Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams Lietuvoje

Dalis ūkininkų, verslo atstovų ir gyventojų susiduria su nuosavybės teise priklausančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šiuo klausimu viskas gana aišku, nes vieni iš pagrindinių Lietuvos Konstitucijos principų yra tai, kad nuosavybė neliečiama, o iš savininko nuosavybė gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

Žemės įstatymas nustato, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, kai ši žemė yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti.

Privačios žemės paėmimą reglamentuoja du pagrindiniai įstatymai: Žemės įstatymas ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas. Šis įstatymas skirtas reglamentuoti žemės paėmimo procedūras įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, tokius kaip „Rail Baltica“, Klaipėdos uosto infrastruktūros ir panašius visai Lietuvai svarbius objektus. Šis įstatymas numato pagreitintą žemės paėmimo procedūrą.

Šiame straipsnyje aptarsime žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, įstatyminį reglamentavimą ir aspektus, kuriuos svarbu žinoti žemės savininkams.

Pagrindai ir atvejai, kai žemė gali būti paimta visuomenės poreikiams

Tokiais atvejais privati žemė gali būti paimta (išpirkta), kai tenkinat viešąjį interesą ji yra reikalinga:

• Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
• Krašto ir valstybės sienos apsaugai;
• Tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
• Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
• Socialinei infrastruktūrai plėsti - švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
• Išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
• Komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
• Kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
• Gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;
• Miškų, esančių miestui ar miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti;
• Miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.

Žemės paėmimo procedūra

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gali inicijuoti valstybės institucijos, savivaldybių tarybos arba jų įgaliotos biudžetinės įstaigos ar valstybės įmonės, kurios kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Pagrindiniai etapai:

1. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
2. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
3. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, teikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat praneša raštu per E. pristatymo sistemą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems įgyvendinti numatoma panaudoti paimamą žemę.
4. Nacionalinė žemės tarnyba apie priimtą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą praneša žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
5. Informavus savininkus ir kitus naudotojus, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (valstybės institucijos, savivaldybių tarybos) savo lėšomis organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, jų įgyvendinimą ir paimamo turto vertinimą.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, atliekamas visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas, kurio metu apskaičiuojami visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančių statinių ar įrenginių rinkos vertė ir savininko ir naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, numatytus iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui patvirtinus projektą, vietovėje paženklinami pagal patvirtintą projektą suformuoti žemės sklypai, atliekami šių sklypų kadastriniai matavimai, kurie įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

Atlyginimas už paimamą žemę

Atliekant turto vertinimą ir nustatant atlyginimo dydį taip pat yra įvertinami šie aspektai:

• Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams;
• Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę;
• Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai.

Kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį.

Žemės savininkui turi būti atlyginta ne tik pačios paimamos žemės vertė. Todėl, jeigu žemės savininkas mano, kad jam skirta kompensacija apskaičiuota netinkamai, nereikėtų skubėti pasirašyti turto perdavimo akto.

Ginčų sprendimas

Jeigu žemės savininkas vis dėlto nesutinka sudaryti sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas. Tuomet institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.

Pradėjus procedūrą teisme, turto savininkas turi pareigą ir teisę pateikti savo poziciją ir kartu įrodinėti visus savo realius nuostolius, patiriamus dėl žemės ir (ar) kito turto paėmimo.

Svarbus žinotinas aspektas, kad visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas (jo dalis) dar kurį laiką, kol neprasidės realūs visuomenės poreikiams skirto projekto įgyvendinimo darbai, gali būti naudojamas buvusio savininko ar naudotojo. Tai aktualu žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims.

Pavyzdys: "Rail Baltica" projektas

Daug atgarsių pastaruoju metu sulaukė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo nuo Kauno iki Lietuvos- Latvijos valstybių sienos projektas ir jo įgyvendinimo eiga. Įgyvendinant šį projektą, nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos numatoma suformuoti 71 žemės sklypą geležinkelio linijos ir jos infrastruktūros objektų statybai, kurie sudarys bendrą 1 244 ha žemės plotą (iš jų 341 ha užima miškai). Privatūs žemės sklypai, kurių dalį arba visą žemės sklypą numatyta išpirkti visuomenės poreikiams, sudaro net 1 200 žemės sklypų (bendras jų plotas 945,35 ha). Valstybės žemės sklypų - 57 (bendras plotas - 187,06 ha). Nemažą dalį sklypų sudaro dirbama žemės ūkio paskirties žemė. Pagal viešai skelbiamą informaciją, bendras privačios žemės savininkų skaičius sudaro net 1 700 asmenų.

Kalbant apie projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, projektą vykdanti institucija yra nusamdžiusi profesionalius turto vertintojus, kurie turi nustatyti šiam projektui įgyvendinti valstybės paimamų sklypų rinkos vertę ir kartu apskaičiuoti savininkų nuostolius dėl paimamos nuosavybės. Verta atkreipti dėmesį, kad turto vertinimo procedūros atliekamos dar iki akto dėl turto perėmimo parengimo, todėl, esant galimybei, turto savininkams pravartu patiems aktyviai įsitraukti į turto vertinimo procedūrą.

tags: #del #zemes #sklypo #perkelimo #valstybes #reikmems