamerų stebėjimo zoną.
Signalinzacija vs Vaizdo Stebėjimas
Signalizacijos vykdo objekto perimetro bei vidaus patalpų apsaugą, o esant pažeidimams suveikia garsiniu signalu ir informuoja saugos tarnybą. Jos taip pat naudojamos patalpų priešgaisrinės saugos stebėsenai, kuomet suveikia atsiradus dūmams ar kilus gaisrui.
Na, o vaizdo stebėjimo įranga yra prevencinė priemonė, kuri dažnai atgraso vagis nuo įsilaužimo į objektą bei padeda ieškoti kaltininko įvykus nusikalstamai veikai.
Apibendrinat galima būtų sakyti, kad signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos turi šiek tiek skirtingas funkcijas ir viena kitos nepakeičia. Vidaus patalpų apsaugai labai naudinga apsauginė-priešgaisrinė signalizacija, o bendro naudojimo erdvėse efektyvesnė yra vaizdo stebėjimo įranga, užtikrinanti saugią aplinką visiems gyventojams.