Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bylos yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių civilinių bylų, kuriose sprendžiami tėvų ir vaikų interesai. Šiose bylose svarbu ne tik nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, bet ir užtikrinti tinkamą jo išlaikymą.
Šeimos teismas: kaip atstovauti sau | 5 patarimai
Jurisdikcijos Nustatymas
Neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnyje, o ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje, o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas šio reglamento 10 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (toliau - kilmės valstybė narė), teismai išliktų teismingi priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo, siekiant atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių.
Tam, kad jurisdikcija pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo valstybei, būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos:
- vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje;
- išvežimui ar negrąžinimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iš nustatytų alternatyvių keturių sąlygų.
Taigi, vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Taigi vien vaiko buvimo užsienio valstybėje faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atitinkamos valstybės teismui priskiriama jurisdikcija nagrinėti tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.
Taikos Sutartys
Šalims išaiškinama, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogiško reikalavimo negali (Lietuvos Respublikos CPK 294 str. 2 d., 140 str.
Taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 2 d.), atitinka šalių interesus ir poreikius.
Bylinėjimosi Išlaidos
Nagrinėjant bylas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, svarbu atsižvelgti į bylinėjimosi išlaidas. Pavyzdžiui, vienoje byloje apskaičiuotas 359 Lt žyminis mokestis, kurį sudarė 143 Lt už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir 216 Lt žyminis mokestis už reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (12 mėn. x 300 litų x 2 = 7200 Lt - 3 %) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).
Jei ieškovas yra atleistas nuo dalies bylinėjimosi išlaidų, likusi žyminio mokesčio dalis gali būti priteista iš atsakovo (CPK 87 str. 2 d.).
Pavyzdys Iš Teismų Praktikos
2021 m. civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja ir priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2020-12-21 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-12-21 iki 2020-12-20, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei.
Europos Žmogaus Teisių Teismo Praktika
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - Teismas) perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei peticiją Baškys prieš Lietuvą (peticijos Nr. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas ir A.G. yra išsiskyrę, jie turi septynerių metų sūnų. Pareiškėjas gyvena Londone, tuo tarpu A.G. ir jų sūnus - Lietuvoje.
2016 m. teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tačiau A.G. faktiškai nevykdė nustatytos bendravimo tvarkos, šį faktą pripažino teismai. Šioje byloje pareiškėjas skundžiasi, kad valdžios institucijos nesugebėjo užtikrinti jo teisės bendrauti su sūnumi įgyvendinimo, be to buvo nuspręsta palikti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nepaisant vaiko motinos sudaromų kliūčių pareiškėjui bendrauti su vaiku.
Svarbiausi aspektai
Apibendrinant, bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo svarbu atsižvelgti į jurisdikcijos klausimus, taikos sutarčių galimybę, bylinėjimosi išlaidas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
| Klausimas | Svarbūs aspektai |
|---|---|
| Jurisdikcija | Reglamentas „Briuselis II bis“, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta |
| Taikos sutartys | Atitiktis įstatymams ir šalių interesams |
| Bylinėjimosi išlaidos | Žyminis mokestis, atleidimas nuo išlaidų |
| EŽTT praktika | Teisė į bendravimą su vaiku, valdžios institucijų pareigos |