Lietuvoje, naudojantis valstybine žeme, dažnai kyla klausimų dėl žemės nuomos mokesčio. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra valstybinės žemės nuomos mokestis, kas jį turi mokėti, kokios yra išimtys ir kaip jis apskaičiuojamas.
Kas Yra Žemės Nuomos Mokestis?
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.
Žemės Naudotojas
Pagal Žemės įstatymą, žemės naudotojas - tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
Teisiniai Aspektai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Žemės reformos įstatymo taikymą, nurodo, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.
Todėl akivaizdu, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, dėl kurios nėra sudaryta nuomos sutartis, nepanaikina nekilnojamojo turto savininkui pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio ir nesudaro jokios išimties, kad būtų galima nemokėti minėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, teigta pranešime.
Tokią teisės aiškinimo taisyklę yra suformavęs ir Kasacinis teismas: Žemės reformos įstatymas nustato pareigą valstybinės žemės nuomos mokestį mokėti ne tik tiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą valstybinės žemės sklypą, bet ir kitiems valstybinės žemės naudotojams, kurie naudoja valstybinę žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis - panaudą.
Taigi, nepaisant to, ar Jums priklausantis nekilnojamasis turtas yra ant valstybinės žemės ar po ja, ir nepriklausomai nuo to, ar esate sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį ar ne, įstatyminė pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nėra eliminuojama ir tokią įstatyme numatytą pareigą visais atvejais turite įgyvendinti.
Ar Mokamas Mokestis Už Slėptuvę Po Žeme?
O kaip būtų vertinama situacija, jei būtų kalbama apie nekilnojamąjį turtą - slėptuvę, esančią ne ant valstybinės žemės, o po ja?
Pagal Statybos įstatymą, statinys yra nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal tą patį įstatymą, pastatas - tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
Slėptuvė - yra savarankiškas teisinių santykių objektas, ji priskiriama prie pagrindinių daiktų sąvokos Civilinio kodekso prasme. Dėl to, būtent slėptuvė nepriskirtina Žemės įstatymo nustatytoms išimtims, dėl kurių valstybinė žemė negali būti išnuomojama be aukciono.
Pažymėtina ir tai, kad nei minėtoji Žemės įstatymo norma, nei jokios kitos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatos galimybės išsinuomoti valstybinę žemę, taip pat pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nesieja su ta aplinkybe, ar pastatas yra antžeminis, ar požeminis. Požeminiam pastatui, kaip ir antžeminiam pastatui, pastatyti ir eksploatuoti reikalingas atitinkamo dydžio žemės sklypas.
Civiliniame kodekse ir Žemės įstatyme vartojamas terminas „užstatyta“ aiškintinas kaip apimantis valstybinės žemės naudojimą joje esant pastatytiems tiek antžeminiams, tiek požeminiams statiniams (pastatams ar įrenginiams). Todėl, Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tai, kad valstybinėje žemėje esantys statiniai (pastatai) yra požeminiai, nepaneigia valstybinės žemės, reikalingos šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, naudojimo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti tokių statinių savininką nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
Žemės Mokesčio Tarifai ir Lengvatos
Žemės mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai. Svarbu pasidomėti savo savivaldybės nustatytais tarifais.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Žemės mokesčio nemoka:- Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.
- Tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
- Bankrutavusios įmonės.
- Lietuvos bankas.
- Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis neviršija 2 eurų.
- Bendro naudojimo kelių užimta žemė.
- Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
- Tam tikras plotas žemės, priklausantis asmenims su negalia arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.
- Valstybinių parkų ir draustinių teritorijų žemė.
- Kultūros paveldo objektų teritorijų žemė.
- Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
- Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
- Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas.
Mokesčio Sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir pateikia deklaracijas mokesčio mokėtojams iki lapkričio 1 dienos. Mokestis turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Svarbi Informacija Pasvalio Rajono Gyventojams
Juridiniai asmenys žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir mokesčio deklaracijas ne vėliau kaip iki spalio 15 d. dviem egzemplioriais pateikia Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui. Neapmokestinamuose sklypuose (daugiabučiuose namuose, daugiabučių namų bendrijose, biudžetinėse įstaigose) įsikūrusios pelno siekiančios įmonės privalo mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę. Žemės mokesčio, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas juridiniams ir fiziniams asmenims iki kalendorinių metų lapkričio 15 d. (forma pildymui).
SVARBU: Už nenaudojamus, apleistus žemės sklypus (žemės ūkio naudmenas) nustatytas 4 proc. mokestis.
Lengvatos Pasvalio Rajone
- 0,15 ha namų valdai kaimo teritorijoje.
- 0,07 ha namų valdai Pasvalio ir Joniškėlio miestuose.
Lengvata netaikoma apleistiems žemės ūkio naudmenų plotams.
Slapukų naudojimas
Informuojame, kad svetainėse gali būti naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Slapukai naudojami statistikos, analitikos ir rinkodaros tikslais, siekiant tobulinti svetainę ir užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja.
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo geriau suprasti valstybinės žemės nuomos mokesčio ypatumus Lietuvoje.