Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 2013 m. redakcija: žemėlapių sudarymo ypatumai

Lietuvoje, siekiant užtikrinti racionalų žemės ir miško naudojimą bei išsaugoti biologinę įvairovę, yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Šios sąlygos reglamentuojamos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir nuolat atnaujinamos, atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus ir aplinkosaugos poreikius. Vienas iš svarbių šio proceso aspektų - specializuotų žemėlapių, atspindinčių natūralių pievų, ganyklų, pelkių ir šaltinynų paplitimą, sudarymas.

Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo parengti vadovaujantis tokių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, bei šiame apraše nurodytais skaitmeniniais duomenų šaltiniais.

Pelkių ir šaltinynų žemėlapių sudarymas

Pelkių ir šaltinynų žemėlapio erdvinių duomenų rinkiniui sudaryti naudojami įvairūs skaitmeniniai duomenų šaltiniai, užtikrinantys kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją apie šias ekosistemas:

1. Biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“ duomenys, kuriame pateikiamos pelkinių buveinių, patenkančių į buveinių apsaugai svarbias teritorijas (BAST) ir vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ribos.
2. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys (Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinių plotai).
3. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringo kontūrų inventorizavimo naujausi duomenys.
4. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių sklypų naujausi duomenys (atrenkamos augavietės miškuose, atitinkančios Įstatyme nurodytus pelkės ir šaltinyno požymius, kuriose nustatytas žemiausias (5, 5A, 5B) augimo sąlygų gerumo (boniteto) balas).
5. Valstybinės geologijos informacinės sistemos geotopų posistemės duomenys: versmėta pelkė, šaltinis - upelis, šaltiniuota pieva, šaltinis.
6. Saugomų teritorijų valstybės kadastras (atrenkami gamtos paveldo objektai - šaltiniai).
7. GRPK erdvinių duomenų rinkinys (naudojamas neapaugusioms mišku pelkėms atrinkti).
8. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 žemių melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinys (naudojamas melioracijos įrenginių būklei įvertinti. Neįtraukiami blogos būklės plotai, kuriuose rekomenduojama atkurti melioracijos įrenginius).
9. Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapis M 1:200 000 (naudojamas išeksploatuotoms, esamoms ir suplanuotoms durpių gavybos teritorijoms atrinkti).
10. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šis duomenų rinkinys naudojamas sudarant pirminį pelkių ir šaltinynų žemėlapį, jame pateiktų duomenų aktualumas ir kokybė turi būti patikrinti naudojant kitus duomenų šaltinius. Keičiant patvirtintą žemėlapį, šie duomenys neaktualūs.
11. Kultūros vertybių registras (šaltinių ir šaltiniuotų upelių duomenys).
12. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinio (KŽS_DR5LT) naujausia versija (naudojama netinkamiems žemės plotams, kurie neatitinka Įstatyme nurodytų pelkių požymių, atmesti).
13. Lietuvos Respublikos teritorijos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų naujausias duomenų rinkinys (naudojamas suartiems plotams atrinkti).
14. Mokslinės publikacijos.
15. Kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai, padedantys nustatyti pelkių ir šaltinynų ribas.

Šie duomenys yra nuolat atnaujinami ir tikrinami, siekiant užtikrinti žemėlapių tikslumą ir aktualumą.

Natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių sudarymas

Natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių sudarymo procesas taip pat remiasi įvairiais duomenų šaltiniais, kurie leidžia identifikuoti ir kartografuoti šias svarbias buveines:

1. Biologinės įvairovės duomenų rinkinio „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslai“, kuriame pateikiamos pievų buveinių, patenkančių į BAST ir vietoves, ribos, duomenys.
2. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių duomenų rinkinys (Europos Bendrijos svarbos pievų buveinių plotai).
3. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių monitoringo kontūrų inventorizavimo naujausi duomenys.
4. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinių sklypų duomenys, kertinių miško buveinių duomenys.
5. GRPK erdvinių duomenų rinkinys.
6. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 specialiųjų žemės naudojimo sąlygų erdvinių duomenų rinkinys SŽNS_DR10LT, kuriame saugoma informacija apie objektus, kuriems Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šis duomenų rinkinys naudojamas sudarant pirminį natūralių pievų ir ganyklų žemėlapį ir jame pateiktų duomenų aktualumas ir kokybė turi būti patikrinti panaudojant kitus duomenų šaltinius. Keičiant patvirtintą žemėlapį, šie duomenys neaktualūs.
7. KŽS_DR5LT naujausia versija (naudojama netinkamiems žemės plotams atmesti).
8. Lietuvos Respublikos teritorijos žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų, auginamų kultūrų duomenų rinkinys (naudojamas suartiems plotams atmesti).
9. Kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai, padedantys nustatyti natūralių pievų ir ganyklų teritorijas.
10. Teismo sprendimai, kiti patvirtinti dokumentai, įrodantys natūralių pievų ir ganyklų buvimo ar išnykimo faktą.

Vertinant žolyno svarbą biologinei įvairovei, naudojami ir papildomi duomenų šaltiniai:

1. Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenys.
2. LepiBase duomenų bazės duomenys (su pievų buveinėmis susijusių rūšių duomenys).
3. Teritorijų, kuriose žemės ūkio veiklos subjektai gali prašyti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Nykstančių meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklos sritis „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, duomenų rinkiniai.
4. Lietuvos pievų inventorizavimo 2002-2005 m. duomenys. Projekto vykdytojas ir duomenų valdytojas Lietuvos gamtos fondas, Botanikos institutas ir Olandijos Karališkoji gamtos apsaugos draugija (BBI-MATRA projektas).
5. Biosferos poligonų apsaugos zonų, nustatytų gyvūnų apsaugai (griežlių, dirvoninių kalviukų, lingių, baltamargės šaškytės apsaugai, žalvarnio, mažojo erelio rėksnio, tetervino maitinimosi vietų), duomenys.
6. Didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijų žemėlapiai.

Šių duomenų analizė leidžia nustatyti vertingiausias pievas ir ganyklas, kurioms reikalinga speciali apsauga ir priežiūra.

Apibendrinant, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo procesas, ypač žemėlapių sudarymo aspektas, yra sudėtingas ir reikalaujantis nuolatinio atnaujinimo. Tikslūs ir patikimi žemėlapiai yra būtini siekiant užtikrinti darnų žemės naudojimą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir subalansuotą ekonominę plėtrą.

Duomenų šaltinių apibendrinimas

tags: #del #specialiuju #zemes #ir #misko #naudojimo