Šildymo sistemos pasirinkimas ir įrengimas yra svarbus sprendimas kiekvienam namui. Šiame straipsnyje aptarsime dujų katilų įrengimo reikalavimus, alternatyvius šildymo būdus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šildymo sistemomis.
Katilinės įrengimas ir reikalavimai
Katilas yra tik maža dalis katilinės įrangos. Katilinėms įrengti privaloma laikytis KATILINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ. Pagal paskirtį katilines galima skirstyti į buitines ir pramonines.
Dažnai buitinių, naudojamų namo ar kelių namų grupei apšildyti įranga, mažai skiriasi nuo pramoninių katilinių. Pramoninėse katilinėse, ypač užmiestyje, labiau paplitęs kieto kuro naudojimas, plečiasi biokuro panaudojimas. Buitinėse, ypač miesto katilinėse, dėl patogumo naudojami kombinuoti šildymo būdai iš kieto ir dujinio, skysto kuro katilų.
Šiuolaikinė katilinė - tai ne tik tiesiogiai prie šildymo vamzdžių pajungtas katilas, kuris arba šildo, arba nešildo. Šiuolaikinėje katilinėje centru tampa kompiuteris, kuris kontroliuoja sistemos darbą, tolygiau paskirsto šilumą, sukuria komfortišką aplinką, atsižvelgdamas į gyventojų poreikius ir mąsto, kaip taupiau naudoti energiją.
Katilinės įrengėjas turi būti aukštos klasės profesionalas, kuris remdamasis savo patirtimi, numato optimalius namo apšildymo sprendimus. Katilų ir pagalbinių įrenginių išdėstymas katilinėse (atstumai tarp katilų ir statybinių konstrukcijų, takų plotis), aikštelių ir laiptų įrengimas, priklausomai nuo šilumos nešėjų parametrų, parenkamas pagal Garo ir vandens šildymo katilų saugios eksploatacijos ir įrengimo taisykles (1o 17 p.) ir Lietuvos standartą LST EN 12952-7:2003 „Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 7 dalis.
Projektuotojams yra pateikiama techninė užduotis, pagal kurią jie turi suprojektuoti katilinę taip, kad ji atitiktų visas taisykles ir normatyvus. Nusprendus investuoti į pažangesnę sistemą, turėtų būti įvertinamas ir namo gyventojų gyvenimo būdas, kada išvykstama ir kada atvykstama, kurie kambariai daugiau, kurie mažiau naudojamai. Tolimesni projektavimo darbai susideda iš pagrindinės įrangos skaičiavimo ir parinkimo, darbinių katilinės brėžinių padarymas, paaiškinančiojo rašto parašymas, projekto suderinimas ir priėmimas.
Pagrindinis katilinės pasirinkimą lemiantis dalykas - katilinėje naudojamas kuras. Jei ploto mažai, katilinė planuojama mažesnė, pavyzdžiui, dujinė, elektrinė ar skysto kuro, jei yra sąlygos sklype skysto kuro talpoms įrengti. Taip pat šios kuro rūšys išskiria mažai suodžių ir katilą bei dūmtraukį reikia valyti rečiau. Tačiau iš šio kuro gaunama energija yra viena iš brangiausių.
Dujinio katilo montavimas kieto kuro katilinėje
Individualiuose namuose ar komercinėse patalpose dujiniam katilui ir šildymui dujomis, skirtingai nuo kieto kuro ar granulinio katilo, atskira katilinė nereikalinga. Aukščiau minėtose „Katilinių įrengimo taisyklėse" nurodoma, kad šios taisyklės netaikomos patalpoms, kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, kurių galingumas yra ne didesnis kaip 400 kW arba bendras jų galingumas yra ne didesnis kaip 1,5 MW.
Dujinio šildymo sistema, palyginus su kieto kuro katilais yra gana saugi, dujų slėgis nedidelis, o dujinio katilo galia retai būna didesnė kaip 35-40 kW. Keičiant šildymą kietu kuru į dujinį šildymą, neretai pirmąjį norima pasilikti tam atvejui, jei dujos taptų labai brangios ar jų neliktų. Tai racionalus ir nesunkiai įgyvendinamas sprendimas.
Dujinį katilą galima montuoti kieto kuro katilinėje, tik reiktų žiūrėti, kad kieto kuro dulkės (ypač jei naudojamos granulės) neužterštų dujinio katilo degiklio. „Kartu veikti kieto kuro katilas ir dujinis negali, bet labai paprastai kambariuose galima sumontuoti termostatus ir, reaguodams į kambario temperatūrą, automatinis vožtuvas gali jungti vieno ar kito katilo šildymą. Jei yra galimybė, daugelis greta kieto kuro katilo montuoja patogesnį dujinį.
Sąlygos dujinio katilo įrengimui
Sąlygos dujinio katilo įrengimui minimalios - patalpos turi būti vėdinamos, bet ne rekuperacine sistema. Jos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Kadangi dujinis šildymas švarus ir nereikalaujantis praktiškai jokios priežiūros, dujinis katilas labai dažnai kabinamas ant sienos virtuvėje ar gyvenamajame kambaryje, nerekomenduojama jo montuoti miegamajame.
Vis daugiau žmonių, nepaisant ne visada teisingo (nes dujų kaina kinta) mito apie dujinio šildymo brangumą, renkasi dujinį šildymą gamtinėmis arba suskystintomis dujomis. Visa dujinio šildymo esmė - ar yra galimybė turėti dujas. Jeigu greta nėra gamtinių dujų trasos, galimas šildymas dujų balionais. Taip, dujų kaina svyruoja, bet ilguoju laikotarpiu šildymas dujomis per sezoną ar metus ne ką brangesnis už bet kurį kitą kurą, pradinės investicijos į įrangą ir jos sumontavimą nedidelės.
Vienintelis trūkumas, kad dujos nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, bet ir elektra, kuri reikalinga, pavyzdžiui, šilumos siurbliui, greičiausiai irgi gaunama ne iš atsinaujinančių šaltinių. Nebent ją gamina saulės ar vėjo jėgainė.
Kai arti nėra gamtinių dujų trasos, galimas šildymas balionais, kurie užpildyti suskystintomis dujomis, sudarytomis iš propano-butano mišinio. Kad dujų balionų nereiktų dažnai keisti, jie komplektuojami po kelis. Dujinis šildymas balionais mažai kuo skiriasi nuo šildymo gamtinėmis dujomis.
Dujų balionų spinta įrengiama gana elementariai: tai sandari nerūdijančio cinkuoto plieno dėžė, statoma prie namo sienos (pastatas turi būti ne mažesnio kaip I laipsnio atsparumo ugniai) arba atskirai, toliau nuo pastato ar pastatų.
Šildymas dujų balionais daug priklauso nuo dujų mišinio sudėties. Esmė ta, kad butano garavimo temperatūra yra iki -0,5 °С, o propano -43°С. Jeigu lauko temperatūra žemesnė nei -0,5 °С, o butanas balionuose sudaro didžiąją dalį dujų sudėties, krenta dujų slėgis, jos nepasiekia katilo ir šildymas neveikia. Todėl labai svarbu pasirinkti patikimą dujų tiekėją, kuris tiekia dujų balionus, didžiąja dalimi užpildytus propanu.
Be to, suskystintos dujos yra kaloringesnės, jų reikia mažiau, o dujų balionų keitimas vyksta be vartotojo įsikišimo. meistrai balionų spintoje montuoja automatinį perjungėją, kuris, baigiantis dujoms vienoje balionų grupėje, automatiškai perjungia dujų tiekimą iš kitos balionų grupės.
Kai ir šioje dujos artėja prie pabaigos, GSM modulis siunčia žinutę dujų tiekėjui ir šie atveža pripildytus balionus bei pakeičia. Namo gyventojai kartais to nė nepastebi, nes dujų suvartojimas nepriklauso nuo balionų kiekio ar keitimo dažnio. Suskystintų dujų sąnaudos šildymui ir karštam vandeniui ruošti skaičiuojamos ne balionais, o pagal faktinius dujų skaitiklio rodmenis.
Šildymas suskystintomis dujomis toks pat švarus, automatizuotas ir autonominis, išskyrus tai, kad reikalinga dujų balionų spinta. Įrengiant šildymą suskystintomis dujomis, dujinio katilo negalima montuoti rūsyje. Karšto vandens ruošimo boileris turėtų būti greitaeigis, jo šilumokaičio paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 1 kv.m.
Šildymo katilo galingumo parinkimas
Šildymo katilo galingumas parenkamas, atsižvelgiant į šildomų patalpų tūrį. Standartiškai skaičiuojama, kad 1 KW apšildo 10 kvadratinių metrų, kai patalpų aukštis 2,5 metro. Tačiau pastatai skiriasi savo šilumos atidavimo koeficientais, todėl galingumą verta patikėti suskaičiuoti specialistams. Kompensuoti pastato šilumos praradimus ir kitus šiluminius poreikius, dažniausiai pridedama apie 20-30 procentų papildomo galingumo. Vandens šildymas panaudoja apie 25 procentus galingumo, tačiau daugeliu atveju vandens šildymo metu atjungiamas patalpos šildymas, o tai per trumpą laiką beveik nepakeičia patalpų temperatūros.
Šildymo sistemos komponentai
Šiuolaikinės katilinės neįmanoma įsivaizduoti be procesus reguliuojančios automatikos, nes tai vienas iš svarbiausių katilinės įrangos dalių, padedančių sukurti komfortišką ir efektyvų šildymą. Dažniausiai automatika tiesiogiai reguliuoja katilo ir kitos įrangos veiklą ir juos reikėtų pirkti su jiems pritaikyta automatika.
Keičiantis šilumos poreikiui namuose dėl aplinkos temperatūros, verčia kaskart reguliuoti termostatą. Tačiau naujausi katilai, o dar dažniau atskiras sisteminis kompiuteris, ima „vertinti" lauko ir kambarių temperatūrą, sujungti su „protingo namo" sistemomis, įvertina ir šeimininko poreikius. Žinoma, tokia sistema padeda gerokai sumažinti kuro sąnaudas. Specialistų vertinimu, automatikos neturintis šeimininkas per metus išeikvoja apie 210 valandų savo laiko vien tik katilo temperatūrinio režimo derinimui.
Įvedus daugiau kontūrų, automatika leidžia vienu metu palaikyti skirtingą temperatūrą skirtingose namo vietose. Šiluma iš katilo į šildymo sistemą perduodama per šilumokaičius. Šilumokaičiai gali būti ketiniai arba plieniniai. Ketiniai šilumokaičiai nebijo rūdijimo, tačiau yra sunkūs ir gali trūkti staigiai pasikeitus temperatūrai. Plieniniai yra lengvesni, greičiau įšyla, tačiau bijo korozijos, kurią ypač sustiprina ant katilo sienelių besikaupiantis kondensatas. Todėl renkantis katilą, labai svarbu įvertinti katilo (šilumokaičio) sienelių storį.
Pati šildymo sistema dažniausiai būna uždara, čia šildymo sistemai užpildyti naudojami metalams neagresyvūs, nusėdančių priedų neturintys skysčiai, dažnai neužšąlantys, vadinami termofikaciniu vandeniu. Jei užpilamas vanduo, jis turi būti išvalomas nuo priemaišų, kurios kaitinant padengia sistemos sieneles. Tam statomi vandenį valantys mechaniniai ar kitokie filtrai.
- Radiatorinio apšildymo kontūras, jame palaikoma 50-85 laipsnių temperatūra. Gali būti daromi keli skirtingi kontūrai į skirtingus aukštus ar kambarių grupes.
- Jei nepastatyti atskiri vandens šildytuvai, tada numatomas aukštatemperatūrinis kontūras (70-85 laipsniais) buitiniam karšto vandens pašildymui.
- Vandens ar termofikacinio vandens temperatūrą kontūre reguliuoja elektromagnetinė pavara.
Šildymo proceso suvaldymui katilinėje statoma akumuliacinė talpa. Turint akumuliacinę talpą, katilas gali dirbti nominalia galia ir ekonomiškiausiu režimu, šilumos perteklius sukaupiamas akumuliacinėje talpoje ir esant šilumos trūkumui, atiduodamas į šildymo sistemą. Be akumuliacinės talpos, tiesiogiai pajungus katilą prie šildymo sistemos, vandens temperatūra sunkiai kontroliuojama, padidėja poreikis dažniau įkrauti katilą.
Išsiplėtimo indas padeda reguliuoti slėgį sistemoje. Augant vandens temperatūrai, didėja jo tūris. Tūrio perteklių, siekiant sistemoje išlaikyti vienodą slėgį, pasiima išsiplėtimo indas.
Karštas vanduo gali būti ruošiamas kelias būdais, šildant šaltą vandenį tiesiogiai bėgantį per šildančiuosius elementus arba pašildant vandenį tūriniame vandens šildytuve. Tekančio vandens šildytuvai (šilumokaičiai) dažnai naudojami daugiabučių namų šildymo punkte.
Valstybės parama keičiant šildymo katilus
Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi valstybės parama ir keičia taršius šildymo katilus į modernesnius, aplinkai draugiškesnius įrenginius. Kompensacijos gyventojams (namų ūkiams) naujiems šilumos gamybos įrenginiams įsigyti ir įrengti, keičiant savo individualius neefektyvius biomasę, arba iškastinį kurą naudojančius katilus, arba šilumos gamybos įrenginius, kurie pagal savo paskirtį neturi galimybės tiekti šilumos į vandens pagrindu veikiančią individualią šildymo sistemą (vanduo nenaudojamas kaip šilumnešis), skiriamos pagal Energetikos ministerijos inicijuotą ir LEA administruojamą paramos priemonę „Neefektyvių biomasę naudojančių ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, individualiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos“.
Priemonė įgyvendinama pagal 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos, patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. Šildymo katilo keitimo kompensacija, kieto kuro katilo keitimas į šilumos siurblį.
2025 metais planuojami dar trys kvietimai paramai gauti: balandžio 1 d., liepos 1 d. ir spalio 1 d. Iki 2029 metų kiekvieną ketvirtį bus skelbiami kvietimai paramai gauti keičiantiems taršius kieto kuro katilus, koklinę krosnį ar židinio orinę šildymo sistemą į šilumos siurblį ar efektyvesnį kieto kuro katilą. Pirmas kvietimas 2025 metais buvo sausio 2 d.
Lėšų gyventojams nepritrūks: iki 2029 m. planuojama paskirstyti daugiau nei 112 mln. Dėl paramos gali kreiptis gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2023 m. liepos 26 d. 2025 metų kvietimuose nauja yra tai, kad gali kreiptis ir tie gyventojai, kurie ne anksčiau kaip 2024 m. gruodžio 16 d.
Kompensacija galima gauti tik už vieną viename namų ūkyje keičiamą šilumos gamybos įrenginį. Kompensacija arba parama nesuteikiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) registruotuose objektuose, kurie yra centralizuoto šildymo zonose ir kurių savininkai kieto kuro katilą nori keisti į kieto kuro katilą.
Taip pat kompensacija negalės būti skirta tiems, kurie katilą bus pasikeitę iki 2023 metų liepos 26 d. Lietuvos energetikos agentūros interneto svetainėje reikia užpildyti elektroninę paraišką, kurioje būtina nurodyti unikalų NT objekto numerį.
Šilumos siurblio pasirinkimas
Dažniausiai gyventojai renkasi šilumos siurblius oras-vanduo, nes jiems įrengti nereikia požeminio vamzdyno ar gręžinio. UAB „Ekoklima", atstovaujančios Švedijos NIBE šilumos siurblių gamintojus, vadovas Robertas Kleštornas sako, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios galios šilumos siurblio reikia jūsų namui. Tą gali padaryti UAB „Ekoklima" specialistai, apytikrę šilumos siurblio galią galima numatyti ir patiems.
Reikalinga šilumos siurblio galia iš esmės priklauso nuo šildomo ploto ir namo šiluminių savybių. Kaip rodo praktika, prasčiau apšiltintam 100 kv. Šilumos siurblio galia turi būti kiek įmanoma tikslesnė, nereikia didesnės ar rezervinės, galios, nes šilumos siurblys yra tiksli įranga.
Šilumos siurblių oras - vanduo šilumos šaltinis yra lauko oras. Monoblokinio šilumos siurblio sistema freonu yra užpildoma gamykloje, o tarp lauko ir vidinio bloko montuojamas vandeniu užpildytas vamzdis. Monoblokinėje sistemoje šilumos siurblio šilumokaitis, kompresorius ir kt. Split sistemoje vidinio garintuvo ir kompresoriaus blokai yra atskirti.
Daugelis keičiančių senus katilus į mažiau taršią šildymo įrangą vis dar klaidingai įsitikinę, kad šilumos siurblys oras-vanduo tinka tik grindų šildymui ir netinka radiatorinei sistemai. Tai netiesa, naujausių technologijų šilumos siurbliai puikiai tinka ir radiatoriams.
Kitaip tariant, šio siurblio sezoninis efektyvumo koeficientas yra 5. Šios serijos šilumos siurbliai turi pirmaujantį savo klasėje darbinių temperatūrų diapazoną: galima tiekimo šilumnešio temperatūra iki 65°C, t.y., net ir lauke esant -25°C, tiekiama 63°C temperatūra. Metinis efektyvumo koeficientas SCOP 4,1 šaltame klimate
Trifazis dažnių keitiklis pritaiko sistemą prie pastato poreikių šildymo ir vėsinimo režimuose. Dėl įdiegtos EVI (angl. Economised Vapour Injection) technologijos pasiekiami išskirtiniai parametrai, kurie leidžia racionaliai naudoti įrangą taip pat ir renovuojamoje šildymo sistemoje, kur buvo kūrenami kieto kuro katilai ir sumontuoti aukštos temperatūros reikalaujantys radiatoriai.
Įsitikinimas, kad oras-vanduo šilumos siurbliai netinka radiatorinei sistema pagrįstas tuo, kad bet kurio šilumos siurblio efektyvumas didesnis žemesnių temperatūrų diapazone. Tai tiesa, todėl grindinio šildymo sistema ir šilumos siurblys yra idealus variantas.
Kitas svarbus šilumos siurblio pasirinkimo kriterijus yra šilumos siurblio sezoninis efektyvumo koeficientas (SCOP), kuris rodo sunaudojamos elektros energijos ir pagaminamos šilumos energijos santykį.
Oras-vanduo šilumos siurblio privalumai:
- Lyginant su gruntas-vanduo šilumos siurbliais oras-vanduo sistema ir įrengimo kaina yra daug mažesnė.
- Geras pasirinkimas, kai namas yra sandarus, kai nėra galimybės įsirengti geoterminio šilumos siurblio, nereikalingi žemės kasimo darbai.
- Tinka tiek grindinei, tiek radiatorinei įildymo sistemai.
- Vidinį bloką galima patalpinti įvairiose patalpose.
Klausimai ir atsakymai
Šildymo sistema oras-vanduo
Klausimas: Šylant grindiniam šildymui, slėgis sistemoje nukrenta iki 0.2 bar. Kai nustoja šildyti šilumos siurblys, tai yra, kai siurblys išsijungia, slėgis sistemoje pakyla iki 1 bar, ir kol nepradeda siurbliukas varinėti vandens, tol toks slėgis ir laikosi. Klausimas ar normaliai veikia sistema? Ar ne per daug nukrenta slėgis ir kol šyla, tol laikosi toks mažas slėgis sistemoje?
Atsakymas: Reikia atlikti sistemos diagnostiką, kad nustatyti ar nėra nuotėkio ir ar tinkamai veikia išsiplėtimo indas.
Alternatyvūs šildymo būdai
Klausimas: Noriu atsisakyti centralinio šildymo, nes malkos, anglis, užkrovimas, pelenai, nusibodo. Kokią šildymo sistemą patartumėte ar oras-oras ar oras-vanduo? Kažkaip norėtųsi oras-oras. Lauke vienas siurblys ir išvedžiota į kiekvieną kambarį. Kokia būtų kaina, įranga, montavimas, darbai?
Atsakymas: Oras-oras šildymo sistema yra patogus ir greitas būdas apšildyti patalpas, tačiau oras-vanduo sistema gali būti efektyvesnė, ypač jei yra grindinis šildymas. Kainos priklauso nuo įrangos ir montavimo darbų, todėl reikėtų kreiptis į specialistus dėl konkretaus pasiūlymo.
Vandens tyrimai ir filtrai
Klausimas: Nusipirkome namą su jau įrengtu grežiniu. Atlikus vandens tyrimus paaiškėjo, kad žarninių enterokokų skaičius viršija leistinas higienos normas. Ar tokį vandenį galima vartoti? Kokios galimos užterštumo priežastys ir kokie sprendimo būdai? Grežinio pase nurodytas grežinio gylis apie 60m.
Atsakymas: Užterštą vandenį vartoti negalima. Reikia nustatyti užterštumo priežastis ir įrengti vandens filtrus. Taip pat rekomenduojama atlikti vandens dezinfekciją.
Vandentiekio įvado reikalavimai
Klausimas: Kokie keliami reikalavimai vedant vandentiekio įvadą į namą? Kiek reiktų įkasti į žemę (molingas gruntas). Kaip apšildyti ir apsaugoti įvadinį vamzdį (PVC 32 mm). Įvadas vedamas po garažu iki katilinės.
Atsakymas: Vandentiekio įvadas turi būti įkastas žemiau įšalo ribos. Vamzdį reikia apšildyti ir apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.
Šiame straipsnyje aptarėme svarbiausius dujų katilo įrengimo reikalavimus, alternatyvius šildymo būdus ir valstybės paramą keičiant šildymo katilus. Tikimės, kad ši informacija padės jums priimti teisingą sprendimą renkantis šildymo sistemą savo namams.
DUJINIO KATILO KEITIMAS 3 CIRKULIACINIO SIURBLIO ZONOS
tags: #str #duju #katiline #gyvenamajame #name