Triukšmo prevencija daugiabučiuose: ką daryti, kai triukšmauja kaimynai?

Viena opiausių bute gyvenančių asmenų problemų yra kaimynų keliamas triukšmas, kuomet kiekvienam iš mūsų kyla klausimas, ar mes turėtume tai toleruoti, ar imtis tam tikrų aktyvių veiksmų gyvenimo kokybei užtikrinti. Nepaisant gerų santykių su kaimynais, vis dėlto būtina žinoti, kaip valstybė mūsų atžvilgiu vykdo triukšmo prevenciją bei kokiu paros metu turime teisę reikalauti valstybės garantuojamos apsaugos nuo triukšmo.

Triukšmas daugiabutyje - dažna problema, ypač senos statybos namuose, kuriuose prasta garso izoliacija. Ką daryti, jei kaimynai nuolat trukdo ramybę? Kur kreiptis ir kokios priemonės gali padėti?

Ramybės laikas ir triukšmo normos

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metu yra laikomas laikas nuo 7 iki 19 val., vakaro metu - laikas nuo 19 iki 22 val., o nakties metu - laikas nuo 22 iki 7 val. Taigi tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.

Nors daugelyje savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val. iki 9 val., tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau - ANK) baudžiama už sudrumstą ramybės laiką nuo 19 valandos vakaro iki 7 val. ryto.

Taip pat, reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose:

• Dienos metu - 45 dB
• Vakaro metu - 40 dB
• Nakties metu - 35 dB

(Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“).

Leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose pagal paros metą:

Atsakomybė už triukšmo normas viršijimą

ANK 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.

ANK 48 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Taip pat už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.

Taigi, triukšmaujančių kaimynų reikia kreiptis į policiją. O triukšmautojams, kurie trikdo ramybę šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu, grojimu muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais nakties metu nuo 22 val. iki 7 val. gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose gresia administracinė atsakomybė. Triukšmadariai gali gauti baudą nuo 20 iki 80 eurų. Jeigu triukšmaujama ir toliau, bauda didėja ir gali siekti 300 eurų.

Ką daryti, jei kaimynai triukšmauja?

Gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą, kad policija, kuri dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą. Taip pat apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis užtikrina, kad triukšmingi kaimynai yra policijos reikalas. Tačiau gyventojams jis pirmiausia siūlo pabandyti tartis su kaimynais patiems, ypač jeigu triukšmo atvejai yra vienkartiniai. Žinoma, jeigu jie kartojasi ir yra piktybiški, o draugiškas pokalbis nepadeda, būtina kreiptis į policiją.

Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti, t. y. kaimynams skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio triukšmo, girdimo iš jų buto - vaikų verkimo, keliamo vaikų triukšmo, šuns lojimo, grojimo tam tikru instrumentu, buities prietaisų naudojimo, kuris skleidžia triukšmą ir pan., nes tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai. Be to, tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas.

Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai, ir už tai iš anksto atsiprašyti savo kaimynų, kad kurį laiką bus trikdoma namo gyventojų rimtis ir tai kels tam tikrą diskomfortą. Tai turėtų būtų suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga.

Negana to, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme yra numatyta, jog triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones (14 str. 2 d.). Taigi neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute, už tai galima susilaukti nemenkos baudos.

Tačiau ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip antai, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan. Jei į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą. Tai yra daugiau įrodinėjimo ir vertinimo dalykas. Juk galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, pastoviai girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems namo gyventojams, akivaizdžiai juos erzins, trikdys jų rimtį, poilsį ir pan.

Pasak psichologės, dažniausiai grįždami namo žmonės siekia atgauti jėgas ir nusiraminti. „Mūsų namai yra mūsų tvirtovė, o jeigu parėję namo nesijaučiate gerai, nes erzina garsai, kvapai, visa tai mažina dėmesio koncentraciją ir labai dirgina nervų sistemą. Ilgalaikis to poveikis formuoja tam tikrus asmenybės bruožus. Labai daug galime kalbėti apie tai, kiek laiko galime toleruoti kaimyną, kuris mėto indus kiekvieną vakarą ar beldžia į sieną, rūko, o rūkalų kvapais prasmirdęs jūsų vaikas turi eiti į mokyklą. „Nuolatiniai konfliktai su kaimynais yra stresas visiems.

Pasak M. Akelaičio, dažniausia triukšmo priežastis yra vakarėliai, jų metu sklindanti garsi muzika ir bendras žmonių šurmulys. „Būtų daug geriau, jeigu apie tokius susibūrimus, jeigu jie nėra dažni, gyventojai praneštų kaimynams iš anksto. Manau, kad galima vieniems prie kitų prisitaikyti“, - pataria policijos atstovas.

Anot M. Akelaičio, iškvietimus dėl triukšmo policijos pareigūnai skaičiuoja šimtais, daugiausia jų sulaukiama savaitgaliais. Tačiau dažnu atveju policijos galios yra labai ribotos. Triukšmautojui yra skiriama bauda. Ji kiekvieną kartą didėja. Tačiau daugiau jokių represinio pobūdžio priemonių nėra numatyta. Tad lieka vienintelis ginklas - normalus, žmogiškas bendravimas.

Be to, renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas. Tačiau ir kartais triukšmaujantiems kaimynams reikėtų nepiktnaudžiauti tuo, t. y. nesugalvoti remontų bute daryti naktį, kai visi kaimynai miega ar ilsisi po darbų ar anksti ryte; ar švęsti šventes vos ne kasdien.

Policija skatina tartis taikiai. Policijos atstovo teigimu, užtenka vieno asmens pagrįstų teiginių dėl triukšmo, tad nei liudininkų, nei kitų įrodymų patiems rinkti nereikia. Vis tik M. Akelaitis prašo gyventojų su policija bendradarbiauti. Ypač tais atvejais, kai triukšmadariai yra piktybiniai. „Dažnu atveju problema slypi kaimynų santykiuose. Tad policija turi pasitelkti visus įmanomus būdus šios problemos sprendimui. Todėl būtina kalbėtis ne tik su triukšmautoju, bet ir nukentėjusiu. Būtina rasti priežastį, dėl ko jie iš tikrųjų nesutaria, tada jau ir triukšmo problemos galima imtis. Kartais jeigu triukšmas sklinda iš nuomininkų buto padeda pokalbis su buto savininku“, - aiškina specialistas.

Garso izoliacija - vienas iš būdų

Bendrovės „Rockwool“, kuri verčiasi garso izoliacijos medžiagų gamyba, atstovas Edgaras Misiukas teigia, sunku užtikrinti visišką garso izoliavimą. Todėl negalima teigti, kad įrengus bute garso izoliaciją baigsis visos problemos su kaimynais. Specialistas pastebi, kad triukšmo problema ypač aktuali senuose daugiabučiuose.

„Stambiaplokščiuose namuose, ypač senesnės statybos, gyventojai kenčia nuo orinio garso, kuris sklinda oru per sienas ir sandūras tarp plokščių bei kiaurymes jose; o taip pat ir nuo smūginio garso, kuris sklinda gelžbetoninėmis konstrukcijomis ir vamzdynais. Pagrindinės blogos garso izoliavimo priežastys tokiuose pastatuose - standžios gelžbetoninių konstrukcijų jungtys, kiaurymės sienose ir perdangose (rozetės, ventiliavimo kanalai, plyšiai sienose bei perdangose). Garsas persiduoda puikiu vibracijų laidininku - betonu, kuris šį dar sustiprina. Vienas, iš efektyvesnių sprendimų, galintis pagerinti smūginio garso izoliavimą, - specialių grindų įrengimas. Taip pat būtina užtaisyti visus plyšius aplink vamzdžius, kartais padeda rozečių lizdų užkamšymas“, - pasakoja E. Misiukas.

Specialistas pataria daugiabučio gyventojams turintiems galingą kino ar muzikos aparatūrą tiesiog ja tyliau naudotis, nes butą paversti kino studija kainuos brangiai, todėl verta pagalvoti, ar verta.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas Raimondas Bliūdžius diskusijoje sakė, kad iki 1992 m. Todėl žiemą namo sienos temperatūra būdavo 12,4 laipsnių, o patalpose viduje - 18 laipsnių. Tokių namų situaciją galima būtų pakeisti apšiltinant pastatų sienas. Čia kalbama ne tik apie orlaides ir lango varstymą, bet ir pačią lango konstrukciją. „Linksmas dalykas tiems, kurie negyveno tuose namuose, būdavo rozetės. Tais laikais, kai nebūdavo tokių grąžtų, kaip dabar, gamyklose rozetės būdavo iš karto išgręžiamos iš abiejų pusių ir gaudavosi puikus ryšio kanalas“, - apie blokinius namus sakė R. „Paprastai kalbant, galima prie sienų, kurios ribojasi su triukšmingais kaimynais, įrengti drabužinę. Taigi vasarą, kai kaimynai ima dažniau linksminasi, į drabužinę sukabinus žieminius drabužius, galima šiek tiek apsisaugoti nuo triukšmo“, - patarė R. Didžiausia problema, anot jo, kai su triukšmingais kaimynais ribojasi virtuvė, tada jau mažai ką galima padaryti.

Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad tokiais atvejais reikėtų kreiptis ne į ją, bet skambinti telefonu 112. „Vilniaus savivaldybė kuruoja tik tuos triukšmo atvejus, kurie yra susiję su lojančiais šunimis ar šalia butų įsikūrusiais barais. Skundų dėl triukšmaujančių kaimynų mes priimame“, - teigiama portalui atsiųstame komentare.

Taigi darytina išvada, jog pirmiausiai reikia išmokti gyventi kaimynystėje draugiškai - nepiktnaudžiaujant savo teisėmis ir perdėtai neskundžiant kitų kaimynų dėl girdimo bet kokio triukšmo, nes kitu atveju bus neįmanoma gyventi kartu su kaimynais tame pačiame ar gretimame name ir reikės keltis gyventi kur kitur, toliau nuo bet kokių kaimynų, t. y. izoliuotis nuo visuomenės nesugebant su ja sugyventi.

tags: #del #nuomininku #keliamio #triuksmo