Materialinė atsakomybė yra svarbus aspektas darbo teisėje, užtikrinantis darbdavio interesų apsaugą, kai darbuotojas padaro žalą įmonei. Šiame straipsnyje aptariamos materialinės atsakomybės sąlygos, rūšys ir žalos atlyginimo tvarka.
Kada Atsiranda Materialinė Atsakomybė?
Materialinė atsakomybė atsiranda, jei yra visos šios sąlygos:
- darbdaviui padaryta reali turtinė žala;
- žala padaryta darbuotojo neteisėta veika;
- priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
- darbuotojo kaltė dėl žalos padarymo;
- darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
- žalos atsiradimas yra saistomas su darbuotojo darbine veikla.
Darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, jei ji atsiranda dėl:
- turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo);
- medžiagų pereikvojimo;
- baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės;
- išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų;
- netinkamo materialinių vertybių saugojimo;
- netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos;
- nesiimtų priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti ir kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo ir dėl kitų priežasčių.
Už darbdaviui padarytą turtinę žalą darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visiška materialinė atsakomybė.
Ribota Materialinė Atsakomybė
Ribota materialinė atsakomybė taikoma tada, kai teisės aktai nenustato darbuotojo pareigos visa apimtimi atsakyti darbdaviui už jam padarytą turtinę žalą. Tokiu atveju darbuotojas privalo atlyginti ne daugiau kaip 3 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio padarytą žalą.
Visiška Materialinė Atsakomybė
Visą žalą darbuotojas privalo atlyginti, jei žala padaryta:
- tyčia;
- darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
- darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;
- prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;
- kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;
- neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;
- atvejais, nustatytais kolektyvinėje sutartyje.
Su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki 18 metų.
Jeigu dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Tokiu atveju darbdaviui padarytą žalą atlygina grupė darbuotojų. Kiekvieno darbuotojo dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jo dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Žalos Atlyginimo Tvarka
Žalą padaręs darbuotojas ją gali savo noru atlyginti. Darbuotojo savo noru neatlyginta žala, neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Nesutikdamas su darbdavio daroma išskaita darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją; šis kreipimasis sustabdo išieškojimą iš darbo užmokesčio.
Žalos atlyginimas darbdaviui | Teisinėkonsultacija.lt
Žalos Dydžio Nustatymas
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos.
Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose. Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.
Žalos Atlyginimo Pavyzdžiai
1 pavyzdys: Darbuotojas, vairuodamas įmonės automobilį, padarė avariją dėl neatsargumo. Remonto kaina - 5000 EUR. Darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 1500 EUR. Šiuo atveju, jei nėra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojas atlygins žalą, neviršijančią 3 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, t.y. 4500 EUR.
2 pavyzdys: Sandėlininkas tyčia sugadino prekes, kurių vertė - 10 000 EUR. Šiuo atveju darbuotojas privalo atlyginti visą žalą - 10 000 EUR.
Procesas Atsakingam Draudikui Ar Biurui
Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, atitinkamoms teisėsaugos, asmens sveikatos priežiūros, valstybinio socialinio draudimo įstaigoms, taip pat įstaigoms, organizacijoms, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai, kitiems asmenims, kurie gali pateikti administruojant žalą svarbią informaciją, pateikiamos užklausos, vertinami atsakingam draudikui ar Biurui pateikti dokumentai).
Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nepristato atsakingam draudikui ar Biurui, jų įgaliotiems asmenims (ekspertams) sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrėti tiesiogiai, jis turi pranešime apie eismo įvykį tiksliai nurodyti adresą, kur ir kada būtų galima atlikti turto apžiūrą, ir suteikti galimybę atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.
Išmokų Mokėjimo Tvarka
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.). Dėl žalos asmeniui - išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas.
Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala ar kitokie eismo įvykio metu patirti nuostoliai nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginti pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį, Biuras moka tik neatlygintos žalos dydžio išmoką. Biuras nekompensuoja draudimo įmonėms išmokų, kurias jos išmoka pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį.
tags: #materialine #atsakomybe #del #turto #sugadininmo