Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai girdimos diskusijos apie ženkliai augantį lietuvių susidomėjimą nekilnojamu turtu užsienyje. Karo grėsmė, vidaus politika ar tiesiog permainų noras tautiečius skatina domėtis namais bei apartamentais Kipre, Maltoje, Graikijoje, Ispanijos žemyninėje dalyje ar turistų pamėgtose jos salose. Tačiau dalis gyventojų ir toliau siekia įgyvendinti savo svajonę įsigyti NT ar bent jau žemės sklypą jam ir čia, Lietuvoje.
Lietuvos piliečiams atliekant sandorius su užsienio įmonėmis nereikėtų pamiršti pelno mokesčio. Tuomet galima susidurti su problemomis, apie kurias vis garsiau kalba į informacijos stygiaus pinkles pakliuvę piliečiai bei pati Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Dabar, kai šalyje vis dar tęsiasi pajamų deklaracijos bei mokesčių mokėjimo laikotarpis, VMI primena, jog perkant būstą ar žemę iš užsienio subjektų, pirkėjams yra taikomas 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas. Skirtingi mokesčiai gali galioti ir lietuviams, ieškantiems būsto svetur.
VMI primena, kad dalis Lietuvos gyventojų turi susidarę klaidingą nuomonę dėl prievolės mokėti pelno mokestį: jis yra mokamas ne tik juridinių asmenų, bet kai kuriais atvejais - ir fizinių. Gyventojai irgi turėti mokėti pelno mokestį tokiais atvejais, jeigu įsigijo nekilnojamąjį turtą arba žemės sklypą, esantį Lietuvoje iš užsienyje registruotos įmonės. Tada gyventojas turi sumokėti 15 proc. pelno mokestį, bet turi teisę sumažinti mokėtiną sumą užsienio bendrovei. Analogiška situacija būtų ir tuomet, kai būtų skaičiuojamas vadinamasis mokestis prie šaltinio (angl. withholding tax).
Vis dėlto, Lietuvos įstatymai iš tiesų numato, jog gyventojai turi prievolę nurodyti, deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį, kai perka NT esantį Lietuvoje, tačiau tai daro iš užsienio įmonės, kuri nėra užregistravusi savo nuolatinės buveinės būtent mūsų šalyje. 15 proc. pelno mokesčio tarifas galioja tiek perkant būstus, tiek ir žemės sklypus. Šis pelno mokestis turi būti išskaičiuotas sumokėjimo įmonei momentu ir deklaruojamas pateikiant FR 0313 formą. Forma yra pateikiama mokesčių administratoriui, o pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 15 d. pasibaigus mėnesiui, kurį buvo padarytas mokėjimas užsienio įmonei.
FR0313 forma pavyzdys
Taigi, jeigu Lietuvos pilietis iš Estijos įmonės perka žemės sklypą, o Estijos įmonė, pagal sutartį gyventojui parduoda Lietuvoje esantį žemės sklypą už 20 tūkstančių eurų, šios įmonės turto pardavimo pajamos laikomos pelno mokesčio baze ir yra apmokestinamos. Šiuo scenariju, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, pelno mokestis sudarys 3 tūkst. eurų. Šią pinigų sumą į biudžetą sumokėti turi ne kas kitas, bet būtent už žemės sklypą Estijos įmonei mokėjęs gyventojas. Tą jis padaro elektroniniu būdu pateikdamas jau minėtą FR 0313 formą.
Jeigu Lietuvos pilietis iš lietuvių bendrovės perka NT ar žemės sklypą svetur, taip pat būtina pasidomėti vietos įstatymais ir galimais papildomais tokio sandorio apmokestinimais. Užsienio bendrovės atstovai ar notarai nėra įpareigoti informuoti pirkėjus apie pelno mokestį.
Tačiau Lietuvoje fiziniams asmenims taikomas pelno mokestis nėra tik papildoma našta NT iš užsienio įmonės perkantiems. Kartu tai gali būti ir derybinis arkliukas, diskutuojant perkamo būsto ar sklypo kainą - juk pirkėjas, išskaičiavęs ir sumokėjęs tarifinį pelno mokestį iš savo kišenės, gali reikalauti mokėti mažesnę pinigų sumą pardavėjui. Vis dėlto, tokiu atveju būtina žinoti šio įstatymo subtilybes ir kaip tuo pasinaudoti.
Šalies žiniasklaidą neseniai pasiekė istorija iš Klaipėdos priemiesčio Ketvergių, esančių visiškai netoli pušų slėnio. Šioje vietovėje naujieji gyventojai dar tik kuriasi, tačiau teritorija plečiasi, yra sparčiai apgyvendinama, nors kainos čia ir yra nemenkos. Prieš keletą metų Ketvergiuose žemės sklypus pardavinėjo estų bendrovė, bet praėjus daugiau kaip dvejiems metams, žmonėms pradėjo eiti laiškai iš VMI. Juose teigiama, kad naujieji Ketvergių bendruomenės gyventojai nesumokėjo pelno mokesčio.
Patys žmonės nieko apie tokią būtinybę net nežinojo, o dabar jau yra prislėgti tūkstančius siekiančių delspinigių. Reikės sumokėti ir pelno mokestį, kurio suma, priklausomai nuo pirkto sklypo sumos, gali skirtis nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Gyventojai piktinasi, kad apie pelno mokestį VMI informavo tik po kelių metų, kai jie jau tapo skolininkais, turės sumokėti pajamų mokestį, bet kartu, jau yra sumokėję pilną pirkto sklypo sumą pardavėjui. Kartu, gyventojai pastebi, jog apie šį mokestį jiems nepranešė ir notarai, kur vyko pirkimo-pardavimo sandoriai.
VMI teigimu, atvejai, kai užsienio bendrovė Lietuvoje pardavinėja turtą ir neregistruoja čia veiklos yra reti, bet žmonės tokiu atveju iš tiesų turi pervesti mažiau pinigų pardavėjui. Kita vertus, sandoris vyksta tarp pardavėjo ir pirkėjo, o kitos, trečiosios institucijos nėra įgalintos pirkėjo informuoti apie jo laukiančius papildomus mokesčius ar kitas įstatymines išlygas.
VMI teigia, kad apie skolas gyventojams pranešta po kelių metų todėl, kad būtent tiek laiko trunka gauti duomenis iš notarų ir kitų institucijų.
Pagal PMĮ nuostatas, užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje gautoms pajamoms, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, priskiriamos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vien tik dėl nekilnojamojo turto nuomos, užsienio įmonei neatsiranda prievolė registruoti nuolatinę buveinę Lietuvoje.
Kai užsienio įmonė ne per nuolatinę buveinę parduoda nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, prievolė išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą pelno mokestį tenka pirkėjui. Šiuo atveju pirkėjas turi teikti Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaraciją FR0313 ir mokėtiną pelno mokestį išskaičiuoti nuo visos pardavimo sumos.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal PMĮ nuostatas, pelno mokestis apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų, užsienio įmonė turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už Lietuvoje parduotą nekilnojamąjį turtą perskaičiavimo.
Norėdamas perskaičiuoti išskaičiuotą pelno mokestį už parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, užsienio įmonė pati arba per įgaliotą atstovą mokesčių administratoriui turi pateikti laisvos formos prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo, nurodyti parduoto nekilnojamojo turto pardavimo kainą, išskaičiuotą mokesčio sumą ir jo sumokėjimo datą, grąžintiną sumą, dokumentus, pagrindžiančius nekilnojamojo turto įsigijimo kainą ir kitą informaciją, susijusią su šio nekilnojamojo turto įsigijimu ir pardavimu.
NTMĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,3 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 d.
Jeigu savivaldybės taryba iki nurodyto termino nenustato konkrečių mokesčio tarifų, atitinkamą mokestinį laikotarpį tos savivaldybės teritorijoje taikomas 0,3 proc. mokesčio tarifas. NTMĮ nustatytos lengvatos tam tikros kategorijos turtui.
Taigi, nagrinėjant pateiktą situaciją, užsienio įmonei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį Lietuvoje. Šiai prievolei įvykdyti užsienio įmonė turi įsiregistruoti kaip nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja Lietuvoje, pateikdama Užsienio juridinio asmens prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formą.
Juridiniai asmenys, kurie per mokestinį laikotarpį turėjo nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, už kurį, pagal NTMĮ nuostatas, turi būti mokamas mokestis, iki kitų metų vasario 15 d.
Kaip ir kada deklaruoti pajamas (2011-04-27)
Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje 2025 m.
Europoje nekilnojamojo turto mokesčių tarifai labai skiriasi tarp šalių, priklausomai nuo vietinių ekonominių sistemų, fiskalinių strategijų ir vyriausybės prioritetų. Daugelyje jurisdikcijų nekilnojamojo turto mokesčiai yra atskaitomi nuo juridinių asmenų pajamų mokesčio verslo savininkams, suteikiant strateginį pranašumą formuojant investicinius portfelius.
Nors kiekviena Europos šalis taiko tam tikrą nekilnojamojo turto mokesčių formą, jų struktūra, skaičiavimo metodai ir tarifai labai skiriasi. Mokesčių bazė - rinkos ar kadastrinė vertė: Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija, Italija) nekilnojamojo turto mokestį skaičiuoja pagal kadastrines vertes - oficialius turto vertinimus, kurie dažnai yra žemesni už rinkos vertę. Nacionalinė ar vietinė administracija: Šalyse, tokiose kaip Vokietija, Ispanija ir Belgija, nekilnojamojo turto mokesčius administruoja vietos valdžia, todėl mokesčių tarifai gali skirtis tarp miestų ir savivaldybių.
2025 m. nekilnojamojo turto mokesčių pajamos, kaip privataus kapitalo dalis, atskleidžia efektyvią mokesčių naštą, tenkančią nekilnojamajam turtui kiekvienoje šalyje. Jungtinė Karalystė šiuo metu užima aukščiausią vietą pagal nekilnojamojo turto mokesčių naštą, kur 1,94 % privataus kapitalo sudaro nekilnojamojo turto mokesčių pajamos. Kitoje spektro pusėje Liuksemburgas (0,05 %), Šveicarija (0,08 %) ir Austrija (0,10 %) išlaiko minimalią nekilnojamojo turto mokesčių naštą.
2025 m. Kipras ir toliau siūlo vieną palankiausių nekilnojamojo turto mokesčių aplinkų Europoje, ypač užsienio investuotojams, pensininkams ir nerezidentams. Šalis 2017 m. Mokamas pirkėjo, nebent taikomas PVM. 2025 m. Graikijoje nekilnojamojo turto mokesčiai taikomi nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis. Graikija naudoja „objektyvios vertės“ sistemą, pagrįstą oficialiomis zonų kainomis ir turto charakteristikomis, mokesčiams skaičiuoti, o ne rinkos kainomis. 24 % (sustabdytas iki 2024 m. Graikijos nekilnojamojo turto mokesčių sistema 2025 m.
2025 m. Be Grundsteuer, pirkėjai taip pat privalo mokėti nekilnojamojo turto perleidimo mokestį (Grunderwerbsteuer), kuris skiriasi pagal federalines žemes. Vokietijos atnaujinta sistema 2025 m. 2025 m. Prancūzija naudoja kadastrinę nuomos vertę (valeur locative cadastrale) kaip mokesčių bazę, kuri kasmet koreguojama ir skiriasi pagal komuną. 0,5 %-1,5 % už grynąjį turtą > 1,3 mln. Taikomas tik gryniesiems nekilnojamojo turto aktyvams, viršijantiems 1,3 mln. Prancūzijos nekilnojamojo turto mokesčių sistema 2025 m. Jungtinėje Karalystėje nekilnojamojo turto mokesčiai taikomi per metinių vietinių mokesčių ir sandorių rinkliavų derinį. Metinis mokestis pagal 1991 m. 2025 m.
2025 m. Nyderlanduose nekilnojamojo turto mokesčiai daugiausia renkami savivaldybių lygmeniu ir skiriasi pagal miestą. Nyderlandai 2025 m. 2025 m. Ispanijoje nekilnojamojo turto mokesčiai renkami nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis. Papildomi su turtu susiję mokesčiai apima kapitalo prieaugio mokestį ir turto mokestį už didelės vertės turtą. Ispanijos nekilnojamojo turto mokesčių sistema 2025 m. Švedijos nekilnojamojo turto mokesčiai yra paprasti, dauguma namų savininkų moka nacionalinį nekilnojamojo turto mokestį, žinomą kaip Fastighetsavgift arba Fastighetsskatt, priklausomai nuo turto tipo.
Švedijos nekilnojamojo turto mokesčių sistema 2025 m. išlieka stabili, ribota ir palanki investuotojams, ypač tiems, kurie laiko turtą ilgalaikėje perspektyvoje ar naudoja kaip pagrindines gyvenamąsias vietas. 2025 m. Sistema yra centralizuota ir pagrįsta savarankiškai įvertintomis rinkos vertės juostomis, o tarifus nustato Pajamų komisija. 1 % (iki 1 mln. €), 2 % (virš 1 mln. Airijos 2025 m. Belgijoje nekilnojamojo turto mokesčiai daugiausia valdomi regioninių ir vietinių valdžių. Pagrindinis metinis mokestis yra Précompte Immobilier / Onroerende Voorheffing (nekilnojamojo turto išskaičiavimo mokestis), skaičiuojamas pagal kiekvienam turtui priskirtas kadastrines pajamas (CI). Belgijos nekilnojamojo turto mokesčių sistema 2025 m.
2025 m. Italijoje nekilnojamojo turto mokesčiai skirstomi į kelias periodines ir sandorių rinkliavas. Svarbiausi metiniai mokesčiai yra IMU (Imposta Municipale Unica) ir TASI (Tax for Indivisible Services), nors pagrindinės gyvenamosios vietos paprastai yra atleistos. Italija naudoja kadastrinę vertės sistemą mokesčiams skaičiuoti, kuri dažnai yra gerokai mažesnė už tikrąsias rinkos kainas. Paveldėjimo mokesčio lengvatos iki 1 mln. Italijos 2025 m. 2025 m. Portugalija turi skaidriausią ir nuspėjamiausią nekilnojamojo turto mokesčių sistemą Europoje. Pagrindinis periodinis mokestis yra IMI (Imposto Municipal sobre Imóveis), metinis savivaldybės nekilnojamojo turto mokestis, pagrįstas turto apmokestinama verte (VPT). Portugalijos nekilnojamojo turto mokesčių sistema 2025 m. yra struktūrizuota taip, kad būtų palanki gyventojams ir ilgalaikiams savininkams, su tikslinėmis lengvatomis, vidutiniais metiniais kaštais ir dideliu skaidrumu užsienio pirkėjams.
Nekilnojamojo turto mokesčiai Europoje turi ir privalumų, ir trūkumų. Turto perskirstymas: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali prisidėti prie turto perskirstymo, apmokestindami didesnės vertės turtą aukštesniais tarifais. Skatinamosios priemonės tvariam vystymuisi: Kai kurios Europos šalys siūlo mokesčių lengvatas, skatinančias tvarų vystymąsi. Vienodumo trūkumas: Nekilnojamojo turto mokesčių sistemų vienodumo trūkumas visoje Europoje gali apsunkinti mokesčių atsakomybės palyginimą ar turto nuosavybės pasekmių supratimą skirtingose šalyse. Galima kintamumo rizika: Nekilnojamojo turto mokesčiai gali būti veikiami mokesčių politikos, reglamentų ir ekonominių sąlygų pokyčių.
Nekilnojamojo turto mokesčių tarifai Europoje (2025 m.)
| Šalis | Pagrindinis mokesčio tipas | Pastabos |
|---|---|---|
| Jungtinė Karalystė | Metiniai vietiniai mokesčiai ir sandorių rinkliavos | Aukščiausia nekilnojamojo turto mokesčių našta Europoje |
| Liuksemburgas | Nekilnojamojo turto mokestis | Minimali nekilnojamojo turto mokesčių našta |
| Šveicarija | Nekilnojamojo turto mokestis | Minimali nekilnojamojo turto mokesčių našta |
| Austrija | Nekilnojamojo turto mokestis | Minimali nekilnojamojo turto mokesčių našta |
| Kipras | Nekilnojamojo turto mokestis | Viena palankiausių aplinkų užsienio investuotojams |
| Graikija | Nacionaliniai ir savivaldybių mokesčiai | Naudoja "objektyvios vertės" sistemą |
| Vokietija | Grundsteuer (nekilnojamojo turto mokestis) | Mokesčių tarifai skiriasi pagal federalines žemes |
| Prancūzija | Kadastrinė nuomos vertė | Mokesčių bazė kasmet koreguojama |
| Nyderlandai | Nekilnojamojo turto mokesčiai | Mokesčiai renkami savivaldybių lygmeniu |
| Ispanija | Nacionaliniai ir savivaldybių mokesčiai | Papildomi mokesčiai: kapitalo prieaugio mokestis ir turto mokestis |
| Švedija | Fastighetsavgift arba Fastighetsskatt | Paprasta ir stabili sistema |
| Airija | Sistema centralizuota ir pagrįsta rinkos vertės juostomis | Tarifus nustato Pajamų komisija |
| Belgija | Précompte Immobilier / Onroerende Voorheffing | Mokesčiai valdomi regioninių ir vietinių valdžių |
| Italija | IMU ir TASI | Naudoja kadastrinę vertės sistemą |
| Portugalija | IMI (Imposto Municipal sobre Imóveis) | Skaidriausia ir nuspėjamiausia sistema |
Šaltinis: Mokesčių ekspertai
Svarbu: Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma profesionalia mokesčių konsultacija. Visada kreipkitės į kvalifikuotą mokesčių specialistą dėl konkrečios situacijos įvertinimo.