Kai žmogus miršta, paveldėjimo klausimai tampa ne tik emocine, bet ir teisine našta artimiesiems. Lietuvos įstatymai numato aiškią paveldėjimo tvarką: pirmiausia paveldi artimiausi giminaičiai, tačiau jeigu jų nėra, jie atsisako palikimo ar netenka teisės paveldėti, turtas gali atitekti valstybei. „Pagal įstatymą, antros eilės įpėdiniai paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Tais atvejais, kai žmogus miršta neturėdamas įstatyminių įpėdinių arba artimieji nepriima palikimo, visas turtas pereina valstybei.
Praktikoje tokios situacijos, kai nelieka nė penktos ar šeštos eilės giminaičių, yra retos, tačiau teoriškai jos įmanomos. Pasak advokatės Jurgitos Karvelės, valstybė privalo priimti paveldėjimą, kad neliktų turto, už kurį niekas neatsakingas ir kuris galėtų kelti grėsmę kitiems.
Kaip Tvarkyti Palikimą Po Mirties? Svarbiausi Žingsniai Ir Rizikos
Valstybės vaidmuo paveldėjimo procese
Lapkričio 29 d. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus.
Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Valstybės atsakomybė už palikėjo skolas
Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengi palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė.
Įpėdinių eilės pagal įstatymą
Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Atkreiptinas dėmesys, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Tuo tarpu sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Tuo tarpu jeigu kartu paveldi su antros eilės įpėdiniais, t. y. mirusiojo tėvais ar vaikaičiais, sutuoktiniui priklauso pusė viso palikimo.
Testamentas kaip alternatyva įstatyminei paveldėjimo tvarkai
Jeigu žmogus nori, kad po jo mirties turtas atitektų ne įstatyme nustatyta tvarka, o konkrečiai jo paties pasirinktiems asmenims ar organizacijoms, tam būtinas testamentas. Tokiu atveju turtą galima palikti tiek fiziniams asmenims - artimiesiems, draugams ar pažįstamiems - tiek juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ar paramos fondams.
Advokatė Jurgita Karvelė pažymi, kad pastaraisiais metais žmonės vis dažniau planuoja, kas paveldės jų turtą. Tačiau kartu svarbu nepamiršti, kad su turtu paveldimos ir skolos. Paveldėtojas negali pasirinkti priimti tik turto, o skolų atsisakyti, nes taip būtų pažeidžiami kreditorių interesai. Jeigu palikėjo skolos neaiškios arba jų dydis nežinomas, rekomenduojama priimti palikimą pagal turto apyrašą, kurį sudaro antstolis.
Testamento rūšys
- Oficialusis testamentas: Sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro.
- Asmeninis testamentas: Testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
- Bendrasis sutuoktinių testamentas: Dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu.
Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę. Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.
Mokesčių klausimai paveldėjimo atveju
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių. Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas. VMI neturi teisės išieškoti skolų iš šeimos narių, jeigu jie nepaveldi turto.
Paveldėjimo terminai
Pagal įstatymą, palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo artimojo mirties dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, galimybė jį atnaujinti lieka tik per teismą, pateikus svarbias priežastis. „Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai.
Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.
Galimybės atnaujinti praleistą terminą
Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Ką daryti, jeigu praleistas terminas palikimui priimti?
Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo.
Kur kreiptis dėl palikimo priėmimo?
Palikimas gali būti priimamas per notarą ar teismą. Jeigu nepraleidote termino palikimui priimti, galite kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos teritorijos notarą. Vis dėlto, nėra ko nerimauti, nes mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka. Į teismą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis visada, kai praleidžiamas 3 mėn. terminas palikimui priimti. Paveldėjimo bylos teisme yra nagrinėjamos supaprastinta tvarka, todėl toks teismo procesas yra santykinai greitas ir pigus, lyginant su įprastu teismo procesu. Siekiame, kad paveldėjimas teismine tvarka vyktų patogiai ir paprastai.
Išvados
Paveldėjimas yra svarbus nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris įvyksta po asmens mirties. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba palikėjas iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Svarbu žinoti įpėdinių eiles, paveldėjimo terminus ir galimybes atnaujinti praleistą terminą. Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į mokesčių klausimus ir galimybę priimti palikimą pagal turto apyrašą, jei yra skolų.