Nuo 2020 m. pradžios itin išaugęs sodybų ir namų užmiestyje įsigijimas bei grįžęs susidomėjimas NT investicijomis - pasaulinės tendencijos, neaplenkusios ir Baltijos šalių, pastebi prabangaus ir išskirtinio nekilnojamojo turto agentūros „Latvia Sotheby’s International Realty“ savininkė Ilze Mazurenko. Vis dėlto, Latvijos ir Lietuvos NT rinkos per šį laikotarpį įkaito nevienodai ir tą reikėtų rimtai įsivertinti planuojant ilgalaikes investicijas.
I. Mazurenko, NT sektoriuje dirbanti jau daugiau nei 20 metų, sako, kad Lietuvos pirkėjams vis dar patraukliausias - Latvijos pajūris. Čia jie žvalgosi erdvių namų Liepojoje, Ventspilyje, Jūrmaloje ir kitose Latvijos pakrantės vietovėse, mat Lietuvoje tokio tipo nuosavybės ypač trūksta arba jos kaina prilygsta Pietų Europos šalių regionams. Tuo metu strateginiams investuotojams ne ką mažiau įdomi ir Latvijos sostinė.
„Investuotojus Ryga traukia dėl aktyvios verslo aplinkos, išplėtoto turizmo ir patogaus susisiekimo. NT sektoriaus prognozės jiems taip palankios, nes žadamas kainų augimas. Ypač vertinama nuosavybė Rygos senamiestyje ir Tyliajame centre (kvartalo pavadinimas, aut. p.), kur gausu Art Nouveau stiliaus pastatų. Čia daugiausia renovacijos projektų, nes sklypų naujai statybai trūksta, todėl šie objektai laikui bėgant taps dar labiau išskirtiniai ir jų vertė augs,“ - teigė I. Mazurenko.
„Latvia Sotheby’s International Realty“ vadovės teigimu, investuotojams Rygoje ne mažiau įdomūs ir kūrybiški sprendimai, pavyzdžiui, senų fabrikų konversijos ar naujų projektų vystymas ant Dauguvos upės pakrančių. I. Mazurenko teigimu, Latvijoje šiuo metu ypač trūksta vietinių vystytojų, besidominčių išskirtiniais ir prabangiais projektais Rygos centre, pajūrio miestuose, todėl užsienio šalių, tarp jų ir Lietuvos, vystytojai turi gerą progą įžengti į rinką.
„Šiuo metu vystytojams galime pasiūlyti istorinių pastatų vystymo projektus Rygos centre, naujos statybos projektus Jūrmalos pajūryje ir net sklypą išskirtiniame Cėsių senamiestyje, kuris yra vadinamas vienu gražiausių Latvijos miestų. Augantis investuotojų susidomėjimas atsispindi ir pardavimų statistikoje - per pirmąjį šių metų pusmetį sudarėme 33 proc. daugiau sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai leidžia teigti, kad prabangios nuosavybės paklausa Latvijoje nuolat auga“, - pažymi I. Mazurenko.
NT ekspertės teigimu, lietuviams investavimo procesas kaimyninėje šalyje yra paprastas ir nesukeliantis nepatogumų, o užtrukti gali nuo dviejų savaičių iki mėnesio. „Tiek Lietuvoje įsikūrusios įmonės ir privatūs asmenys, tiek tos bendrovės, kurios turi padalinius Latvijoje, turi visas teises įsigyti nekilnojamąjį turtą Latvijoje. Vienintelis papildomas procesas, kurį teks praeiti, - sutarties su Latvijoje įsikūrusiu banku sudarymas, kad būtų atlikti patikrinimai, kurių reikalauja pinigų plovimo prevencijos įstatymas.
Turto įsigijimo proceso metu labai gelbsti patikimi partneriai. Mes savo klientams ne tik padedame rasti jų poreikius atitinkančią ir išliekamąją vertę ilgalaikėje perspektyvoje turinčią NT nuosavybę, bet ir sudaryti sutartį, suteikiame teisininko ar kitą reikalingą konsultaciją bei maksimaliai palengviname visą investavimo procesą“, - pasakoja I. Mazurenko. Nekilnojamojo turto įmonė „Latvia Sotheby’s International Realty“ yra „Sotheby‘s International Realty“ tinklo dalis, teikianti visas išskirtinių bei prabangių NT objektų pardavimo ir nuomos paslaugas. Bendrovė taip pat konsultuoja užsienio klientus NT vystymo ir investavimo Latvijoje klausimais.
„Per pastaruosius metus daugelis susidūrė su ekonominiu neužtikrintumu, todėl NT, tradiciškai laikomas saugiausia investicija, vėl tapo pirmu pasirinkimu norintiems investuoti. Tai paskatino spartų NT objektų pardavimų augimą. Tačiau, jei lygintume kaimynines šalis, ši tendencija labiau matoma Lietuvoje. Remiantis Europos Sąjungos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, viso būsto sektoriaus kainos 2021 metų pirmąjį ketvirtį paaugo net 12 proc., o sandorių skaičius - net 30 proc. Tuo pat metu Latvijoje stebėtas vos 2,8 proc. kainų augimas, - sakė I. Mazurenko.
- Istoriškai, Latvijoje NT kainuodavo brangiau nei Lietuvoje, bet po pastarojo kainų šuolio Lietuvoje nuosavybę Rygoje ir Vilniuje galima nusipirkti už beveik tą pačią kainą. Nesunku numatyti, kad dėl šių pokyčių, Latvija taps vis patrauklesnė lietuvių investuotojams.“
Kainos Liepojoje
Portale city24.lv galima aptikti butų ir už dar mažesnę kainą. Pavyzdžiui, parduodamas 69 kv. metrų ploto butas vos už 8 700 eurų. Detalaus aprašymo ir nuotraukų nėra, tačiau pridėta pastaba, jog būstui reikalingas remontas.
Toje pačioje svetainėje pavyko rasti butą ir už dar mažesnę kainą - 4230 eurų. Tiesa, parduodamo objekto plotas taip pat yra dvigubai mažesnis - vos 34 kv. metrai. Būstas įsikūręs seno medinio namo pirmame aukšte. Dviejų kambarių, 47 kv. metrų ploto renovuotą butą galima įsigyti už 14 400 eurų. Prie skelbimo pridėtos kelios nuotraukos, iš kurių matyti, jog butas nėra prastos būklės.
Visgi, negalima sakyti, jog parduodami butai Liepojoje yra išimtinai vien pigūs. Yra skelbimų, kuriuose siūlomi butai kainuoja ir 70 ir net 165 tūkst. eurų. Tačiau reikia pažymėti, jog brangesni objektai dažniausiai būna suremontuoti arba apskritai naujos statybos, o kai kurie parduodami su baldais ir buitine technika. Dažniausiai tai yra būstai, užimantys nemažai ploto ir turintys daugiau nei 2 kambarius.
Pavyzdžiui, 139 kv. metrų ploto, 5 kambarių butą galima nusipirkti už beveik 150 tūkst. eurų. Butas įrengtas, tačiau parduodamas be baldų. Viduje išklotos ąžuolinės grindys, išvedžiotos elektros instaliacijos bei santechnika, įrengti termostatai, įjungta signalizacija. Vonios kambarys yra pilnai įrengtas, jame naudotos itin kokybiškos medžiagos.
Pagal parduodamo turto skelbimus galima spėti, jog nei patys pigiausi, nei patys brangiausi būstai čia nepatenka į populiariųjų sąrašą. Daugiausia parduodamų butų šiame portale yra maždaug už 30 tūkst. eurų. Tiesa, atkreiptinas dėmesys, jog jie visi yra nedideli, užimantys apie 30 kv. metrų, ir parduodami tame pačiame projekte.
Pavyzdinės butų kainos Liepojoje
| Plotas (kv. m) | Kaina (eurais) | Aprašymas |
|---|---|---|
| 69 | 8 700 | Reikalingas remontas |
| 34 | 4 230 | Senas medinis namas, pirmas aukštas |
| 47 | 14 400 | Renovuotas, 2 kambariai |
| 139 | 150 000 | Įrengtas, 5 kambariai, be baldų |
„Inreal“ grupės nekilnojamojo turto (NT) rinkos tyrimų vadovas Robertas Žulpa patvirtino, jog šiuo metu 2 kambarių butą Liepojoje, priklausomai nuo vietos ir būklės galima nusipirkti nuo 9-10 tūkst. eurų. Palangoje ar, juo labiau, Kuršių nerijoje toks kainuotų kelis ar net keliolika kartų daugiau. Pasak analitiko, taip yra ne tik dėl to, kad Liepoja - pramoninis miestas, o ne kurortas, bet ir dėl miesto infrastruktūros, kuri yra pasenusi ir itin nepatogi.
Jis taip pat pastebėjo, jog reikėtų kalbėti apie dvi Liepojos dalis - pietinę ir šiaurinę. „Pietinė dalis turi potencialą tapti kurortiniu miesteliu - ten dominuoja mažaaukštė statyba, paplūdimys driekiasi per visą pietinę dalį, turi išvystytą infrastruktūrą. Tačiau ten būstai yra brangesni, o ir atstumas iki jūros siekia apie kilometrą ar dar daugiau.
Tuo tarpu šiaurinę Liepojos dalį sudaro uosto ir pramonės teritorijos bei buvęs karinis „Karosta“ miestelis. Šioje dalyje dominuoja seni blokiniai namai, kuriuose ir galima įsigyti būstą nuo 9000 EUR, tačiau papildomai panašią sumą tektų investuoti ir į būsto remontą. Be to, šiaurinėje miesto dalyje priėjimas prie jūros yra ribotas, didžiojoje dalyje net nėra tinkamų poilsiui paplūdimių.
Kalbant apie investiciją į butus Liepojoje, teorinis nuomos pajamingumas gali būti labai geras, bet reikėtų gerai panagrinėti, kokia būtų reali tokio būsto paklausa“, - DELFI paaiškino R. Žulpa.
„Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras Lietuvos ir Latvijos pajūrio NT kainų skirtumus aiškina tuo, jog Lietuva turi penkis kartus mažiau jūros kranto nei Latvija, todėl natūralu, kad būstas prie jūros lietuviams yra tapęs egzotika. Kaip jis pastebėjo, Lietuvoje tokio NT pasiūla gerokai mažesnė, nes gan didelę teritoriją užima saugoma Kuršių Nerijos pakrantė.
Tad su esama pasiūla neįmanoma patenkinti didžiausios Baltijos šalies gyventojų poreikio, todėl lietuviai pradeda žvalgytis į gretimas šalis. „Latvijos pajūris sudaro konkurenciją Lietuvos pajūriui. Pastaraisiais metais lietuvių dėmesys būstui Latvijos pajūryje šiek tiek išaugo.
Negalintys įpirkti būsto Palangoje ar Kuršių Nerijoje, turi galimybę surasti alternatyvą Liepojoje, žinoma, tai bus žemesnės kokybės būstas. Daugiausiai lietuviai renkasi nekilnojamąjį turtą Papėje, Ventspilyje, Liepojoje. Mūsų kolegos Latvijoje pastebi, kad Papėje lietuviai dažniau perka vasarnamius, o Liepojoje - butus“, - komentavo R. Pleteras.
Pasak R. Pletero, lietuviai linkę pirkti pigų NT miestuose šalia jūros, tačiau ne kurortiniuose miestuose. Kainos nuo lietuviško pajūrio stipriai skiriasi - analogiški NT vienetai Liepojoje yra gerokai pigesni nei Lietuvos pajūryje, tačiau ekspertas primena, jog čia lyginami labai skirtingi dalykai.
„Visų pirma nereikėtų laikyti Liepojos kurortiniu miestu, tai pramoninis uostas su 70 tūkst. gyventojų ir bendrabučių tipo daugiabučiais bei spalvingais gyventojais. Tokio tipo turtas kurortiniame mieste, kur veikia sanatorijos, yra pramogos, gelbėjimo postai, tvarkomas paplūdimys - kainuoja daugiau. Liepoja negali būti lyginama nei su Jūrmala, nei su Palanga.
Palangoje tokių daugiabučių apleistomis laiptinėmis net nėra. Tuo metu Palangą ar Kuršių neriją reikėtų lyginti su Jūrmala. Liepojoje už 10 tūkst. eurų galima įsigyti butą prie jūros, tačiau jis bus bendrabučio tipo name su netvarkinga laiptine ir blogos reputacijos rajone. Ir nors tokio būsto kaina patraukli, bet ar bus patrauklus gyvenimas pramoninėje Liepojoje?“ - tvirtino NT ekspertas.
Statybų, remonto ir įrengimo išlaidos tyra labai panašios tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tad, kaip pastebi R. Pleteras, norint šiuolaikiškai įrengti 25-30 kv. metrų ploto būstą, reikėtų investuoti dar apie 7-10 tūkst. eurų.
Beveik prieš metus, kuomet nekilnojamojo turto rinka Rygoje visai žlugo, Liepojos makleriai ir toliau demonstravo santūrų optimizmą, manydami, kad sostinėje viskas sustojo, tačiau pas juos gyvenimas verda, todėl situacija nėra tokia dramatiška. Tačiau laikas parodė, kad tai ne tiek vietinės rinkos, kiek tarptautiniu mastu vykstančio proceso ypatumai.
„Dabar galima sakyti, kad Liepojos rinkoje, palyginus su Rygos rinka, viskas vyksta maždaug trim - keturiais mėnesiais vėliau“, - pripažįsta bendrovės „Arco Real Estate“ atstovas Miervaldis Kikutis. Latvijos sostinėje vidutinės standartinių butų kainos sumažėjo jau daugiau nei 3,5 karto, palyginus su piko metu buvusiomis kainomis.
Rygoje piko metu 2007 m. vidutinė kvadratinio metro kaina įvairiais vertinimais svyravo nuo 650 iki 680 latų (nuo 3 209 iki 3 357 litų), o šiuo metu ji yra 220 latų (1 086 litų). Tiesa, Liepojos nekilnojamojo turto rinkoje retai nurodomos gyvenamojo ploto metro kainos, dažniausiai nurodoma bendra buto kaina, kadangi kvadratinio metro kainos labai stipriai skiriasi priklausomai nuo buto būklės ir vietos, kurioje jis yra.
„Labiau mėgstamuose miesto rajonuose, pavyzdžiui Ezerkraste, piko metu standartinio dviejų kambarių buto kaina buvo pasiekusi 40 000 latų (197 496 litus). Nors daugelio tuo metu vykdytų sandorių vertė svyravo nuo 35 000 iki 36 000 latų (nuo172 809 iki 177 746 litų). Šią vasarą tokį pat butą nesunkiai įsigysite už 10 000 latų (49 374 litus). Arba dar pigiau“, - pasakoja bendrovės „Latio“ Liepojos filialo vadovas Andrejus Drerinšas.