Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika, susijusi su nuosavybės teise, turto padalijimu santuokos nutraukimo atveju ir kitais svarbiais aspektais.
Turto padalijimas santuokos nutraukimo atveju
Civilinėse bylose dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, sutuoktiniai turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Turto vertė gali būti nustatoma pagal VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktus duomenis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės.
Turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, jeigu jį galima taip padalyti.
Minėtose teisės normose įtvirtinti kriterijai sudaro pagrindą teismui parinkti bendro sutuoktinių turto padalijimo būdą, t.y. ar abiem sutuoktiniams padalyti turtą natūra ar vienam iš jų kompensuojant pinigais.
Pažymėtina, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).
Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).
Pavyzdžiui, civilinė byla Nr. 2-4-368/2016, kurioje ieškovė prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir pastatą-parduotuvę, remdamasi tuo, kad šių objektų įsigijimui ir įrengimui jos tėvai padovanojo pinigų. Teismas atsižvelgė į tai, kad dovanojimo rašteliuose nebuvo nurodyta, jog turtą ieškovė įsigys būtent asmeninėn nuosavybėn, ir į tai, kad atsakovas nepatvirtino, jog jam buvo žinoma apie pinigų dovanojimą ieškovei.
Teismas, įvertinęs bylos šalių pateiktus įrodymus apie santuokoje įgytą turtą, nustatė, kad šalių santuokoje įgytą turtą sudaro:
- 64,82 kv.m. butas, kurio rinkos vertė - 40 300,00 Eur;
- 0,2319 ha žemės sklypas ir 424 kv.m. gyvenamasis namas, kurių rinkos vertė 83 700,00 Eur;
- 2680,59 kv. m. bendro ploto pastato - parduotuvės ir kitų inžinerinių statinių, kurių rinkos vertė - 493 000,00 Eur.
Taigi bendra ieškovei ir atsakovui dalintino turto vertė sudaro 617 000,00 Eur. Byloje nėra duomenų bei įrodymų apie bendrus sutuoktinių turėtus įsiskolinimus, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju sutuoktinių turto balansą sudaro tik turto aktyvas.
Netiesioginis ieškinys ir sandorių pripažinimas negaliojančiais
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinėjo bylą dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta visų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų.
Ieškovė byloje ginčo sandorius taip pat prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šį reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad ginčo sandoriais buvo įgyvendinta turto perkėlimo iš skolininkės BUAB „Luna Capital Group“ schema, taip apribojant skolininkės kreditorių galimybes iš jo patenkinti savo reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo, nurodė, kad ginčijant sandorį pagal CK 1.81 straipsnį turi būti įrodyta, jog visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija pripažino, kad situacija, kai tas pats advokatas atstovauja dviem klientams, kurių interesai nėra priešingi ir nesuderinami, savaime nereiškia, kad advokatas veikia neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekse įtvirtintą pareigą vengti interesų konflikto.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas Lietuvoje
Įrodinėjimo našta ir garbės bei orumo gynimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nutraukus civilinę bylą, paskirstymo nusprendė, kad ieškinio pateikimą teismui ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje nulėmė netinkamas atsakovės elgesys, t. y.
Nutartyje apie asmens garbės ir orumo gynimą priminta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją).
Teisėjų kolegija nusprendė, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas, jog įrodymus, pagrindžiančius tai, kokius teiginius išsakė atsakovas visuotiniuose banko tarnautojų susirinkimuose, turėjo pateikti atsakovas, kadangi jis tokią galimybę turėjo. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas neatitinka kasacinio teismo praktikos, jog būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kokius konkrečiai teiginius paskleidė atsakovas ir kad jie yra apie ieškovą.
Tarnybinio tyrimo pagal kompetenciją metu išsakyta asmens pozicija dėl jo teiginių adresato neturėtų būti vertinama kaip informacijos paskleidimas, atitinkamai kaip informacijos paskleidimas apie konkretų asmenį, o nagrinėjamos bylos atveju - kaip nuomonės paskleidimas apie ieškovą.
Nesusituokusių asmenų turto pripažinimas bendrąja daline nuosavybe
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe, priminta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų.
Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.
Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies.
Lietuvos teismai
Privalomojo nurodymo neįvykdymo teisiniai padariniai
Nutartyje dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo teisinių padarinių pabrėžta, kad savavališkos statybos aktai gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, o asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu savavališkos statybos aktu ir jo pagrindu priimtu privalomuoju nurodymu, savo galimai pažeistas teises turėtų ginti teismine tvarka.
Kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo - nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu.
Spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą. Į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas.
6 dažniausios klaidos, kurias poros daro dalydamos turtą skyrybų metu
Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento.
Konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsižvelgė į priežastis, dėl kurių ginčo privalomieji nurodymai sprendimų priėmimo dieną buvo neįvykdyti. Inspekcija byloje nepagrindė suinteresuotų asmenų sąmoningo privalomų nurodymų nevykdymo. Priešingai, byloje teismų nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad dauguma suinteresuoto asmens UAB „Minsita“ atžvilgiu priimtų privalomųjų nurodymų buvo pripažinti įvykdytais suinteresuotam asmeniui įgyvendinus techniniuose projektuose nurodytus sprendinius.
tags: #del #pripazinimo #asmenine #nuosavybe #ieskinio #tvarka