Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje - jog nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.
Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
Nuosavybės Teisės Samprata ir Gynimo Būdai Civiliniame Kodekse
Nuosavybės teisės samprata ir gynimo būdai taip pat įtvirtinti Civiliniame kodekse, kurio 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu.
Negatorinis Ieškinys
Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, esant įrodytiems faktams, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo savavališkai pastatytos tvoros, Ieškovui priklausančio žemės sklypo dalyje.
Negatorinio ieškinio atveju, ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog negatorinis ieškinys gali būti reiškiamas tik tada, kai pažeidimas yra tęstinis ir nepasibaigęs ieškinio pareiškimo dieną.
Teisei reikšti negatorinį ieškinį, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Žemės įstatymo 21 str. 7 d. nustato, kad savininkai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę veiklą, turi nepažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Teisinis reguliavimas suteikia teises ginti pažeistas žemės sklypo savininko teises. Praktikoje yra įvairių atvejų, kai vieno sklypo savininkai nepagrįstai ir neteisėtai, neturėdami sutikimų, užima gretimo sklypo dalį, pvz., nutiesti ir įrengti vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros įrenginiai, privažiavimai, pastatyti nesudėtingi statiniai.
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 str. 1 d. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Kokia aio termino teisin prigimtis?
Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai /gytas ia asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti nuosavybn, ir /gijjas to ne~inojo ir neturjo ~inoti (s~iningas /gijjas), tai savininkas turi teis iareikalauti a/ daikt ia /gijjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavs j/ valdyti, pamestas, arba ia kurio nors ia js pagrobtas, arba kitaip be js valios nustojo bkti js valdomas.
Jeigu daiktas neatlygintinai /gytas ia asmens, kuris neturjo teiss jo perleisti nuosavybn, tai savininkas turi teis iareikalauti daikt visais atvejais.
`io straipsnio taisykls netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Praktiniai patarimai ir patirtis įgyvendinant Erasmus+ mažos apimties partnerysčių projektus
tags: #del #nuosavybes #teisiu #gynymo