Skandinavijos šalys - Norvegija, Švedija, Suomija, Islandija ir Danija - garsėja ne tik savo aukštu pragyvenimo lygiu ir socialine gerove, bet ir turtingais gamtos ištekliais. Šie ištekliai vaidina svarbų vaidmenį šalių ekonomikoje ir yra vienas iš pagrindinių klestėjimo faktorių.
Skandinavijos šalių žemėlapis
Norvegija: naftos ir dujų karalystė
Norvegijos karalystė - tai nepaprastu gamtos grožiu ir ištekliais apdovanota šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Gausūs Norvegijos gamtos ištekliai - nuo naftos ir žuvų iki vandens, pasitelkiamo hidroelektrinėse - visada buvo svarbus ekonominio saugumo garantas. Norvegija ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija ir turi jūrinę sieną su Danija bei Jungtine Karalyste. Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fiordai.
Į turtingiausių valstybių klubą gana skurdžiam žvejybos ir žemės ūkio kraštui duris atvėrė 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atrasta nafta ir dujos. Šių gamtos išteklių eksploatavimas didina ne pavienių energetikos milžinų, o visų šalies gyventojų turtus. Apie savo sugebėjimą tvarkyti valstybinį energetikos ūkį norvegai kalba neslėpdami pasididžiavimo. Iš tiesų per pastaruosius keturis dešimtmečius, kai Norvegijoje imti eksploatuoti juodojo aukso telkiniai, ekonomikos plėtra bei pragyvenimo lygis šioje šalyje kilo rekordiniais tempais. Šiuo metu norvegų pragyvenimo lygis ir gaunamos pajamos yra vienos aukščiausių pasaulyje, o ši Skandinavijos šalis seniai įsitvirtino turtingiausių valstybių sąrašų topuose.
Nafta ir dujos sudaro trečdalį viso šalies eksporto. Pagal naftos eksportą Norvegija yra trečia pasaulyje po Saudo Arabijos ir Rusijos. Naftos gavyba šioje Skandinavijos šalyje vidutiniškai siekia apie 2,9 mln. barelių per dieną.
Pajamų už naftą ir dujas Norvegija, turinti vos 4,5 mln. gyventojų, nepravalgo, o didžiąją dalį atideda juodai dienai - kai gamtos dovanų atsargos išseks. Valstybinis pensijų fondas, kaupiantis valstybės iš naftos uždirbtas lėšas, buvo įkurtas 1990 metais, o 1996 metais iš jo buvo pradėtos mokėti pensijos. Jau šiuo metu Norvegija sugebėjo sukaupti milžiniškas santaupas - ateities kartoms jau atidėti šimtai milijardų dolerių.
Paskaičiuota, kad naftos išteklių Norvegijai turėtų užtekti dar bent 50 metų, o dujų - 100 metų. Likusių gamtos turtų vertė viršija 4000 mlrd. Norvegijos kronų.
Norvegijos ekonomikos stabilumą lemia ne tik nafta ir dujos, bet ir griežta monetarinė politika, griežtai reglamentuojanti, kaip reikia valdyti už gamtos išteklius gautas lėšas.
Norvegija, turėdama tiek naftos ir dujų, galėtų tapti Europos energetinio saugumo garantu. Tiesa, buvęs finansų ministras pripažįsta, kad Norvegija nebus naftos valstybe amžinai: Vykdome naujų telkinių paieškas kartu su rusais Barenco jūroje, tačiau naftos gavyba ilgai netruks. Jau šiandien turime rengtis ateičiai ir taupyti. Be to, reikia ieškoti kitų ūkio šakų plėtros galimybių - kurti ir diegti naujausias technologijas bei nanotechnologijas.
Kiti Skandinavijos šalių gamtos ištekliai
Be naftos ir dujų, Skandinavijos šalys turi ir kitų svarbių gamtos išteklių:
- Miškai: Švedija ir Suomija yra turtingos miškais, kurie yra svarbi medienos pramonės žaliava.
- Žuvys: Norvegija ir Islandija yra didelės žuvų eksportuotojos. Žuvingiausi Europos rajonai - Atlanto vandenyno šiaurinė dalis, Norvegijos, Šiaurės jūros bei Biskajos įlanka.
- Hidroenergija: Dėl gausių upių ir ežerų, Švedija ir Norvegija gamina daug hidroenergijos.
- Mineralai: Švedijoje ir Suomijoje kasami įvairūs mineralai, tokie kaip geležies rūda, varis ir cinkas.
Kiruna kasykla Švedijoje
Skandinavijos šalių ekonomika
Dėl palankios geografinės padėties, gamtos sąlygų ir išteklių įvairovės, Skandinavijos šalys pasižymi sparčia ekonomikos plėtra. Šalis turtinga gamtos turtų : nafta, dujomis, miškais, hidroenergija, žuvimi, mineralais.
Pateikiama BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (JAV doleriais):
| Šalis | 2020 | 2021 |
|---|---|---|
| Liuksemburgas | 118 360 | 134 754 |
| Airija | 93 612 | 106 456 |
| Norvegija | 63 198 | 79 201 |
| Šveicarija | 71 352 | 77 324 |
| Danija | 60 399 | 64 651 |
| Nyderlandai | 59 229 | 63 767 |
| Švedija | - | 59 324 |
| Austrija | 55 098 | 58 427,5 |
| Vokietija | - | 57 928 |
| Islandija | 55 216 | 57 646 |
| Suomija | - | 55 007 |
Vis plačiau naudojami alternatyvūs energijos ištekliai.
Vakarų Europoje labiausiai išplėtota aukšto technologinio lygio mašinų, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, transporto priemonių (automobilių, lėktuvų, laivų, geležinkelio riedmenų), sintetinės tekstilės, naftos chemijos, aukštųjų technologijų (kompiuterių) pramonė bei paslaugų sektorius.
Dirbama žemė užima apie 30 % Europos teritorijos. Europoje gaunama apie 90 % pasaulio rugių derliaus, du trečdaliai - bulvių ir avižų, du penktadaliai - kviečių, pagaminama trečdalis pasaulinės mėsos produkcijos (daugiausia jautienos ir kiaulienos).
Miškų daugiausia yra Skandinavijos pusiasalyje ir Rusijoje.
Europai tenka apie 60 % pasaulio užsienio turizmo pajamų.
The Secret of The Scandinavian Economic Miracle
tags: #skandinavijos #saliu #gamtos #turtai