Vandentiekio Renovacijos Procesas: Žingsniai, Finansavimas ir Privalumai

Pastatų renovacija, arba atnaujinimas, yra neišvengiamas procesas dėl natūralaus jų nusidėvėjimo. Jis būtinas, norint užtikrinti pastatų funkcionalumą ir saugų naudojimą. Ši nuostata dar gaji ir visuomenės sąmonės plotmėje. Privatizuotų butų savininkai labai greitai suvokė savo teises disponuojant įsigytu turtu. Suklestėjo būsto rinka, prasidėjo butų ir kitų patalpų pertvarkymai pritaikant juos savo poreikiams.

Suprantama, kad šalies energinio aprūpinimo aplinkybės, globalinės energetikos, klimato kaitos problemos didina viešąjį interesą gyvenamųjų namų ir kitų pastatų renovacijos procese. Siekiama ženkliai sumažinti energijos sąnaudas juose. Vyriausybės į tai reaguoja ir šiai problemai suteikia aukštą prioritetą savo veiklos programose.

Reikia pripažinti, kad Lietuva viena iš pirmųjų iš Rytų Europos valstybių sureagavo į 1992 metų energetinę blokadą ir paskelbė šilto būsto kūrimo idėją, patvirtindama valstybės remiamą programą „Būstas“. Įgyvendinant šią programą buvo sukurtas būsto kreditavimo fondas ir bendradarbiaujant su Pasaulio banku įgyvendintas demonstracinis energijos taupymo būste projektas (renovuota virš 700 daugiabučių namų).

Taigi, galima manyti, kad apie 80 procentų daugiabučių namų yra palietusios vienokios ar kitokios renovacijos priemonės. Tiesa, išoriškai mažai pastebimos. Skatina politikus imtis nepaprastųjų iniciatyvų tariamai grėsmei pašalinti. Jos užtikrina tik minimalų namo gyvybinių funkcijų palaikymą.

2004 m. pabaigoje Vyriausybės patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje buvo siekiama paskatinti daugiabučių namų patalpų savininkus atnaujinti daugiabučius namus, kuriuose jie gyvena, siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šios programos pradinis įgyvendinimo pagreitis nebuvo didelis ir tai netenkino politikų. Artėjant vienai iš rinkiminių kompanijų, buvo priimtas Vyriausybės sprendimas padidinti valstybės finansinę paramą iki 50 procentų renovacijos kaštų, kompleksinės renovacijos projektams, kurie apima fasadų atnaujinimą, juos apšiltinant. Reikia pripažinti, kad šis sprendimas buvo veiksmingas.

Tačiau tvirtinant valstybės biudžetą Vyriausybė nesugebėjo užtikrinti reikiamo programos finansavimo ir įsibėgėjantį renovacijos procesą teko stabdyti. Šis eksperimentas parodė, kad toks valstybės finansinės paramos užmojis nesiderina su valstybės biudžeto sandaros ideologija. Dėl valstybės dalyvavimo daugiabučių namų renovacijoje manau išraiškingai Delfi portale yra pasisakęs Laisvosios rinkos instituto ekspertas Ž. Šilėnas pažymėdamas, kad „daugiabučių namų renovacijos problema yra tokia rimta ir tikra, kad naivu būtų tikėtis, kad ją išspręs valdžia. Pagrindinis vaidmuo čia turi tekti nuosavybės savininkams - gyventojams. Pirmas geriausias veiksmas būtų netrukdyti gyventojams pilnai disponuoti savo nuosavybe.

Minėtos renovacijos skatinimo programos įgyvendinimą, pristabdė ir pasaulinė finansų krizė. Ryšium su tuo pasikeitusi Lietuvoje veikiančių komercinių bankų kreditavimo politika, Bankai pristabdė daugiabučių namų renovacijos projektų finansavimą, priskirdami juos prie rizikingų. Į komercinius bankus daug vilčių buvo dedama ir kuriant naująjį daugiabučių namų renovacijos finansavimo mechanizmą ir šalies ekonomikos gaivinimo planą. To neįvyko. Nepamatuoti lūkesčiai neišsipildė. Viešojoje erdvėje iki šiol dar vis stebimasi kur tie žadėti 3 mlrd. litų ekonomikai, t. y.

Taigi pasirašius sutartis su atrinktais komerciniais bankais galima laikyti, kad naujasis daugiabučių namų renovacijos finansavimo mechanizmas paleistas. Belieka daugiabučių namų savininkams imtis veiksmų ir pasinaudoti gera galimybe sutvarkyti ir modernizuoti savo namus nesukaupus tam būtinų nuosavų lėšų (kaip priklausytų pagal nuosavybės valdymo ir naudojimo teisę), juos pasiskolinus labai palankiomis sąlygomis (su fiksuotomis 3-jų procentų metinėmis palūkanomis laikotarpiui iki 20 metų). Be to gauti 15 procentų „premiją“ už pasiektą energijos taupymo rezultatą, bei dalies išlaidų susijusių su projekto parengimu, jo įgyvendinimo administravimu ir statybos techninę priežiūra kompensaciją.

Palyginus aptartą Lietuvos daugiabučių namų renovacijos skatinimo programą su kitų Rytų ir Centrinės Europos šalių analogiškomis programomis reikėtų pripažinti, kad valstybės paramos ir socialinės apsaugos aspektais ji yra viena patraukliausių. Dėl dalyvavimo programoje jau yra pateikę paraiškas virš penkiasdešimties daugiabučių namų. Renovacijos procesas apima kolegialaus butų savininkų sprendimo priėmimą, projekto rengimą ir derinimą, derybas su banku dėl kredito, rangos darbų pirkimą, darbų vykdymą ir jų užbaigimo įforminimą. Visos šio proceso dalys turi objektyviai sąlygotą trukmę, kuri pagal turimą praktiką užima ne mažiau kaip 1,5 - 2 metus. Prie geros darbų organizacijos mažesnės apimties projektas gali būti įgyvendintas per metus.

Gajus yra siekis pritaikyti masinės priverstinės daugiabučių namų renovacijos modelį. Jei minėtam fonde turimas lėšas (750 mln. litų) pavyktų įsisavinti per du metus (greičiau neįmanoma dėl technologinių dėsningumų), būtų sukurta apie 4 - 5 tūkstančius darbo vietų. Akivaizdu, kad valstybė negalės užtikrinti plataus masto daugiabučių namų renovacijos ilgalaikio finansavimo. Europos šalių, taipogi Lenkijos patirtis parodo, kad sėkmę gyvenamųjų namų renovacijoje gali užtikrinti aktyvus gyventojų dalyvavimas, investuojant į šią sritį nemažas nuosavas lėšas, kurios sukaupiamos tikslinio kaupimo (taupymo) būdu.

Suprantama, kad ne visos sukauptos lėšos iškart galės būti įsisavintos. R. Vėlgi norėtųsi pacituoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto išreikštą nuomonę šiuo klausimu, kad didžiausią naudą iš daugiabučių modernizacijos gauna būsto savininkai - jie ir turi prisiimti didžiausias išlaidas. Valdžia gali patarti, padėti organizuoti šį procesą, pašalinti trukdžius. Bet valdžia neturi monopolizuoti modernizacijos, versti investuoti į savo turtą, ar juo labiau tam reikalui leisti mokesčių mokėtojų pinigus. Renovacijos tikslingumas ir „gylis“ turėtų būti susietas su namo vieta, jo perspektyva, regioninės raidos vizija, gyventojų esamomis ir būsimomis pajamomis.

Jei esate būsto savininkas, jums tereikia apsispręsti. Galite nieko nedaryti, bet tuomet teks mokėti didesnes sąskaitas už šildymą. Nuo ko pradėti? Pirmiausia - inicijuoti būsto atnaujinimą. Namo valdytojas (namą administruojančios įmonės įgaliotas asmuo) organizuoja namo savininkų susirinkimą, kurio metu apibendrinama informacija apie pastato būklę, galimas priemones jai pagerinti ir reikalingas lėšas, pateikiama informacija, duomenys apie laukiamus atnaujinimo rezultatus, valstybės paramos teikimo būdus ir galimybes. Susirinkime 50+1 namo savininkų balsų dauguma priimamas sprendimas dėl renovacijos, t.y. nutariama parengti namo atnaujinimo projektą.

Antrasis etapas - investicijų plano parengimas. Patalpų savininkai konkurso būdu pasirenka specialistus, kurie įvertina namo energinį naudingumą ir parengia investicijų planą. Namo valdytojas organizuoja konkursą investicijų plano rangovui (projektavimo įmonei) atrinkti, parengia paslaugų pirkimo ataskaitą. Ji pateikiama BETA (Būsto energijos taupymo agentūrai). Gavus BETA pritarimą, atrinktas plano rangovas parengia investicijų planą, kuriame pateikiama informacija apie namo būklę, numatomos renovacijos priemonės, apskaičiuojama preliminari jų kaina, sprendžiami ir analizuojami ir kiti susiję klausimai.

Tuomet šaukiamas antrasis namo savininkų susirinkimą, kurio metu viešai aptariamas investicijų planas: būstų savininkai išsako savo pastabas, argumentus, pageidavimus, teikiami pasiūlymai, pagal kuriuos taisomos pastebėtos klaidos ir, esant pagrindui, tikslinamas investicinis planas. Susirinkime aptartas investicijų planas perduodamas derinimui BETA. Kitas etapas - investicinio plano tvirtinimas namo savininkų susirinkime. Kad investicinis planas būtų patvirtintas reikia 50+1 namo savininkų balsų daugumos. Svarbiausia tuo pačiu priimti ir sprendimą dėl lėšų skolinimosi.

Verta pastebėti, kad bankai, teikdami kreditą, paprastai reikalauja dar didesnio pritariančių žmonių kiekio - iki 60 procentų. Susirinkimo protokolo kopija kartu su investicinio plano byla pateikiama BETA. Namo valdytojas pasirinktam bankui pateikia paraišką kreditui gauti ir investicijų planą, kitus reikiamus papildomus dokumentus. Bankas, įvertinęs iš namo valdytojo ir BETA gautus dokumentus, patvirtina paraišką. Asmenys, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi galimybę iš bankų skolintis su nedidesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis visam kreditavimo laikotarpiui (iki 20 metų). Šios palūkanos nekis visą kreditavimo laikotarpį.

Svarbu žinoti - tol, kol vykdomas būsto atnaujinimo projektas, būsto savininkai kreditą suteikusiam bankui moka tik palūkanas, skaičiuojamas nuo namo atnaujinimui išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Tik užbaigus visus darbus ir atnaujinus namą, pradedama grąžinti paskola ir mokamos palūkanos. Atkreipiame dėmesį, kad visi darbai vykdomi griežtai pagal investicijų planą. Atlikus darbus, parengiamas ir surašomas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, jį pasirašo namo valdytojas, rangovas, BETA atstovas ir statybos techninę priežiūrą vykdęs specialistas. Atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą pateikus bankui, išmokamas kreditas.

Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti skiriamos iš trijų šaltinių. Tai - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, valstybės lėšos ir gyventojų lėšos.

Daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo programa suteikia palankias ekonomines sąlygas renovuoti nekilnojamąjį turtą ir už būsto šildymą mokėti mažiau. Yra parengtas atnaujinimo priemonių, kurias remia valstybė, sąrašas. Reikėtų atminti, kad po atnaujinimo daugiabutis namas turėtų pasiekti bent jau D energinio naudingumo klasę. Valstybės parama išmokama baigus investicijų plane numatytus darbus ir namo valdytojui pateikus BETA prašymą dėl valstybės paramos. Kai BETA specialistai užfiksuoja namo atnaujinimo statinio energetinį efektyvumą, nustatomas kompensacijos dydis ir Finansų ministerija, pervesdama apskaičiuotą paramą kiekvienam individualiai, padengia būsto savininkų paimtų kreditų dalis bei grąžina dalį kredito bankui.

Valstybė kompensuoja 15 proc. investicijų energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimui, jei šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą bus sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų ir pasiekta ne žemesnė nei D pastato energinio efektyvumo klasė. Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Belieka daugiabučių namų savininkams imtis veiksmų ir pasinaudoti gera galimybe sutvarkyti ir modernizuoti savo namus nesukaupus tam būtinų nuosavų lėšų (kaip priklausytų pagal nuosavybės valdymo ir naudojimo teisę), juos pasiskolinus labai palankiomis sąlygomis (su fiksuotomis 3-jų procentų metinėmis palūkanomis laikotarpiui iki 20 metų).

Renovacijos metu, kai namų struktūra gali būti stipriai keičiama arba atnaujinama, paslėpti vamzdžių defektai gali tapti didžiuliu galvos skausmu. Prieš pradedant renovacijos darbus būtina įsitikinti, kad visa santechnikos sistema yra tvarkinga. Tai apima ne tik matomus elementus, bet ir giliai paslėptus vamzdžius, kurie dažnai būna senesniuose Vilniaus daugiabučiuose ar privačiuose namuose. Vamzdžių nuotėkis, korozija, užsikimšimai ir kitos problemos gali tapti tikra katastrofa, jei jomis nebus pasirūpinta iš anksto. Pavyzdžiui, senesniuose pastatuose dažnai sutinkami metaliniai vamzdžiai, kurie laikui bėgant rūdija ir gali prakiurti. Arba plastikiniai vamzdžiai, kurie gali būti jautresni temperatūros pokyčiams ar slėgiui.

Santechnikos sistemos yra sudėtingos ir jautrios, todėl bet kokius jų darbus geriausia patikėti kvalifikuotam specialistui. Santechnikas Vilniuje gali atlikti ne tik paviršinius patikrinimus, bet ir naudoti specializuotus įrankius, kad nustatytų paslėptas problemas. Renovacija yra puikus laikas atnaujinti pasenusius santechnikos elementus, net jei jie šiuo metu nekelia problemų. Pavyzdžiui, jei jūsų vandentiekio vamzdžiai yra seni, net jei jie dar veikia, renovacijos metu verta apsvarstyti galimybę juos pakeisti naujesniais, patikimesniais modeliais.

Santechnikas gali tapti neatsiejama renovacijos komandos dalimi, ypač jei planuojate didelius darbus vonios kambaryje, virtuvėje ar net namų šildymo sistemoje. Profesionali pagalba užtikrins, kad visi vamzdžiai būtų tinkamai įrengti, o įrenginiai - veiktų efektyviai. Kai kurie namų savininkai gali manyti, kad vamzdynų patikra yra nereikalinga išlaidų eilutė. Tačiau ar tikrai norite rizikuoti savo investicija į renovaciją? Maži defektai, tokie kaip vandens lašėjimas iš prakiurusio vamzdžio, gali tapti dideliu rūpesčiu, jei juo nesusirūpinsite laiku.

Be problemų sprendimo, renovacija yra ir puiki proga modernizuoti savo būsto santechniką. Galų gale, vamzdynų patikra ir santechniko konsultacija prieš pradedant didelę renovaciją yra būtina, jei norite išvengti netikėtų problemų ir išlaidų ateityje.

Siekiama paspartinti daugiabučių atnaujinimo procesą, Vyriausybė parengė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansinį modelį. Pagal parengtą modelį, lėšos daugiabučiams atnaujinti bus skiriamos iš Kontroliuojančiojo fondo. EIB valdomas fondas per finansinius tarpininkus teiks ilgalaikes lengvatines paskolas gyventojams, siekiantiems atnaujinti savo būstą. Valstybė padės gyventojams kompensuodama dalį atnaujinimo (modernizavimo) darbų, iki 2015 m. spalio 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams kompensuodama 100 procentų atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimo, parengimo ir statybos techninės priežiūros atlikimo išlaidų. Nuo 2015 m. spalio 1 d. bus kompensuojama 50 procentų nurodytų išlaidų, organizuojant projekto įgyvendinimą.

Nemažiau kaip 20 proc. sumažinus daugiabučio namo skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas lyginant su ligtolinėmis energijos sąnaudomis, bus kompensuojama 15 proc. rangos darbų kainos. Kai energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 proc., papildoma 25 procentų parama teikiama, jeigu statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir šis projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d. 15 procentų papildoma parama teikiama, jeigu statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti sudaryta po 2014 m. gruodžio 31 d. ir (ar) šis projektas įgyvendintas po 2015 m. spalio 1 d. Taip pat 15 procentų papildoma parama teikiama, jeigu statybos rangos darbų sutartis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir (ar) šis projektas įgyvendintas po 2015 m. gruodžio 31 d.

Senas būstas pralaidus šilumai, garsams ir kvapams - nors už šildymą mokame brangiai, bet bute vėsu, kampuose pasirodo pelėsis; sienos, langai nesaugo nei nuo vidaus, nei nuo išorės garsų.

Pagrindiniai renovacijos etapai:

1. Atnaujinimo inicijavimas. Namo administratorius organizuoja namo savininkų susirinkimą, kurio metu apibendrinama informacija apie pastato būklę, galimas priemones jai pagerinti ir reikalingas lėšas. Susirinkime 50%+1 namo savininkų balsų dauguma priimamas sprendimas dėl renovacijos.
2. Investicijų plano parengimas. Administratorius organizuoja konkursą investicijų plano rangovui (projektavimo įmonei) atrinkti, parengia paslaugų pirkimo ataskaitą. Ji pateikiama Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA).
3. Viešas investicijų plano aptarimas.
4. Investicijų plano suderinimas.
5. Investicinio plano tvirtinimas. Planas tvirtinamas namo savininkų susirinkime 50%+1 namo savininkų balsų dauguma. Dėl bankų reikalavimų suteikiant paskolą, rekomenduotina gauti ne mažiau kaip 60% savininkų. Svarbiausia tuo pačiu priimti ir sprendimą dėl lėšų skolinimosi. Susirinkimo protokolo kopija kartu su investicinio plano byla pateikiama BUPA.
6. Paraiška bankui.
7. Banko patvirtinimas.
8. Rangovo parinkimas. Administratorius skelbia konkursus, kurių pagalba išrenkamas rangovas ir techninio projekto rengėjas.
9. Kredito sutarties pasirašymas ir kredito sutarties įregistravimas.. Banko pateiktą tipinę sutartį pasirašo banko atstovas ir būsto savininkų atstovas.
10. Namo atnaujinimas. Darbai vykdomi pagal investicijų planą.
11. Kredito išmokėjimas. Pinigai išmokami banko valdytojui pateikus atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą, pagal kurią bankas perveda pinigus statybos darbus vykdančiam rangovui.
12. Valstybės paramos paskyrimas.
13. Valstybės paramos išmokėjimas.
14. Palūkanų ir kredito mokėjimas. Kol vykdomas būsto atnaujinimo projektas ir tęsiasi kredito grąžinimo atidėjimo laikotarpis, būsto savininkai moka tik palūkanas, skaičiuojamas nuo namo atnaujinimui išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra apima:

1. Namo būklės nuolatinis stebėjimas.
2. Pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kitų konstrukcijų) mechaninio patvarumo palaikymas.
3. Smulkių defektų šalinimas.
4. Bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika.
5. Gaisrinės saugos palaikymas.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra - techninių ir organizacinių priemonių, skirtų gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, visuma, apimanti bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) ir remontą.

Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė.

Tai - patalpų savininko nuosavybės ir priežiūros ribose teikiamos remonto ir kitos paslaugos: šalto ir karšto vandentiekio remontas nuo išleidimo čiaupų iki ventilių bute, buto kanalizacijos pravalymas, elektros instaliacijos bute remontas ir kt.

Renovuojant vandentiekį, svarbu atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių aspektų:

• Vandentiekio vamzdžiai: Tai pagrindinis renovacijos aspektas, nes būtent šie vamzdžiai atsakingi už jūsų namų vandens tiekimą.
• Nuotekų sistemos: Šios sistemos veikimas yra būtinas sklandžiam kasdieniam gyvenimui, tačiau ji dažnai ignoruojama.
• Šildymo vamzdžiai: Jei planuojate atnaujinti grindis, ypač šildomas grindis, būtina įsitikinti, kad visi šildymo vamzdžiai yra tinkamai veikiantys.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa yra ilgalaikis procesas, todėl gyventojams, gyvenantiems renovuotinuose daugiabučiuose namuose dažnai iškyla klausimų: kokia viso to nauda? ar būtina imti paskolą? kas mokės paskolą pardavus butą? mes norime renovuoti, o kaimynas nesutinka? kodėl po renovacijos mokame daugiau? ar savarankiškai įstiklintus balkonus reikės išgriauti?

Valstybės parama daugiabučių namų renovacijai:

* galios iki 2015 m.** galios rangos sutartims, kurios pasirašytos iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir projektai įgyvendinti iki 2015 m. spalio 1 d.; ir projektams, kurių rangos sutartys sudarytos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015-ųjų kovo 31 d., o projektai baigti įgyvendinti iki 2016 m.

tags: #del #vandentiekio #renovacijos