Bendrosios dalinės nuosavybės atveju, kai keli asmenys valdo tą patį turtą, dažnai kyla klausimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo tvarkos nustatymo tarp bendraturčių teisinius aspektus Lietuvoje, įskaitant žyminį mokestį, ginčų sprendimo būdus ir teismų praktiką.
Naudojimosi tvarkos nustatymas bendrojoje dalinėje nuosavybėje leidžia išspręsti ginčus su kitais bendraturčiais dėl bendro turto naudojimo, priežiūros ir išlaikymo. Jei buto, namo ar kito pastato bendraturčiai patys nesusitaria, kaip naudotis bendru turtu, kiek kiekvienas bendraturtis turi prisidėti prie bendro turto priežiūros (pvz., remonto darbų išlaidų paskirstymas) ir išlaikymo (pvz., elektros energijos tiekimo, namo administravimo išlaidų pasidalinimas tarp bendraturčių), bet kuris bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą.
Teismo Praktika ir Ginčų Sprendimas
Civilinė byla Nr. nagrinėja atsakovės M. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams M. D. dėl žemės sklypo ir jame esančiu turtu tvarkos nustatymo, pagal atsakovės M. D. priešieškinį ieškovui K. P.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
- Panaikinti Palangos miesto savivaldybės 2003 m. birželio 18 d. statybos leidimą Nr. 40, išduotą R. D., kaip neteisėtą.
- Įpareigoti atsakovą R. D. atstatyti nugriauto ūkinio pastato stogo konstrukciją su palėpe ir stogo danga.
- Įpareigoti atsakovą R. D. atstatyti nugriautą 1/2 dalį lauko tualeto stogo konstrukcijos.
- Nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, kad ieškovas K. P. naudojasi atskirai pirmo aukšto ūkiniu pastato 8,72 kv. m. patalpomis, o likusias patalpas palikti naudotis bendrai.
- Priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo R. D.
Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti atsakovei M. D. teisę rekonstruoti ūkinį pastatą pagal 2003 m. projektuotojų parengtą ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą be ieškovo K. P. sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo Sprendimas
Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, t. y. pripažino neteisėtu Palangos miesto savivaldybės 2003 m. birželio 18 d. statybos leidimą Nr. 40, išduotą R. D.; įpareigojo atsakovę M. D. atstatyti ūkinį pastatą į buvusią padėtį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. D. 2014 m. birželio 19 d. priėmė palikimą po savo vyro atsakovo R. D. mirties, todėl laikytina tinkama atsakove šioje civilinėje byloje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra priėmusi palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti ir naudoti: ji gyvena paveldėtame name ir jį išlaiko.
Teismas pažymėjo, kad notariškai patvirtintas tarpusavio susitarimas, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimis tvarka, privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, jeigu yra registruotas viešame registre. Nagrinėjamu atveju minėta 1973 m. vasario 20 d. notarine mainų sutartimi aptarta naudojimosi ūkiniu pastatu (taip pat ir pastoge) tvarka atskirai viešajame registre neregistruota.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nuosavybės teisės į ūkinį pastatą R. D. ir ieškovui K. P. įregistruotos lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, M. D. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 1999 m. vasario 19 d. notariškai patvirtintas susitarimas, sudarytas tarp K. P. (buvusio savininko) ir R. D., nelaikytinas įrodymu sprendžiant dėl statybos leidimo teisėtumo. Teismo vertinimu, 2002 m. rugsėjo 11 d. susitarimo turinys neleidžia daryti išvados, kad ieškovas davė sutikimą R. D. rekonstruoti pastatą savo nuožiūra.
Palangos miesto savivaldybės administracija, išdavusi tokį statybos leidimą, pažeidė STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" 15.3 punkto (galiojusio statybos leidimo išdavimo metu) reikalavimus, t. y. nebuvo pakankamo pagrindo panaikinti statybos leidimą, todėl R. D. 2003 m. birželio 18 d. išduotas statybos leidimas Nr. 40 naikintinas kaip neteisėtas iš esmės.
Be to, nustatyta, kad ieškovas K. P. apie atsakovui R. D. išduotą statybos leidimą sužinojo tik 2013 m. gegužės mėn. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją kartu su atsakove M. D. atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl neteisėtos statybos.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką motyvuodamas tuo, jog pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi ūkinio pastato patalpomis tvarką negalima identifikuoti esamų ūkinio pastato patalpų, būsimų pastogės patalpų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadangi šalys yra ūkinio pastato 1/2 dalies bendraturtės ir pagal parengtą projektą numatytas tik vienas įėjimas į mansardą iš atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies, nėra sudaromos sąlygos ieškovui laisvai patekti į suprojektuoto ūkinio pastato mansardą, tai pažeidžia ieškovo teises, todėl atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinis Skundas
Atsakovė M. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo. Atsakovės pateiktas VĮ Registrų centro raštas patvirtina, kad ieškovas apie statybos leidimą sužinojo 2004 m. rugsėjo 9 d., o ieškinį teismui padarė tik 2013 m. balandžio 29 d. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į K. S. ir J. Ž. 1973 m. vasario 20 d. sudarytą notarinę mainų sutartį, kurioje yra nustatyta, kad K. S. nuolatiniam naudojimuisi suteikiama pusė ūkinio pastato ir visas aukštas.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tinkamu sutikimu nelaikė ieškovo 1999 m. vasario 19 d. sutikimo motyvuodamas tik tuo, kad pastarasis sutikimas nebuvo pridėtas prie statybos leidimo dokumentacijos. Toks požiūris yra formalus, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant dėl statybos teisėtumo svarbu tai, kad tinkamos formos sutikimas buvo, o ne tai, kur jis buvo pridėtas.
Atsakovės turimoje statybos leidimo dokumentacijoje 1999 m. vasario 19 d. K. P. sutikimas (patvirtintas Palangos m. notaro biuro notarės, registro Nr. ) yra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad gretimų sklypų savininkai L. Ž., D. P. pritarė K. P. 1999 m. vasario 19 d. sutikimui.
Žyminis Mokestis
Kreipiantis į teismą dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo, reikia sumokėti žyminį mokestį. Jo dydis priklauso nuo ieškinio pobūdžio ir vertės. Konkretų žyminio mokesčio dydį galima sužinoti teismų interneto svetainėse arba pasikonsultavus su teisininku.
Svarbu: Žyminis mokestis turi būti sumokėtas prieš pateikiant ieškinį teismui, o mokėjimo kvitas pridedamas prie ieškinio.
Alternatyvūs Ginčų Sprendimo Būdai
Prieš kreipiantis į teismą, rekomenduojama išbandyti alternatyvius ginčų sprendimo būdus, tokius kaip:
- Derybos su bendraturčiais.
- Mediacija (tarpininkavimas).
- Arbitražas.
Šie būdai gali padėti rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą greičiau ir pigiau nei teismo procesas.
Bendra nuosavybė ir bendra nuoma (1 dalis) | Žemės įstatymas
Teisinė Pagalba
Jei kilo ginčų su bendraturčiu dėl turto naudojimo, išlaikymo ar priežiūros, rekomenduojama kreiptis į teisininką. Advokatas gali padėti:
- Įvertinti situaciją ir teisinius argumentus.
- Parengti reikiamus dokumentus (ieškinį, priešieškinį, apeliacinį skundą ir kt.).
- Atstovauti teisme.
- Rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Ginčai su bendraturčiais gali būti sudėtingi ir užtrukti ilgai, todėl profesionali teisinė pagalba gali būti labai naudinga.
Šaltinis: Civilinė byla Nr.