Ką daryti, jei rūkymo kvapas sklinda per ventiliaciją daugiabučiuose?

Daugelis daugiabučių gyventojų susiduria su problema, kai rūkymo kvapas sklinda per ventiliacijos sistemą. Ši problema ypač aktuali po to, kai buvo uždrausta rūkyti balkonuose. Nerūkantys gyventojai priversti kvėpuoti cigarečių dūmais, sklindančiais iš kaimynų butų. Panagrinėkime, ką daryti tokioje situacijoje ir kaip apsaugoti savo sveikatą.

Situacija daugiabučiuose

Į naujienų portalą kreipėsi vilnietė Marija (vardas pakeistas), kuri teigia, kad nuo tada, kai uždraudė rūkyti balkonuose, jos namuose nuolat smirda cigaretėmis. Išėjus į laiptinę - tas pats. Anot merginos, geriau jau kelios minutės cigarečių dūmų dvoko iš lauko per atidarytą langą, negu nuolatinė smarvė iš laiptinės ir ventiliacijos.

Marija pasakoja: „Gyvenu paprastame sovietiniame name, čia ventiliacija išvesta į bendras šachtas, taip pat ir gartraukiai. Aš nelabai supratau pradžioje, iš kur namuose yra cigarečių kvapas, jį užuodžiau tik vonioje ir virtuvėje, ir tik po to atėjęs draugas man papasakojo, kad taip yra dėl rūkančiųjų prie gartraukių, nes senos ventiliacijos šachtos užsikimšę ir viskas „eina“ ant namų. Tai cigarečių kvapas iš laiptinės pradėjo skverbtis ir į namus“.

Analogiškų situacijų Marijos istorijai - daug.

Vilniaus Naujamiesčio mikrorajono gyventoja Marija teigia, kad dėl draudimo rūkyti balkonuose kenčia visi daugiabučio gyventojai, o ypač nerūkantieji. „Į gyvenamasias patalpas nuolatos per ventiliacijos šachtas ateina rūkalų kvapas, nes kaimynai, tingintys lipti į apačią, rūko prie gartraukių arba voniose. Labiausiai kvapas juntamas vonioje, smirda baisiai, iš vonios kvapas eina ir į kitas buto patalpas. Vasarą galime nuolat vėdintis, tad nesijuto tokio diskomforto, bet atėjus žiemai ir šalčiams, vėdinti nuolatos neįmanoma, todėl reikia kęsti pastovią rūkalų smarvę“, - pasakoja ji.

Antrindama gyventojų istorijoms vieno iš Vilniaus daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Aušra Adomėnienė teigia, savivaldybėms reikėtų ieškoti naujų būdų, kaip kovoti su užkietėjusiais rūkoriais, kadangi draudimas rūkyti balkonuose nepasiteisino - žmonės rūko butuose, tualetuose. „Tuomet butuose kas nerūko, tas sutraukia į save nešvarų orą. Kažin, ar tai pati geriausia išeitis kovai su rūkymu. <…> Gal kartais geriau, kad gyventojas rūko balkone, o ne bute, kai per bendrą ventiliaciją tas dūmas kyla per visus aukštus“, - nurodo ji.

Tačiau, vilnietis pasakojo, kad kvapas dažnai eina per langus, bet net nežinia, iš kur, tad nėra, ką skųsti. Kiti piktinosi, kad jų kaimynai dėl draudimo rūkyti balkonuose rūko tiesiog tualetuose, virtuvėse, taigi cigarečių kvapas, einantis pro ventiliacijos angas, būna dar stipresnis, prasmirsta visi drabužiai, bet nėra, ką daryti.

Įstatyminė bazė

Pagal įsigaliojusius Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo reikalavimus, buto savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi butu ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato patalpas bei į to paties buto patalpas.

Anot teisininkės, kaimynai kenčiantys nuo rūkalų kvapo, turėtų žinoti tai, kad įstatymiškai buto savininkas ar kitas asmuo, kuris naudojasi patalpa, turi užtikrinti, jog tabako dūmai nepatektų į kitų asmenų butus. „Jeigu šis įsipareigojimas yra pažeidžiamas, o kreipimasis į savivaldybę nepadeda, tokiu atveju galima kreiptis į policiją ir prašyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal atitinkamą straipsnį. Tuomet patalpų savininkui grėstų bauda iki 60 eurų“, - patikino teisininkė.

Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas neslėpė, kad po minėto draudimo įsigaliojimo padaugėjo skundų dėl prie laiptinių, daugiabučių langų ar butuose rūkančių asmenų, dėl sklindančių rūkalų kvapų. Vis tik jis pripažino, kad įstatymas nenumato draudimo rūkyti šiose vietose, todėl jose riboti rūkymą ar už tai bausti galimybės nėra.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio, rūkantis asmuo privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko buto patalpas. Vis dėlto ir jis paminėjo, kad rūkyti galima visur, išskyrus daugiabučio balkonus, terasas, lodžijas ir kitas bendros dalinės nuosavybės patalpas, jei bent vienas gyventojas pateikia prašymą savivaldybei, kad daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti.

Baudos ir atsakomybė

Draudimo rūkyti nesilaikantys asmenims gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų. Baudų neišvengs ir būstų savininkai, paprašyti policijos nenurodo balkone rūkiusio asmens vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso - yra būti baudžiami baudomis nuo 30 iki 60 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauks baudą nuo 60 iki 120 eurų.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigia, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 str. šiais metais policija fiksavo 387 nusižengimus. Tačiau išskirti, ar rūkymas balkone, ar šiaip nusižengimas su tabako gaminiais arba elektroninėmis cigaretėmis, negalime“, - sako jis.

Policija primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas nustato kiek kitokias taisykles, tiriant „rūkymą balkone“. T. y. jau įstatyme nustatyta, kad prieš kreipiantis į policiją asmuo turi užfiksuoti rūkymą balkone, t. y. surinkti pirminius įrodymus ir tada kreiptis į policiją.

Taigi jeigu savininkas nenurodo, kas rūkė, tai gali būti nubaustas ir pats patalpos savininkas.

Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad teisės aktuose yra numatytas tik draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose, kai rūkymui prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Jis šiuo metu galioja 2015-oje Vilniaus daugiabučių.

„Savivaldybė gauna po kelis skundus per mėnesį dėl tokiuose pastatuose rūkančių kaimynų, tačiau iki šiol nė vieno nubausto asmens nėra. Didžiąja dalimi tą lemia įrodymų neturėjimas - kartu su skundu turi būti pateiktas vaizdo įrašas ar nuotraukos, kuriose aiškiai būtų matomas balkone, terasoje ar lodžijoje rūkantis asmuo“, - tvirtina Vilniaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistas Gabrielius Grubinskas.

Anot jo, gavę skundą viešosios tvarkos pareigūnai kreipiasi į skundžiamame bute gyvenančius žmones, informuoja juos apie draudimo rūkyti balkonuose, terasose ir lodžijose galiojimą, ragina laikytis įstatymo nuostatų.

Skundžia, bet neturi įrodymų - ko reikia?

Klaipėdos savivaldybės atstovas aiškino, kad pažeidimas nuotraukomis ir vaizdo įrašais turi būti fiksuojamas taip, kad būtų galima aiškiai identifikuoti balkone, terasoje ar lodžijoje rūkiusį asmenį. Taip pat turi būti pateikiami paaiškinimai apie pažeidimą, laiką, vietą, asmenį.

Anot Vilniaus savivaldybės atstovo, mažą nubaustųjų skaičių daugiausia ir lemia įrodymų neturėjimas. „Be to, teisena dėl rūkymo daugiabutyje gali būti pradedama tik jei skundą pateikia tame daugiabutyje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo“, - atkreipė dėmesį G. Grubinskas.

Kauno savivaldybės atstovas irgi pastebi, kad būna atvejų, kai gyventojai kreipiasi dėl rūkymo balkone, bet nepateikia objektyvių įrodymų: fotonuotraukų, vaizdo įrašų: „Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai kreipiasi dėl kaimynų rūkymo balkone, tačiau to konkretaus daugiabučio namo balkonuose nėra draudimo rūkyti.“

Ką daryti?

1. Kreipkitės į kaimynus: Pirmiausia pabandykite pasikalbėti su kaimynais, kurie rūko. Galbūt jie nežino, kad jų rūkymas sukelia diskomfortą.
2. Kreipkitės į namo administratorių: Jei pokalbis su kaimynais nepadeda, kreipkitės į namo administratorių arba bendrijos pirmininką. Jie gali įspėti rūkančius asmenis ir bandyti rasti sprendimą.
3. Kreipkitės į savivaldybę: Jei problema išlieka, galite kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Tačiau atminkite, kad turėsite pateikti įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų), patvirtinančių rūkymo faktą.
4. Kreipkitės į policiją: Jei savivaldybės veiksmai neefektyvūs, galite kreiptis į policiją ir prašyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
5. Kreipkitės į teismą: Kraštutiniu atveju, galite kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu, siekiant uždrausti tam tikrus veiksmus, kurie kelia grėsmę sveikatai.

Pasyvus rūkymas ir jo pasekmės

Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas Aurimas Rapalavičius teigia, kad kai nerūkantys asmenys „priversti“ kvėpuoti rūkančiojo iškvėptais dūmais, tai vadinama - pasyviu rūkymu. O būtent tuose dūmuose ir yra kenksmingų medžiagų (kancerogenų, anglies monoksido, dervų ir t.t.), kurios sukelia sveikatos problemas ir yra siejamos su ankstyva širdies ir kraujagyslių ir onkologinių ligų (burnos, stemplės, bronchų ir plaučių navikų) rizika.

„Yra nustatyta, kad rūkymas nėštumo metu didina persileidimų ir apsigimimų riziką, sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą, taip didindamas mažo svorio vaisiaus riziką. Vaikams, augantiems rūkančių asmenų aplinkoje, didėja astmos ir kitų alerginių bei kvėpavimo ligų (pvz.: pneumonijos) rizika“, - pabrėžia jis.

Pasak jo, svarbu suprasti, kad kenkia ne pati cigaretė kaip ar pasirinktas rūkymo metodas, bet kenkia degimo metu išsiskyrusios medžiagos dujų (garų ar dūmų) pavidalu, todėl kenkia tiek ir pačiam rūkančiam, tiek ir aplinkiniams asmenims. „Tai ypač svarbu, kai rūkoma uždarose patalpose, kur pasyvus rūkymas yra dažnai pasireiškiantis procesas ir ilgainiui gali pavirsti tretiniu rūkymu - kai kenksmingos dūmuose esančios medžiagos nusėda ant baldų ar drabužių ir lėtai, bet pastoviai, yra absorbuojamos per odą“, - teigia A. Rapalavičus.

Todėl nesvarbu kokiu pavidalu vyksta rūkymas - jis yra žalingas tiek rūkančiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams, tad visada svarbu paraginti rūkančius mesti rūkyti: „To padaryti niekada nevėlu“, - priduria gydytojas.

Norintiems mesti rūkyti siūlome pasinaudoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Pagalba metantiems rūkyti.

Statistika

Šiuo metu Vilniuje yra 2 316 daugiabučių, kurių balkonuose, terasose ir lodžijose yra uždrausta rūkyti. Tokių daugiabučių Kaune yra 602, o Klaipėdoje - 348.

tags: #del #rukymo #daugiabucio #patalpose #smirda #per