Valstybinės Žemės Sklypo Bazilijonų G. 10, 12 Problemos Ir Paveldosaugos Iššūkiai Vilniaus Senamiestyje

Vilniaus senamiestis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, susiduria su daugybe iššūkių, keliančių grėsmę jo autentiškumui ir išskirtinei vertei. Drastiškai keičiama gatvių ir kiemų planinė erdvinė struktūra, nesilaikoma istorinės gatvių užstatymo linijos, ardomas autentiškas miesto audinys. Šiame straipsnyje aptarsime kitas paveldosaugos piktžaizdes, kurios negydomos, ir analizuosime priežastis, kodėl taip įvyko bei vyksta.

Želdynų Nykimas

Želdynai Vilniuje taip sparčiai šluojami nuo žemės paviršiaus, kad, atrodo, sostinėje ketinama apsieiti be jų. Maža to, kad nerestauruotas, neatkurtas nė vienas vertingas istorinis želdynas, tačiau užstatomi net buvusių istorinių želdynų plotai, pvz., vieną iš jų sutraiškė „Novotelio“ viešbutis, o istoriniam Bazilijonų vienuolyno kompleksui priklausiusio istorinio sodo teritorijoje pastatytas Tarptautinės verslo mokyklos auditorijų korpusas ir automobilių stovėjimo aikštelės. Kai atliekami viešųjų erdvių pakeitimo darbai (Karaliaus Mindaugo tiltas, karaliaus Mindaugo skulptūra ir jos aplinka prie Nacionalinio muziejaus), rekonstruojami pastatai ir įrengiama jų infrastruktūra (Teatro gatvė), jie taip pat pasiglemžia dalį želdinių. Didelę dalį žalumos prarado ir V. Kudirkos aikštė.

Interjerų Apsaugos Trūkumai

Dar viena silpna paveldosaugos grandis yra interjerai. Neturime civilinių pastatų, vertingų interjerų išsaugojimo ir atkūrimo tradicijos. Kompleksiškai saugomi ir tvarkomi tik bažnyčių vertingi istoriniai interjerai, rūpinamasi jų vientisumo apsauga. Deja, pastaruoju metu ir sakralinių pastatų interjerų apsauga ėmė šlubuoti. Ypač dažnai keičiamos jų grindų medžiagos, net konstrukcija ir technologija, tapo madinga įrengti šildomas grindis.

Kitos paskirties pastatų istoriniai interjerai kompleksiškai restauruojami retai, jie menkai saugomi ir kaip vientisi dariniai. Neatkurtas, nerestauruotas nė vienas vertingas istorinis viso civilinio pastato ar komplekso interjeras. Nėra vientiso autentiško interjero apsaugos, atkūrimo kriterijų ir metodikos. Neturime net interjero bei jo paveldo apibrėžimų. Nenustatyta, kokios jo dalys ir elementai yra neatsiejama saugomos visumos dalis, todėl dažnai sunaikinamos medinės perdangų sijos, palangės, rėmai, paneliai, krosnys, autentiškos grindys ar jų fragmentai, sienų tapyba ir t. t.

Nenustatytas interjerų apsaugos pobūdis, todėl keičiami ir žalojami net tokie vertingi, kaip, pvz., Šv. Kotrynos bažnyčios, interjerai. Neblogais interjerų išsaugojimo ar restauravimo pavyzdžiais laikytini Tamošaičių muziejus-galerija Dominikonų g. 15, vadinamojo „Epštein namo“ Vilniaus g. 31 kai kurie interjerai, pastato Rūdninkų g. 13 interjerų autentiškos dalys, Rašytojų sąjungos namai K. Sirvydo g. 6 (buvę kunigaikštienės Oginskienės rūmai), Pilies 3, 5, 7 pirmojo aukšto interjerų kai kurie sprendimai, Pilies g. 26 (Signatarų namų) interjero kai kurie fragmentai, Kultūros ministerijos pastato J. Basanavičiaus g. 5 kai kurios patalpos.

Netinkamų Medžiagų Naudojimas Statybose Ir Tvarkyme

Statybai ir tvarkymui naudojamos netradicinės Senamiesčio pastatams nebūdingos medžiagos, gaminiai ir technologijos. Vilniaus istoriniame centre dažniausiai naudojamos „restauracinės“ medžiagos yra:

• Silikatinės plytos: Šv. Kazimiero bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno ansamblio pastatų tvarkymo darbai Didžiosios g. 36a dalyje; naujas gimnazijos pastatas Šv. Kazimiero ir Augustijonų g. 6/2; šiuo metu vykdomas istorinio dviejų aukštų pastato Liejyklos/Šv. Ignoto gatvių kampe „atstatymas“ prieš tai jį nugriovus; buvusio „City Park“ viešbučio pastatas L. Stuokos - Gucevičiaus g. 3 - milžinišką silikatinių plytų ugniasienę iki šiol prisimena daugelis vilniečių; namas Bazilijonų g., tarp Nr. 10 ir Nr. 12.
• Betonas ir gelžbetonis: Statomų Valdovų rūmų komplekso gelžbetoninis karkasas su perdangomis; remontuojamų ar pritaikomų istorinių pastatų konstrukcijas iš medžio sijų dažnai keičia gelžbetonio perdangos; Subačiaus g. 2/1 pirmo aukšto g/b kolonos įrengtos sunaikinus plytų mūrą; naujų pastatų Mindaugo g. 16, 14b, Šiaulių g. 10, Gedimino pr. 16/10 (viešbutis „Novotel“) ir kt. karkasas irgi yra iš gelžbetonio kolonų ir perdangų.
• Tinkavimui naudojamas sudėtinis cemento ir kalkių skiedinys.
• Populiariausi langų rėmai, stoglangiai, lauko durys yra iš plastiko. Medinės stogų konstrukcijos dažnai keičiamos metalinėmis.

Net vertingiausi pastatai dažnai tvarkomi nesilaikant restauravimo principų, neparenkant tinkamų medžiagų. Dažnai kasama greta istorinių pastatų pamatų, gilinami rūsiai, net gotikiniai, pasikasant po jų pamatais, t. y. jie kuriam laikui pakabinami, taip suskaldomos pastato, net fasadų, sienos, kai kurie pastatai net nugriūva. Įsigali fasadų architektūros tam tikrų dalių, elementų ir detalių keitimo tendencija (pvz., pakeista Rotušės fasadų išraiška - autentišką cokolio apdailą pakeitė Vilniaus senamiesčiui nebūdinga medžiaga - kiniškas granitas, įrengtos durys į rūsį pažeidė šoninio Rotušės fasado kompoziciją, elementų darną). Ypač drastiškai keičiami istorinių pastatų pirmųjų aukštų fasadai. Sunaikinami esminiai elementai ir jų dalys, suardoma bendra fasadų kompozicija, pažeidžiama architektonika ir raiška (Didžiosios g. 11, 13, 14, 40, Vokiečių g. 8, 20, Latako g.1/Bokšto g. 2, Subačiaus g. 2/1, Aušros Vartų g. 2 ir kt.).

Vertingos detalės menkai saugomos, Vilnius jau prarado daug autentiško sienų tinko, cokolių apdailos, langų rėmų, durų, sandrikų, kaminų, tvorų (pvz., Moniuškos skvero tvora), vartų, medinių perdangų sijų, grindų dangos ir t. t. Senamiesčio parteris daug kur neteko jam būdingų vertingųjų savybių. Angos vitrinoms ir durims iškirstos arba padidintos išardžius ar sužalojus senųjų pastatų istorinį sienų mūrą. Gausu itin didelių vitrinų, be to, jos stilistiškai margos, dažnai neskoningos. Stiklo plokštumos jau siekia patalpų grindis, net šaligatvio ar gatvių grindinio paviršių, o kai kada įrengtos ir žemiau jų.

Apie 2000 m. Senamiestį užplūdo plastikiniai langai, vitrinos, durys, stoglangių rėmai… Jų apstu Pilies ir Didžiosios (Nr. 11, 13, 14), Trakų (Nr. 16), Stiklių, Vokiečių (Nr. 12, 18, 20) gatvėse, kurios ilgą laiką reprezentavo Vilniaus senamiestį. Šiuo metu vitrinos skaičiuojamos šimtais, o plastikiniai langų ir durų rėmai - tūkstančiais. Yra naujų durų, kurių varčios apskritai be rėmų, iš vientiso stiklo. Po 2000 m. Senamiesčio stogus sudarkė tūkstančiai šiuolaikinių stoglangių. Keičiamos istorinių pastatų stogų formos ir nuolydžiai.

Istorinės Susisiekimo Infrastruktūros Pokyčiai

Plėtojama Senamiesčiui netinkama eismo infrastruktūra, keičiami arba menkinami autentiški, istoriniam miesto planui ir audiniui būdingi elementai ir dalys. Įrengta daugybė didelių ir mažesnių požeminių garažų po gatvėmis (Gedimino pr.), aikštėmis (V. Kudirkos a.), po pastatais ir kiemais (Zavišų rūmai Dominikonų g. 13, „Žydų kvartalas“, viešbučiai „City Park“ (dabar „Klaipėda“), „Barbacan Palace“, „Novotel“, „Verslo centras 2000“ Vilniaus g./Jogailos g. 4, namų grupė Odminių g. 7-13, Šiaulių g. 10, Šv. Stepono g. pabaiga ir kt.), saugomuose kalvų šlaituose (Krivių g. 42-48, Vingrių g. 13) ir t. t. Senamiestyje ir jo apsaugos zonoje pastatytas naujas griozdiškas tiltas per Nerį.

Senamiesčio ir jo aplinkos užstatymas intensyvinamas, keičiama urbanistinė struktūra, gatvių išklotinės, istorinių valdų masteliai, mažėja viešųjų erdvių. Kasmet tai įgauna vis didesnį mastą. Planuojamas „Architektūros parkas“ Paplaujoje, Vilniaus miesto taryba jau priėmė sprendimą dėl požeminių garažų statybos Senamiestyje, atkakliai proteguojami naujų aukštų pastatų, Ermitažo-Guggenheimo muziejaus statybos planai ir t. t. Reali grėsmė iškilusi vertingų pastatų ansamblių vientisumui.

Kodėl susidarė tokia situacija ir kodėl vis prastėja Senamiesčio būklė? Todėl, kad nuosekliai siekta sumenkinti valstybinę kontrolę, jos veiksmingumą ir priežiūrą, o suinteresuotą visuomenės dalį stengtasi nutildyti - suskaidyti, papirkti arba nupirkti, persekioti, šantažuoti ir t. Vilniaus istorinio centro ir jo aplinkos apsaugos administravimas bei valdymas yra netinkamas ir neveiksmingas. Neįsteigta valstybinio lygmens atsakomybės ir atskaitomybės institucija Senamiesčio paveldui saugoti ir valdyti. Nėra specializuotų Vilniaus senamiesčio tvarkymo ir priežiūros dirbtuvių. Nepasirūpinta Senamiesčio tvarkymo ir atgaivinimo fondu, nesukurtas veiksmingas tvarkybos darbų, eksploatavimo ir priežiūros išlaidų kompensavimo mechanizmas. To nesant, neįmanoma įgyvendinti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos reikalavimų.

Nesukurtas valstybinio lygmens Vilniaus senamiesčio paveldo apsaugos, valdymo (įskaitant finansavimą) ir tausojamojo naudojimo mechanizmas, kaip rekomendavo 1997 m. patvirtinta Senamiesčio atgaivinimo strategija. Daug įgaliojimų buvo suteikta Vilniaus miesto savivaldybei, kuri nepajėgė tinkamai išspęsti sudėtingų paveldosaugos problemų. Aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančias valstybės funkcijas pavedus savivaldybei, įsigalėjo savivalė, Senamiestyje visi tvarkėsi kaip kas norėjo. „Laisvai“ interpretuodami paveldosaugos teisės aktų reikalavimus, nesilaikydami 1997 m. patvirtinto Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimų, savivaldybės klerkai suderino daugybę projektų ir davė leidimą darbams, kurie pažeidžia esminius ir konkrečius Vilniaus senamiesčio apsaugos laikinosiose taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Todėl buvo įstatyta gausybė „šiuolaikinio stiliaus“ langų, vitrinų, lauko durų, stoglangių, rekonstruoti vertingi istoriniai pastatai, pakeista jų fasadų architektonika. 2004-2005 m. sandūroje kilo tarptautinis triukšmas, kai, nebegalėdama pakęsti visiškos profanacijos, destrukcijos, matydama masinį nacionalinio paveldo žalojimą ir naikinimą, šviesioji visuomenės dalis, nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į tarptautines paveldosaugos institucijas, prašydamos įvertinti Lietuvoje susidariusią padėtį. Triukšmui aprimus, paaiškėjo, kad mažai kas pasikeitė. Buvo sakoma, esą STT ieško korupcijos paveldosaugos srityje, bet neranda, nors jos padariniai Vilniaus gatvėse kiekviename žingsnyje bado akis... Dabar jau ignoruojamos net Pasaulio paveldo komiteto sesijų rekomendacijos, UNESCO tarptautinių ekspertų (Margarethos Ehrström, Hanso Jacobo Roaldo ir Ray’aus Bondino 2004-12-22 ataskaitos dėl Vilniaus senamiesčio detaliojo plano ir apsaugos būklės) išvados ir pasiūlymai, kas darytina, kad pagerėtų Vilniaus istorinio centro apsauga.

Teisėkūros Trūkumai

Viena iš įsisenėjusių bėdų yra nepakankama teisėkūra. Strategiškai nenustatytas ir teisės aktais neįteisintas reikšmingiausių visuotinės kultūrinės vertės LDK laikotarpio Senamiesčio segmentų ir elementų, nurodytų Nominacinėje byloje, išsaugojimo, prezentavimo ir perdavimo ateities kartoms prioritetas. Tinkamai neparengti esminiai valstybinio lygmens Senamiesčio ir kultūrinio jo kraštovaizdžio paveldo apsaugos teisės aktai ir strategijos.

Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinio architektūra - statinio kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis, tačiau jo architektūrinės vertės sąvoka neapibrėžta, o statinio architektūros ir viso šio paveldo apsauga Lietuvoje įstatymu nereglamentuota:

• neparengtas Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos 9 straipsnyje nurodytas Architektūros paveldo apsaugos įstatymas;
• nėra poįstatyminio Vilniaus senamiesčio ir jo aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio ir architektūros paveldo apsaugą reglamentuojančio teisės akto, kuris įteisintų Nominacinės bylos kriterijų ir nuostatų prioritetą;
• nebuvo tinkamai detalizuoti ir į 2003 m. patvirtintą Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą nėra perkelti 1997 m. patvirtinto Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento Laikinosiose taisyklėse nustatyti konkretūs reikalavimai; nenustatytas šių reglamentų tarpusavio ryšys;
• iki šiol neparengtas paveldosaugos reikalavimus atitinkantis ir pakankamai detalus Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas;
• nekokybiškas, pasenęs vadinamasis Vilniaus senamiesčio pasas (dosjė) - trūksta daugybės svarbių duomenų arba jie yra pasenę, nėra nurodyti ir neapibūdinami pastarojo dešimtmečio pokyčiai;
• nėra architektūros paveldo konservavimo, restauravimo reikalavimų detalizacijos ir praktinių patarimų gairių;
• nėra Kultūros paveldo valstybinės kontrolės įstatymo, veiksmingo valstybinio lygmens Senamiesčio fizinės ir apsaugos būklės monitoringo, jo pagrindu pateiktų išvadų ir konkrečių pasiūlymų;
• nėra taisyklių, aiškiai nustatančių kraštovaizdžio ir architektūros paveldo, taip pat ir mažesniųjų architektūros formų, apsaugą ir kontrolę.

Stebėsena Ir Kontrolė

Senamiesčio apsaugos būklės stebėsena ir kontrolė yra nepatenkinama. Jau po to, kai UNESCO įrašė Vilniaus istorinį centrą į Pasaulio paveldo sąrašą, iš esmės buvo pažemintas, susilpnintas įstatyminis kontrolės ir priežiūros lygmuo, nes nuo 1995-02-01 buvo panaikinta kultūros paveldo apsaugos kontrolės funkcijas valstybiniu lygmeniu vykdžiusi LR Kultūros paveldo inspekcija, atskaitinga LR Seimui. Inspekcija buvo reorganizuota į Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentą - tai gerokai žemesnio lygmens, jau ne kontrolės, bet vykdomosios valdžios institucija, pati inspektuojanti ir savo darbą. Vis dar galioja 1995-03-23 Vilniaus miesto valdybos patvirtinta Senamiesčio koncepcija, beje, nebloga, tik jos nesilaikoma, ir sklypų planas, parengtas vykdant 1992 m. Vyriausybės nutarimą Dėl žemės sklypų respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose. Šio specialiojo dokumento įregistravimas kaip detaliojo plano iki šiol pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymą.

Vyriausybė 1997-02-21 priėmė nutarimą Dėl Vilniaus senamiesčio atgaivinimo strategijos projekto ir nurodė šią strategiją tobulinti, bet per 13 metų nesugebėta ne tik nieko patobulinti, bet ir nieko pakeisti. Reikėtų sukonkretinti ir patobulinti Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo taisykles, Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisykles, Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų stebėsenos taisykles, Kultūros paveldo objekto būklės tikrinimo taisykles ir kitus stebėsenos procesą reglamentuojančius, jo kokybę lemiančius teisės aktus.

Veiklos Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje sąlygas nustatantis 2005-04-19 patvirtintas Pasaulinio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas nėra pakankamai detalus ir veiksmingas. Tam tikrai Vilniaus pilių teritorijos daliai (57,5 ha iš nustatytų ir Pasaulio paveldo komitetui pateiktų 82,5 ha) galioja Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatai, Rezervato ribų ir zonų planas, „Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato naudojimo ir lankymo taisyklės“, kiti teisės aktai. Tačiau ir šios teritorijos apsauga dėl nesibaigiančios teisinės painiavos įstrigusi nesvarumo būsenoje.

Pasaulio paveldo komiteto sesijose nuo 2005 m. nuolat svarstoma Vilniaus istorinio centro apsaugos būklė. Pasaulio paveldo komitetas išreiškė susirūpinimą dėl ypač aukštų pastatų statybos Vilniaus senamiesčio aplinkoje, apgailestavo, kad bus sunaikintas medinis paveldas šių statybų zonose - nors jos ir neįeina į Pasaulio ...

Žemės Mokesčiai Ir Finansavimas

Mokesčio už žemę tarifas nepasikeitė, bet už ją šiemet teks sumokėti kone dvigubai daugiau nei pernai. „Mokestinė vertė, nustatyta 2012 metais, nesikeis iki 2017-ųjų. Bet žemės mokesčiai apskaičiuojami kasmet atriekiant vis didesnę tos vertės dalį. O sklypų pirkimo ir pardavimo sutartys mokesčiams įtakos neturi ir neturės“, - sakė R. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 78 mln. litų žemės mokesčio, iš jų apie 67 mln. litų - gyventojai, likusius - įmonės. Pernai apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 64 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 960 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų jį moka apie 669 tūkst. M.

Vilniaus miesto savivaldybė iš biudžeto skyrė 2015,6 tūkst. fondo skyrė 2000 tūkst. litų, o senamiesčio pastatų savininkai - 304,1 tūkst. litų. Šiais metais valstybė programos įgyvendinimui lėšų neskyrė. Apie 90 procentų visų darbų sudarė pastatų, gatvių ir viešųjų erdvių tvarkymas. buvo skirta labai mažai lėšų (130,1 tūkst. tvarkymui (suremontuoti trys balkonai ir Dominikonų vienuolyno stogas). reikiamai nedidinama. amatų, etnografinių verslų ir mugių programą. g. 27 fasadai, atkuriama Kūdrų gatvelė. 2,6 mln. Lt. atkurti lipdiniai ant pastato Pylimo g. skyrė 172 tūkst. lt. o savivaldybė skyrė 74 tūkst. (23 tūkst. lt.) atnaujinta freska Aušros vartuose iš Bazilijonų g. pusės.

Siekiant paryškinti pastato architektūros formų įvairovę, už 10 tūkst. lt. įrengtas pastato Vokieciu g. istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo programa. m. spalio 24 d. gatvių sankirtoje nuomos aukcionas, jį laimėjo UAB "Junesta". 99 metams, investuotojas įsipareigojo atkurti kvartalo urbanistinį užstatymą. turės būti paskirta Vilniaus žydų kultūros paveldo atgaivinimo reikmėms. tesė senamiesčio gyventojų ir jaunuomenės švietimo paveldo ir apsaugos programą. svečiai iš užsienio, vietiniai specialistai). tvarkymo metodų. Seminarui finansinę paramą skyrė UAB "KNAUF". 2003 m. birželio 1-3 d. tęstinumas". švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. miestų atnaujinimo tema, priimta Konferencijos rezoliucija. (OWHC) simpoziume "Gyvasis paveldas. apsaugos ir valdymo srityje". Simpoziumas vyko 2003 metų rugsėjo 23-26 d. 1996 m. iki 2003 m. pranešimą apie Vilniaus patirtį įgyvendinant integruotos paveldosaugos strategiją. metodai ir rezultatai". projektą "Paveldas tarp kartų". miesto strateginio plano bei Senamiesčio detaliojo plano planšetais. metu visą laiką buvo demonstruojamas video filmas "Diena Vilniuje". miestų organizacija ir už sėkmingą pasaulio paveldo išsaugojimą. bendruomenės ugdymas". istorija". "Studijinių ekskursijų maršrutų jaunimui programa". apie archeologinius tyrimus Gedimino prospekto rekonstrukcijos metu. "Gedimino prospekto rekonstrukcija 2002-2003 m. Archeologiniai tyrimai". apie planuojamus atkurti šių gatvių sankirtoje pastatus.

Finansavimo Šaltiniai Ir Sumos (2015 m.):

tags: #del #valstybines #zemes #sklypo #esancio #bazilijonu