Nepagrįstas praturtėjimas: gyvenamasis namas ir teisiniai aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje nagrinėjami nepagrįsto praturtėjimo atvejai, susiję su gyvenamuoju namu, teisinis reglamentavimas ir teismų praktika Lietuvoje. Aptariamos civilinės bylos, kuriose sprendžiami nuosavybės, žemės naudojimo ir kitų susijusių teisių klausimai.

Civilinės bylos dėl nepagrįsto praturtėjimo

Civilinė byla dėl žemės sklypo ribų nustatymo, be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Atlikus kontrolinius žemės sklypo matavimus ir geodezinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovė naudojasi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Toje žemės sklypo dalyje yra stendas su reklama.

Žemės sklypo ribų nustatymas

Žemės sklypo ribų nustatymas - svarbus procesas, siekiant užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą. Civilinė byla dėl žemės sklypo ribų nustatymo, be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo.

Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas.

Atlikus kontrolinius žemės sklypo matavimus ir geodezinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovė naudojasi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi.

Toje žemės sklypo dalyje yra stendas su reklama.

Teismų praktika

Generalinė prokuratūra sutinka, kad byla, kurioje anksčiau siūlyta konfiskuota milijoninės vertės turtą, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo turi būti nutraukta.

Posėdį po neseniai įvykusio Konstitucinio Teismo išaiškinimo neteisėto praturtėjimo bylose apylinkės teismas surengė savo iniciatyva.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymas negali būti taikomas atgaline tvarka.

„Konstitucinis Teismas savo sprendime nedviprasmiškai konstatavo, kad negali būti asmenys baudžiamąja tvarka persekiojami, jeigu jie turtą įgijo iki normos įsigaliojimo - iki 2010 metų gruodžio 11 dienos.

Šioje byloje turtas, kaip neteisėtas praturtėjimas inkriminuotas, įgytas 2006 ir 2007 metais“, - žurnalistams teisme sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.

Teisėjas Valdas Bugelevičius posėdžio pradžioje taip pat minėjo Konstitucinis Teismas nutarimą ir prokuroro teiravosi, ar remiantis šiuo nutarimu, byla neturėtų būti nutraukta.

Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis sutiko su teisėjo žodžiais.

„Konstitucinio Teismo nutarimas yra tiesioginio taikymo aktas.

Prašau baudžiamąjį procesą nutraukti, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių“, - sakė kaltintojas.

Nutartį teismas skelbs antradienį, balandžio 25 dieną.

E.Karalius teisme sakė, kad jam lygiai prieš šešerius metus šioje byloje buvo pateikti įtarimai, o kaltinimai subliuško ne dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Advokato padėjėju dirbantis E.Karalius kaltinamas, kad negalėjo pajamomis pagrįsti turėto turto, jam priklausė beveik 1,8 mln. eurų vertės sklypas ir gyvenamasis namas, 200 tūkst. eurų vertės negyvenamosios patalpos ir 15 tūkst. eurų vertės „Mercedes-Benz C220“ automobilis.

Kaip skelbė prokuratūra, E.Karaliaus teisėtos pajamos nuo 2001 iki 2011 metų pradžios sudarė šiek tiek daugiau nei 420 tūkst. eurų.

Tuo laikotarpiu, iki savo 28-ojo gimtadienio, E.Karalius įsigijo turto už daugiau kaip 919 tūkst. eurų, o vidutinės vartojimo išlaidos siekė beveik 27 tūkst. eurų.

„Įvertinęs akivaizdžią disproporciją, t. y. beveik 526 tūkst. eurų skirtumą tarp jo išlaidų ir pajamų, prokuroras konstatavo, kad E.K. pats neturėjo pakankamai lėšų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už įsigytą turtą“, - teigė prokuratūra.

Ši baudžiamoji byla nagrinėjama beveik šešerius metus.

2013 metų sausį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu teisininkas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo.

Tačiau 2014 metų lapkričio mėnesį Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija šį nuosprendį panaikino ir E.Karalių išteisino.

Su tokiu sprendimu nesutikęs prokuroras pateikė kasacinį skundą.

2015 metų birželį Aukščiausiasis Teismas išteisinamąjį nuosprendį panaikino, o bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir išsiaiškinti, ar į E.Karaliaus nekilnojamąjį turtą investuoti pinigai nebuvo gauti iš nusikalstamų veikų.

Byla papildomam tyrimui grąžinta į Generalinę prokuratūrą.

E.Karaliaus tėvas Vilius Karalius anksčiau buvo teistas ir kalėjo dėl kontrabandos.

Dabar jis vėl teisiamas, šįkart vienoje didžiausių Lietuvoje kada nors tirtoje kontrabandos byloje.

Atsižvelgiant į tai, jog vykdant statybos darbus buvo nukrypta nuo esminių statinio projekto sprendinių, teismas konstatavo, kad ieškovas be teisinio pagrindo (neteisėtai) pastatė priestatą prie buto, t. y. nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita.

Kiti civilinių bylų pavyzdžiai

• Turto pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe: Kasacinėje byloje sprendžiama dėl asmenine nuosavybe esančio vieno sutuoktinio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, sutuoktinų bendro turto balanso sudarymą, turto vertės nustatymą ir kompensacijos.
• Sandorio pripažinimas galiojančiu: Civilinėje byloje sprendžiama dėl sandorio, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, pripažinimą galiojančiu.
• Servituto nustatymas: Ginčas civilinėje byloje dėl servituto ir atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo.
• Testamento duomenų tikslinimas: Civilinėje byloje sprendžiamas testamento turinio aiškinimo ir įpėdinio teisės paveldėti konkrečią turto dalį klausimas.
• Kompensacijos priteisimas už sodinius: Ginčas civilinėje byloje dėl kompensacijos už sodinius priteisimo.
• Pirmumo teisė atnaujinti nuomos sutartį: Civilinė byla dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį.
• Žemės nuomos mokestis: Byla dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo, savivaldybės tarybos norminio pobūdžio teisės akto, kuriuo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai.
• Turto pripažinimas bendrąja daline nuosavybe: Kasacinėje byloje sprendžiama dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe pagal jungtinės veiklos sutartį.
• Patalpų nuoma: Civilinėje byloje sprendžiama dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo, ieškinio senaties.

Svarbios datos ir įstatymų pakeitimai

Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. Tačiau kai kurios Civilinio kodekso normos įsigaliojo vėliau arba įsigalios tik įvykdžius tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, įsigaliojus atitinkamoms Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims arba pradėjus veiklą juridinių asmenų registrui ar testamentų registrui.

Štai keletas svarbių datų, susijusių su Civilinio kodekso įsigaliojimu ir pakeitimais:

• 2001 m. liepos 1 d.: Civilinio kodekso įsigaliojimas.
• 2003 m. liepos 1 d.: Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja.
• 2002 m. sausio 1 d.: Civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl valstybės išlaikymo nustatymo vaikams įsigalioja.
• 2003 m. liepos 1 d.: Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma įsigalioja.
• 2001 m. spalio 1 d.: Civilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies įkeitimo ir 175-4.178 straipsnių bei kitos šio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigalioja.

Taip pat buvo atlikta daug Civilinio kodekso pakeitimų, kurie įsigaliojo skirtingomis datomis. Šie pakeitimai gali turėti įtakos teismų sprendimams bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Chronologija (pakeitimai):

Žemiau esančioje lentelėje pateikti Civilinio kodekso pakeitimai nuo 2000 m. rugsėjo 6 d. iki 2025 m. gruodžio 11 d.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas

tags: #del #nepagristo #gyvenamojo #namo #gavimo #ir