Nuosavybės Teisių į Žemę Atkūrimo Procesas Lietuvoje

Žemės nuosavybės atkūrimas Lietuvoje yra svarbus procesas, leidžiantis piliečiams atgauti teises į žemę, kurią jie ar jų protėviai valdė iki nacionalizacijos ar kitų neteisėtų nusavinimų. Restitùcija (lot. restitutio - atstatymas, atkūrimas, grąžinimas) - tai piliečių iki SSRS okupacijos įgyto ir iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išlikusio turto grąžinimas, arba, nesant tokios galimybės, - teisingas atlyginimas už jį.

Nuosavybės teisių atkūrimas Lietuvoje - sudėtingas ir ilgalaikis procesas, prasidėjęs po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Šis procesas buvo skirtas atkurti nuosavybės teises asmenims, kurie neteko turto sovietinės okupacijos metais. Tai apėmė žemės, miškų, pastatų ir kitokio turto grąžinimą arba kompensavimą už jį.

Teisinis Pagrindas

Konstitucija įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d. ir yra pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo remiantis vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. aktais dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir 1991 m.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentavo ne vienas įstatymas. Svarbiausi iš jų:

• Žemės reforma
• Miškų grąžinimas
• Pastatų grąžinimas

Šie įstatymai nustatė nuosavybės grąžinimo sąlygas, terminus ir tvarką. Taip pat buvo numatytos kompensacijos už turtą, kurio nebuvo galima grąžinti natūra.

Svarbiausi Etapai ir Chronologija

Procesas prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 1 d., kai įsigaliojo pirmieji įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas priėmė šiuos įstatymus, siekdama atkurti istorinį teisingumą ir grąžinti piliečiams neteisėtai atimtą turtą.

Įstatymai buvo nuolat tobulinami ir keičiami, siekiant užtikrinti efektyvesnį ir teisingesnį procesą.

Š. m. sausio 1 d. duomenimis, piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimas iš esmės yra baigtas - nuosavybės teisės atkurtos į 99,95 proc. „Piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas iš esmės baigtas, išskyrus pavienius atvejus, kai negalima atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo.

NŽT, siekdama kuo didesniam pretendentų skaičiui atkurti nuosavybės teises, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, skyrė daug laiko, kad būtų išsiaiškinti pretendentų adresai ir paveldėtojai, taip pat šiems pretendentams informuoti. Tam tikslui įgyvendinti buvo kreiptasi į visas įmanomas institucijas (seniūnijas, notarus), taip pat pretendentų kaimynus.

Svarbu paminėti, kad, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, dėl kurios pasyviems pretendentams nėra galimybių užbaigti nuosavybės grąžinimo proceso, Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimą (įsigaliojo 2019-01-01). Nurodytame straipsnyje reglamentuojama, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m.

Taigi NŽT nuo 2019-01-01 atsirado galimybė dėl minėtų 3110 pasyvių piliečių (pretendentų), dėl kurių pačių neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procedūra šiuo metu negali būti vykdoma, priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, t. y. NŽT nuo š. m.

2019 m. sausio 1 d. duomenimis, miestuose 45 772 piliečių (priskiriant pasyvius pretendentus) nuosavybės teisės atkurtos į 91,44 proc. „Visiškai nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos 50 Lietuvos miestų.

Atsižvelgiant į situaciją, žemės grąžinimas miestuose per 2019 metus iš esmės turėtų būti baigtas, tačiau bus ypač sudėtinga tai padaryti Vilniaus mieste. Norėčiau priminti, kad teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Jeigu minėtų dokumentų savivaldybės mums nepateikia, NŽT neturi teisės formuoti atkūrimui žemės sklypų ir atkurti nuosavybės teisių į žemę.

Pavyzdžiui, Vilniuje per 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės teisėms atkurti perdavė iš viso 472 naujus žemės sklypus, iš jų - 283 žemės sklypai perduoti tik metų pabaigoje, t. y. lapkričio-gruodžių mėnesiais. Nors sparta didėja, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra pateikusi pakankamo žemės sklypų skaičiaus nuosavybės teisėms atkurti, kadangi šiuo metu Vilniaus m.

Iki 2019 m. sausio 1 d. didžiuosiuose šalies miestuose ir kurortuose nuosavybės teisės į žemę atkurtos: Klaipėdos m. - 100 proc., Marijampolės m. - 99,99 proc., Druskininkuose - 96,93 proc., Telšių m. - 99,91 proc., Kauno m. - 91,67 proc., Palangoje - 85,06 proc., Vilniaus m. - 56,78 proc.

Liko tik 6 rajonai kur nuosavybės teisės atkurtos mažiau kaip į 99,95 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Šilalės r. sav. nuosavybės teises liko atkurti 38 asmenims, Trakų r. sav. - 53, Klaipėdos r. sav. - 54, Ignalinos r. sav. - 65, Kauno r. sav.- 117, Vilniaus r. sav. Pasak NŽT direktoriaus, nuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2019 m. sausio 1 d. pateikta 787,85 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,024 mln. ha turėtos žemės.

Turimais duomenimis, iki 2019 m. sausio 1 d. Minėti piliečiai bent kartą jau buvo kviečiami dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime, t. y. jie buvo kviečiami atvykti į organizuojamus pretendentų susirinkimus pasirinkti žemės sklypus iš esamo laisvos žemės fondo žemei priskirto žemės ploto. Pažymėtina, kad sklypų suprojektavimas piliečių pasirinktuose laisvos žemės plotuose yra reikšmingiausias etapas visame nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes tik tada pretendentas sužino žemės sklypo, kuris bus jam perduodamas nuosavybėn neatlygintinai, plotą, vietą ir kitus duomenis apie sklypą.

Vienas iš svarbiausių Nacionalinei žemės tarnybai LR Vyriausybės programoje numatytų uždavinių - 2019 m.

5 straipsnis

1. Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius.

1. 1999 05 13 įstatymu Nr. (Žin., 1999, Nr.

2. 2002 04 02 įstatymu Nr. (Žin., 2002, Nr.

3. 2013 06 27 įstatymu Nr. (Žin., 2013, Nr.

Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d.

1. grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
2. perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose.
3. perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečio pageidavimu mieste, kuriame jis gyvena, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Jeigu piliečiams perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto savivaldybės mero sprendimu tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena, išskyrus šioje dalyje nurodytus miestus ir teritoriją, nepakanka, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu žemės sklypai ar jų dalys tiek, kiek jų trūksta, perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai ir kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jo pageidavimu kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

2023 06 29 įstatymu Nr.

2023 12 14 įstatymu Nr. XIV-2337 (TAR, 2023, Nr.

(TAR, 2023, Nr.

3. Piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.

4. Jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai.

5.

6. Nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos šio įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Štai keletas duomenų apie nuosavybės teisių atkūrimą didžiuosiuose Lietuvos miestuose iki 2019 m. sausio 1 d.:

Nuosavybės Teisių Atkūrimo Etapai ir Terminas

Lietuvos piliečiams nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo pradėtos atkurti pagal įstatymą Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (1991-97).

Piliečiai, turintys teisę į žemės nuosavybės teisės atstatymą:

• Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo turėjo paduoti iki 1992 03 31.
• Dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje, ir į mišką atkūrimo - iki 1992 05 31.
• Dėl nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (ar jų dalis) su priklausiniais, ūkinės komercinės paskirties pastatus, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims, atkūrimo - iki 1994 04 30.

Prašymo Pateikimas ir Nagrinėjimas

Norint atkurti nuosavybės teises į žemę, reikia atlikti kelis svarbius žingsnius. Užpildyti specialią prašymo formą. Kartu su laisvos formos prašymu užpildytą formą išsiųsti el. paštu. Jūsų prašymas bus išnagrinėtas per 3 darbo dienas nuo jo gavimo.

Nustačius, kad yra nepateikti dokumentai ar duomenys, reikalingi prašymo nagrinėjimui, bus pasikreipta ŽIS priemonėmis į paslaugos gavėją su prašymu pateikti papildomus dokumentus ar duomenis nustačius 15 darbo dienų terminą jiems pateikti.

Žemės Informacinė Sistema (ŽIS)

Žemės informacinė sistema (ŽIS) yra svarbi priemonė, padedanti valdyti ir tvarkyti informaciją apie žemę. ŽIS automatiškai parenka institucijai, kuriai turi būti adresuotas prašymas, valstybinės žemės patikėtinį, kaip jis registruotas Nekilnojamojo turto registre ir nurodo nesuformuotos valstybinės žemės patikėtinį, pagal ŽIS žemėlapį. Rankiniu būdu pakeisti valstybinės žemės patikėtinio negalima. Pastebėjus neatitikimus, prašome kreiptis el. paštu. Jei sistema pateikia sąrašą kelių institucijų, tuomet reikia pasirinkti vieną iš jų.

Konstitucinio Teismo Nutarimai

Konstitucinio Teismo nutarime Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (1994 05 27) nurodyta, kad nuosavybės teisių tęstinumo nuostatos paskelbimas buvo pagrindas ribotai restitucijai vykdyti. Nutarime Dėl piliečių nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus atkūrimo (1994 06 15) nustatyta, kad per okupaciją prievarta nutrauktų nuosavybės teisių atkūrimas turi vykti taip, kad būtų suderinti buvusių ir esamų to paties turto savininkų, taip pat nuomininkų, gyvenančių grąžintinuose namuose, teisėti interesai.

Nuosavybės Teisių Atkūrimo Įstatymas (1997)

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (1997), Lietuvos piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos į:

• žemę;
• miškus;
• vandens telkinius;
• ūkines komercinės paskirties pastatus;
• gyvenamuosius namus ir jų priklausinius.

Taip pat į neišlikusią žemę, miškus, vandens telkinius, ūkines komercinės paskirties pastatus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius, kurie 1991 08 01 buvo išlikę, bet po to jų neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.

Asmenys, Turintys Teisę Atkurti Nuosavybę

Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos:

• Turto savininkui.
• Asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Šiems mirus - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams.
• Turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1940-90) emigravo į užsienį ir ten netekdamas Lietuvos pilietybės priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos piliečiai.
• Turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.
• Asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) ar sutartimis (pirkimo ir pardavimo, dovanojimo ar kitu rašytiniu dokumentu). Taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai turtą paliko testamentu.

Jei nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jei šis yra Lietuvos pilietis.

Nuosavybės Santykių Įrodymas ir Kompensacijos

Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurie nuosavybės santykius įrodo teisinę galią turinčiais dokumentais.

Dažniausiai tik dalis turto gali būti grąžinama natūra. Didelė turto dalis, kuri reikalinga visuomeniniams poreikiams tenkinti, natūra negrąžinama, valstybė šį turtą išperka ir savininkams garantuoja kompensacijas.

Prašymų Padavimo Terminas ir Teisės Atkūrimas

Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti šias teises į nekilnojamąjį turtą pateikti įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatytais terminais, o piliečiams, kurie įgyja teisę atkurti nuosavybę įstatymo nustatyta tvarka - jei jų prašymai paduoti iki 2001 12 31.

Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Įgaliojimų Suteikimas

Įgaliojimas suteikiamas el. būdu.

Yra du įgaliojimų tipai:

• Įgaliojimas, kai fizinis asmuo įgalioja fizinį arba juridinį asmenį.
• Įgaliojimas, kai juridinis asmuo įgalioja fizinį asmenį. Juridinis asmuo įgalioja fizinį asmenį atlikti veiksmus juridinio asmens vardu.

Suteikus įgaliojimą, fizinis asmuo jungiasi į el. Po šio prisijungimo profilis bus randamas TPS „Vartai“ aplinkoje jungiantis su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu (bei per el. paštą).

Prisijungimas juridinio asmens vardu, esant juridinio asmens savininku. Fizinis asmuo jungiasi į el. Po šio prisijungimo profilis bus randamas TPS „Vartai“ aplinkoje jungiantis su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu (bei per el. paštą). Pridedama naudotojo instrukcija.

Žemės Suteikimas Nuomininkams

Išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų (toliau - Nuomininkai), pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 37 punkte nustatytą eilę individualiai statybai.

Nuomininkams suteikiami neatlygintinai nuosavybėn tokio dydžio valstybinės žemės sklypai individualiai statybai, kokie numatyti savivaldybių administracijų direktorių patvirtintuose detaliuosiuose planuose, tačiau šie valstybinės žemės sklypai negali būti didesnių dydžių už nustatytuosius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr.

Paslauga Religinėms Bendrijoms

Paslauga teikiama tik religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m.

Apmaudu, kad mūsų ūkininkai pasinaudojo ne visomis įstatymų suteiktomis galimybėmis. Sunku prognozuoti, kaip keisis agrarinio sektoriaus reglamentavimas dar po 20 metų.

tags: #del #nuosavybes #teisiu #i #zeme #atstatymo