Teismų praktika pripažįstant turtą bendrąja jungtine nuosavybe

Sutuoktinių nuosavybės formos yra svarbus aspektas, detalizuojantis, kokiais atvejais turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurią vienodos apimties teises turi kiekvienas iš sutuoktinių, o kada turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir tik jis vienas gali šiuo turtu naudotis, jį valdyti bei disponuoti savo nuožiūra.

Tarp asmeninės nuosavybės teise sutuoktiniui priklausančio turto rūšių buvo nurodomas turtas, sutuoktinio paveldėtas arba gautas dovanų santuokos metu, pažymint, kad dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė. Taigi, iš minėto apibrėžimo lingvistinio aiškinimo galima daryti išvadą, kad galioja bendra asmeninės nuosavybės prezumpcija, turtą įgijus pagal dovanojimo santuokos metu, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas (pinigai) dovanojamas abiem sutuoktiniams, ko rezultate turtas atitinkamai įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės statusą.

Teismų vaidmuo aiškinant teisės normas

Teismai, spręsdami ginčus tarp sutuoktinių dėl turto padalinimo, taip pat nagrinėdami skyrybų bylas, ne tik taiko teisės normas, bet ir aiškina jas. Neretai tokio teisės normų aiškinimo procese suformuojama nauja teisės normos aiškinimo bei taikymo taisyklė. Jeigu tokią taisyklę suformuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ji tampa privaloma žemesniųjų instancijų šią teisės normą taikantiems teismams, t.y. jie turi vadovautis suformuota teisės normos aiškinimo taisykle, taikydami šią teisės normą nagrinėjamuose ginčuose.

Naujas sutuoktnio asmeninio turto aiškinimas teismų praktikoje

2019 m. lapkričio 11 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp sutuoktinių dėl turto padalinimo santuokos nutraukimo procese, priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, kurioje pateikė kitokį teisės normos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatančios bendrą taisyklę, kad turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažintinas asmenine sutuoktinio nuosavybe, aiškinimą.

Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės buvo tokios, kad iki santuokos sudarymo vienas iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kuriame po santuokos sudarymo išduoto statybos leidimo pagrindu prasidėjo šeimos gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų statybos. Namas buvo statomas iš vieno iš sutuoktinio šeimos narių jam dovanotų piniginių lėšų, sudarius dovanojimo sutartis. Sutuoktinė prie namo statybos finansiškai neprisidėjo, jos pinigai buvo skiriami šeimos poreikių tenkinimui (maistas, rūbai, vaikų veikla ir kt.).

Nors pirmosios instancijos teismas formaliai vadovaudamasis nuostata, kad santuokos metu dovanotos lėšos pripažįstamos sutuoktinio, kuriam jos dovanojamos, asmeninėmis lėšomis, ir, atitinkamai, už juos įsigytas (šiuo atveju - pastatytas) turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, pripažino už dovanotas lėšas pastatytus pastatus asmenine sutuoktinio, kuriam tos piniginės lėšos buvo padovanotos, nuosavybe, aukštesniųjų instancijų teismai laikėsi kitokios pozicijos ir pastatytą gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkinius pastatus pripažino sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant aplinkybės, kad jie pastatyti už sutuoktiniui dovanotas lėšas.

Sutuoktinio ketinimas turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise

Tokį, iš pirmo žvilgsnio nelogišką, sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagrindė įtikinamais motyvais, suformuluodamas naują minėtos normos taikymą bei aiškinimą teismų praktikoje. Nors galioja CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numatyta bendra taisyklė, kad už asmenines lėšas įsigytas turtas pripažįstamas asmenine nuosavybe, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normos aiškinimo bei taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai lestinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra tai, koks valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įsigijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atveju buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą.

Taigi, nepaisant egzistuojančios asmeninės nuosavybės turto prezumpcijos, realizavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, LAT išaiškino, jog CK 3.89 str. 1 d. 7 p. teisės norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, galioja prezumpcija, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių arba vieno iš jų įsigytas turtas yra bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė.

Šioje byloje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų įsigijimo (statybos) laikas - po santuokos sudarymo, o turto prigimtis ir pobūdis - šeimos gyvenamojo būsto poreikių tenkinimas. Tuo pačiu neįrodyta, kad šie pastatai pagal jų pobūdį ir statymo aplinkybes galėtų būti priskiriami asmeninei nuosavybei, o ne bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis.

Dovanos paskirtis ir turto panaudojimo tikslas

Kaip minėta, galioja bendra taisyklė, numatyta CK 3.89 str. 1 d. 2 p., kad sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo turtas pripažintinas asmenine nuosavybe, jeigu sutartyje nenurodoma, kad turtas perduodamas sutuoktiniam bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Šiuo atveju piniginių lėšų dovanojimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad pinigai dovanojami abiems sutuoktiniams, kas reikštų, kad pinigai perduodami jungtinėn nuosavybėn, vadinasi peršasi išvada, kad pinigai dovanojami vienam iš sutuoktinių asmenininės nuosavybės teise. Tačiau ir čia LAT paneigė tokį aiškinimą, nurodęs, kad sutartį reikia aiškinti ne pažodžiui, o atsižvelgiant į jos šalių ketinimus, o aplinkybės, kad dovanotojai pinigus dovanojo tam tikram tikslui - namo statybai, kai sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tuo metu gimė jų vaikai, nurodant aiškią jų tikslinę paskirtį - gyvenamojo būsto statyba, vertinamos kaip nepaneigiančios bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.

Taigi, darytina išvada, kad kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje suformulavo naują teisės normos aiškinimo taisyklę, kuri reiškia, kad aplinkybė, ar dovanotos lėšos priklauso asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe nustatomos, atsižvelgiant į visą eilę sistemiškai vertinamų aplinkybių, t.y. į dovanojimo tikslą - jeigu turtas dovanojamas bendram šeimos tikslui (namo statybai, kredito paėmimui, bendrojo būsto nuomai ir pan.) pasiekti jis, tikėtina, bus pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau jeigu bus nustatomas jų dovanojimo tikslas asmeniniams sutuoktinio tikslams pasiekti (nupirkti lenktyninę mašiną, kai sutuoktinio hobis yra lenktynės), toks turtas bus laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Taip pat ne mažiau svarbu atsižvelgti į faktinį dovanoto turto panaudojimą bei kokių poreikių tenkinimui jis buvo skirtas. Jeigu, pavyzdžiui, piniginės lėšos faktiškai ir buvo panaudotos šeimos bendriems poreikiams tenkinti (būsto įsigijimui, investavimui į bendrą verslą, šeimos atostogoms, automobilio įsigijimui) galiotų bendrosios nuosavybės turto prezumpcija, kurią sutuoktinis turėtų paneigti. Taigi, tolstama nuo teisės normos aiškinimo pažodžiui, o didesnės reikšmė suteikiama kitoms aplinkybėms, identifikuojančioms tikrąją šalių valią , turto paskirtį bei interesų subjektus/naudos gavėjui.

Sutuoktinio indėlis į šeimos gerovę

Neretai susiklosto tokia situacija šeimoje, kad tik vienas iš sutuoktinių savo uždirbtas lėšas skiria turto įsigijimui (statybai, kredito dengimui, nuomai), tačiau antrasis (dažniausiai sutuoktinė) savo lėšas naudoja kasdieninių šeimos poreikių tenkinimui (perka maistą, rūbus, apmoka komunalinius mokesčius it t.t.). Kaip tuomet turi būti vertinamas antrojo sutuoktinio indėlis turto įsigijimą, juk savo lėšų turto įsigijimui jis neskyrė?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu padarė reikšmingą išvadą, pažymėjęs, kad faktine aplinkybe, kad sutuoktinės gaunamos pajamos buvo naudojamos ne namo statybai, o kitoms šeimos reikmėms - pragyvenimui, nėra paneigiama atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į santuokos metui pastatytus pastatus. Kasacinio teismo praktiko rodo, kad jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitokias šeimos pareigas, pavyzdžiui, prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Taigi, netgi ir tuo atveju, kai, pavyzdžiui, sutuoktinė nedirba, bet prižiūri namų ūkį, rūpinasi šeima, galioja prezumpcija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto, kitais žodžiais, jeigu sutuoktinis iš savo lėšų įsigyja turtą, šis turtas laikomas priklausantis abiems sutuoktiniams.

Taigi, naujausioje savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praplėtė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos sampratą, prioritezavo ne teisės normos aiškinimą pažodžiui, o į kitas gyvenimiškas aplinkybes, tokias kaip įsigyto turto paskirtį, jo naudojimo sritį, kokių asmenų poreikių tenkinimui jis skirtas, o taip pat apsaugojo sutuoktinio, kurio materialinis indėlis į turto įsigijimą yra nežymus arba jo išvis nebuvo, tačiau kuris prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo ne pinigais, o savo darbu, rūpesčiu, interesus, kas turėtų būti aktualu santuokos nutraukomo bylose, dalinant turtą tarp sutuoktinių. Žemesniųjų instancijų teismai ne tik gali, bet ir privalo vadovautis minėta teisės normų aiškinimo taisykle nagrinėdami ginčus tarp sutuoktinių bylose dėl turto padalinimo, dažniausi tarp kurių - skyrybų bylos.

Pavyzdys iš teismų praktikos

2022 metais Vilniaus mieste į teismą kreipėsi ieškovė, žmona, santuokos nutraukimo byloje, dalyje dėl pasekmių, reikalaudama pripažinti namą kuriame gyveno besiskirianti šeima bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį ½. Sudėtingumas šioje istorijoje yra tas, kad santuoka buvo sudaryta dar ieškovei tik sulaukus pilnametystės. Ginčo sklypas buvo registruotas ieškovo tėvo vardu ir statybų leidimas dar tuo metu statant namą, buvo tai pat atsakovo tėvo vardu. Kitaip tariant, nekilnojamas turtas, namas ir sklypas kuriame stovi namas, priklausė trečiąjam asmeniui. Visą šią situaciją byloje apsunkina dar ir tai, kad namas buvo pastatytas, tačiau jo baigtumas neįregistruotas nekilnojamo turto registrų centre.

Ieškovė savo reikalavimą į nekilnojamą turtą padalinti ½ įrodinėjo, jog ji 9 metus gyveno su sutuoktiniu ir ginčo objektas buvo pradėtas statyti ir buvo pastatytas po 9 metų. Tai yra visą santuokos laikotarpį. Šalys kartu kūrė buitį, dėjo savo uždirbtas ir sutaupytas lėšas į namo statybas turėdami kartu planus pastatytame name gyventi kartu ir auginti vaikus. Jie kartu kūrė namo dizainą, rinkosi medžiagas apdailai, derino sprendimus namo apipavidalinimui. Taigi, ši istorija neįtikino pirmos instancijos teismo ir teismas tokį reikalavimą dėl ½ dalies namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmetė kaip nepagrįsta nurodydamas, jog ieškovė nurodytu laiku buvo dar per jauna prisidėti savo lėšomis prie nekilnojamo turto statybos.

Visgi, aukštesnės instancijos teismas apeliacine tvarka įvertines visus byloje surinktus įrodymus, vertino, jog ginčo pradėtas satyti ir baigtas statyti, bet neįregistruotas registrų centre namas buvo statomas tuo metu dar ne santuokoje, o vėliau santuokoje tik tuo vieninteliu tikslu bendru sutarimu kartu gyventi ir kurti bendrą nekilnojamą turtą (CK 6.970 STR), tai yra siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę į nekilnojamą turtą. Teismas vertino, kad nėra pakankamai duomenų ir įrodymų nustatyti kokia dalis buvo pastatyta iki santuokos ir santuokos metu, tačiau teismas vadovaudamasis CPK 3 str, pasisakė, kad labai tikėtina, jog sutuoktiniai sukūrė ginčo nekilnojamą turtą abu. Todėl teismas pripažino ieškovės nekilnojamo turto, namo, dalį ½ bendra jungtine nuosavybe ir priteisė kompensaciją, o atsakovui, pripažinus ½ nekilnojamo turto dalį bendra jungtine nuosavybe priteisė natūra.

Kitos teismų nutartys

• Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nutraukus civilinę bylą, paskirstymo nusprendė, kad ieškinio pateikimą teismui ir ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nagrinėjamoje byloje nulėmė netinkamas atsakovės elgesys.
• Nutartyje apie asmens garbės ir orumo gynimą priminta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją).
• Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių nesusituokusių asmenų turto pripažinimą bendrąja daline nuosavybe, priminta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų.
• Nutartyje dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo teisinių padarinių pabrėžta, kad savavališkos statybos aktai gali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, o asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu savavališkos statybos aktu ir jo pagrindu priimtu privalomuoju nurodymu, savo galimai pažeistas teises turėtų ginti teismine tvarka.

Nesantuokinių partnerių turtas

Byloje sprendžiamas klausimas dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu kartu gyvenantys nesusituokę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Sprendžiant ginčą dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia. Tai reiškia, kad reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.

Taigi vien pats gyvenimo kartu ir ūkio tvarkymo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise, t.y. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl konkrečios kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas nesusituokusių asmenų turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.

Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl buto, kuris įgytas notarinės formos sandoriu, sumokant nustatytą kainą. Nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio. Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti bendrąja daline nuosavybe butą, kurį, šalims gyvenant kartu, sumokėjusi pradinį įnašą asmeninėmis lėšomis ir viena pasiėmusi banko paskolą, įsigijo atsakovė. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją taikytina panašius teisinius santykius - turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe - reglamentuojanti CK 3.90 str. 1 d. norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.

Šioje byloje kasacinis teismas vertino, kad teismams nekonkretizavus konkrečių šalių įnašų į nesusituokusių asmenų turto pagerinimą vertės, taip pat bendro ginčo turto vertės padidėjimo, atitinkamai nepagrindus, jog atliktas pagerinimas buvo esminis, išvada dėl nesusituokusių asmenų turto bendrosios dalinės nuosavybės laikytina teisiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.

Svarbiausi aspektai

Apibendrinant galima teigti, kad teismų praktika pripažįstant turtą bendrąja jungtine nuosavybe yra nuolat kintanti ir priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

• Aiškų sutuoktinio ketinimą įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise.
• Dovanos paskirtį ir turto panaudojimo tikslą.
• Sutuoktinio indėlį į šeimos gerovę, net jei jis nėra tiesioginis finansinis indėlis į turto įsigijimą.
• Nesantuokinių partnerių atveju - įrodymus apie susitarimą įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Norint gauti individualią konsultaciją, rekomenduojama kreiptis į teisininką.

tags: #del #turto #pripazinimo #bendraja #nuosavybe