Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) brokeriai susiduria su vis daugiau būstų savininkų, kurie nežino, kaip iškraustyti nemokius nuomininkus. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius konfliktus tarp nuomininkų ir nuomotojų, teisines situacijas ir patarimus, kaip išvengti problemų.
Nemokūs nuomininkai - dažna problema
NT brokerė Jovita Aleksejūnienė teigia, kad per savaitę sulaukia kelių klientų skambučių su klausimais, kaip iškraustyti nemokius nuomininkus. Viena jauna pora, pirmą kartą nuomojusi butą, susidūrė su šeima su nepilnamečiais, kuri nemoka nuomos. Brokerė atkreipia dėmesį, kad savavališkai iškraustyti nuomininkų negalima, net jei jie nemoka už nuomą. Vienas pagrindinių patarimų - į nuomos sutartį įrašyti visus galimus „saugiklius“.
Ką daryti, jei nuomininkai nemoka nuomos?
J. Aleksejūnienė pataria, ko imtis, jeigu tenka iškraustyti nuomininkus ir su vaikais, ir be jų.
- Įspėjimas apie sutarties nutraukimą: Jei šeima tapo nemoki ir vis dar gyvena jūsų bute, privalote pagal sutarties numatytą terminą raštiškai įspėti nuomininkus apie sutarties nutraukimą, nurodant priežastis.
- Kreipimasis į teisėsaugą: Iškraustyti nuomininkų savavališkai negalima. Procese turi dalyvauti policija ir, jei šeima turi nepilnamečių vaikų, vaikų teisių specialistai. Su įrodymais, kad nuomininkai nemoka nei nuomos, nei mokesčių, pirmiausia reikia kreiptis į policiją ar kitas teisėsaugos institucijas.
- Dokumentų tvarkymas: Kad būtų galima įrodyti nemokumą, nuoma turėtų būti oficiali, su sutartimi, daromi bankiniai pavedimai ar pan.
- Raštiški pranešimai: Jeigu nuomininkai nemoka nuomos arba komunalinių mokesčių, reikėtų išsiųsti prašymą, po kelių dienų - priminimą, ir jei vis dar nesumoka - raginimą. Jei ne, tada su šiais dokumentais kreiptis į teismą.
Svarbu: Atjungti elektrą ar vandenį nuomininkams savavališkai draudžiama, nes tokie veiksmai gali užtraukti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Kaip išvengti nemokių nuomininkų?
J. Aleksejūnienė rekomenduoja:
- Prašyti nuomininko dokumento apie jo kreditingumą (creditinfo.lt - per metus kartą galima gauti nemokamai).
- Prašyti darbo sutarties.
- Patikrinti jo socialinius tinklus.
- Paimti didesnį užstatą.
- Jei nuomininkas vėluoja mokėti, kalbėtis ir aiškintis priežastis.
Advokato komentaras: Iškeldinimas su nepilnamečiais vaikais
Advokatas Arūnas Bertulis paaiškina, kokiais atvejais galima iškeldinti nuomininkus, turinčius nepilnamečių vaikų, ir tuos, kurie neturi. Geriausias būdas nutraukti sutartį yra abiejų šalių susitarimas. Tačiau, kai nuomininkai, pasibaigus nuomos sutarčiai arba ją nutraukus, vis tiek lieka bute ir atsisako išsikelti, tenka kreiptis į teismą.
Civilinis kodeksas nenustato išimčių, draudžiančių ar ribojančių nutraukti būsto nuomos sutartį su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų, ar tokius iškraustyti. Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko priverstinio iškraustymo reiktų kreiptis su ieškiniu tik į teismą.
Teismai, spręsdami ginčą dėl sutarties nutraukimo su nuomininkais, turinčiais nepilnamečių vaikų, taiko griežčiausią teisinę priemonę - būsto netekimą - individualiai, įvertindami tokios priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui.
Nagrinėjant ginčus dėl iškraustomų nuomininkų, turinčių nepilnamečių vaikų, vaikų turėjimas galėtų lemti tik teismo sprendimo iškraustyti įvykdymo terminą, bet ne pačią iškraustymo galimybę.
Nuomininkas privalėtų mokėti nuomos mokestį, o už naudojimąsi būstu sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, mokamas nuomos mokestis padvigubėtų. Tad ilgesnis buvimas nuomojamose patalpose finansiškai būtų nenaudingas pačiam nuomininkui.
Kada nuomininkas turi išsikraustyti?
A. Bertulio teigimu, nuomininkas turi išsikraustyti, kai:
- Nuomos sutartis pasibaigia (suėjus terminui ar kitai šalių sutartai sąlygai).
- Nuomos sutartis nutraukta Civilinio kodekso numatytais atvejais (nuomininkui tyčia ar dėl neatsargumo bloginant daikto būklę arba nuomininkui nemokant nuomos mokesčio).
- Nuomos sutartis pripažinta negaliojančia.
Svarbu atsižvelgti į tai, kokią - terminuotą ar neterminuotą - būsto nuomos sutartį nuomininkas ir būsto savininkas sudarė. Nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą galima tik nusiuntus nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.
Būsto savininkas negali savavališkai imtis iškeldinimo veiksmų, jeigu nuomininkas nesutinka išsikelti iš nuomojamo būsto.
Savavališki numotojo veiksmai iškraustant nuomininką gali užtraukti būsto savininkui administracinę ar baudžiamąją atsakomybę.
Nuomotojui svarbu tinkamai ir laiku įspėti nuomininką, įteikiant jam pranešimą apie sutarties nutraukimą, nes pasitaiko atveju, jog būsto savininkai nuomos sutartį nutraukia be įspėjimo ar anksčiau nei sueis privalomas įspėjimo terminas.
Situacija: Įsikėlė į butą nepasirašiusi nuomos sutarties
NT brokeris Vytautas Ūsas pasakoja susidūręs su nuomininke, kuri, jo teigimu, užėmė būstą, nors nuomos sutartis su ja nepasirašyta. Mergina norėjo apžiūrėti butą savaitgalį, sumokėjo rezervacijos mokestį ir gavo raktus. Tačiau užuot apžiūrėjusi butą, ji ten įsikraustė be jokių nuomos sutarčių ir dabar nesutinka iš jo išsikelti.
NT brokeris sako, kad jokių nuomos sutarčių su ja nebuvo ir nebus pasirašyta. Moteris laiškuose rašo, kad jai reikalingos bent dvi savaitės išsikraustymui, ji prašo grąžinti užstatą - mėnesio nuomos kainą, kuris buvo sumokėtas kaip rezervacijos mokestis prieš būsto apžiūrą.
Kol kas ši situacija nėra išspręsta, nes nė viena pusė nenori nusileisti. V. Ūso teigimu, buto savininkas norėtų šią situaciją išspręsti be teisėsaugos įsikišimo, tačiau, panašu, kad to padaryti nepavyks. Kad tokių situacijų nebūtų, būstą nuomojantis asmuo turėtų dalyvauti NT apžiūrose.
Kruopščiai sudaryta sutartis - raktas į sėkmę
Skaitytojas Andrius domisi, kokia turi būti nuomos sutartis, ko nepamiršti į ją įtraukti, kokias atsakomybes, išsinuomojęs butą, prisiima jis ir kokias buto savininkas. Teisininkai pažymi, kad jeigu abiem pusėms netinka žodiniai susitarimai, tokie klausimai būtinai turi būti įtraukti į nuomos sutartį.
Advokato Arūno Bertulio teigimu, pagrindinės asmens teisės ir pareigos bei atsakomybė yra numatytos Civiliniame kodekse, o papildomai šalys galėtų aptarti tik specifines, su konkrečiu turtu ar nuomos aplinkybėmis susijusias atsakomybės sąlygas.
Šalys turėtų aptarti ir išlaidų atlyginimo tvarką dėl buitinės technikos ar kitų būste esančių įrenginių sugadinimo, taisymo ar pakeitimo. Tai labai svarbu sprendžiant ginčus dėl sutarties vykdymo ar nuomos pradžioje sumokėto užstato grąžinimo klausimus.
Taip pat, pavyzdžiui, pagal įstatymą nuomotojas privalo nuomos sutarties sudarymo metu perduoti nuomininkui gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatų kopiją arba kopiją kitokio dokumento, kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo, išlaikymo ir kitos taisyklės, tačiau šalys gali susitarti dėl to ir kitaip (pvz. kad tokios įsipareigojimo nuomotojas nevykdys).
Finansiniai įsipareigojimai
Šiuo laikotarpiu kai kuriems gyventojams gali būti ypač aktualūs nuomos mokesčio keitimo klausimai. Advokato A. Bertulio teigimu, šalys galėtų susitarti dėl nuomos mokesčio keitimo jų suderintais terminais, tačiau ne dažniau kaip du kartus per metus.
Šalys taip pat galėtų pakeisti (riboti) nuomotojo teisę reikalauti iš nuomininko šiam iš esmės pažeidus nuomos mokesčio mokėjimo terminus, iš anksto sumokėti ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės nuomos mokestį.
Nuomos sutartyje būtina aptarti ir subnuomos galimybę ir sąlygas, priešingu atveju subnuoma būtų įmanoma tik gavus rašytinį nuomotojo sutikimą.
Jei nuomos terminas yra ilgesnis ar neterminuotas, taip pat jei kapitalinį remontą atlieka nuomininkas, A. Bertulio teigimu, nuomotojui svarbu aptarti ir nuomininko išlaidų, turėtų pagerinant išsinuomotą daiktą su nuomotojo leidimu, atlyginimo klausimą.
Tariantis dėl papildomų nuomos sutarties sąlygų, turėtų būti laikomasi pagrindinių taisyklių, pagal kurias nuomotojui draudžiama vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas.
Atsakomybė už sugadintus daiktus
Vienas aktualiausių klausimų ir nuomotojams, ir nuomininkams, yra atsakomybė už nuomos metu sugedusius ar sulūžusius daiktus. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip.
Dėl šių priežasčių labai svarbu prieš nuomos pradžią ne tik surašyti, bet ir faktiškai patikrinti įrenginių veikimą. Nuomos eigoje nuomininkui būtina pastebėjus gedimą, jį nedelsiant užfiksuoti ir pranešti nuomotojui, o nuomai pasibaigus, taip pat patikrinti įrenginių veikimą, kad vėliau dėl to nekiltų ginčų.
Kadangi nuomotojas perduoda ir faktiškai išnuomoja ne tik patį būstą bet ir jame esančius daiktus, A. Bertulio teigimu, ir šių daiktų einamasis remontas, šalims nesusitarus kitaip, tenka nuomininkui, o kapitalinis - nuomotojui.
Vandentiekio, nuotekų ar kitų inžinerinių sistemų gedimų remontas paprastai yra nuomotojo rūpestis ir atsakomybė, jei dėl šių gedimų nebūtų nustatyta nuomininko kaltė (pvz.: netyčia pragręžtas vandentiekio vamzdis).
Teisminiai ginčai - ne geriausias sprendimas
Nors atrodytų, kad nuomos sutartis turėtų išgelbėti nuomininką ir nuomotoją nuo konfliktų, deja, tai ne visada yra raktas į sutarimą. Tačiau net kilus dideliems ginčams, A. Bertulio teigimu, teisminis jų sprendimo būdas nėra pats geriausias, nes atima daug laiko ir finansų.
Todėl tam, kad ateityje paprasčiau ir operatyviau būtų galima išspręsti tokio pobūdžio problemas, būtinas detalesnis jų šalinimo ir išlaidų atlyginimo susitarimas bei aprašymas pačioje nuomos sutartyje.
Jei nuomotojas vengs priimti daiktą, pavyzdžiui vengs pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, tai nuomininkas turės pareigą įrodyti ne tai kad buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, bet tik įrodyti, kad daiktą vengė priimti nuomotojas. Todėl nuomotojas vengdamas pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, rizikuoja netekti galimybės prisiteisti jam padarytus nuostolius.
Tarakonai nuomojamame būste
Tomas išsinuomojo butą, kuriame vėliau atsirado tarakonų. Jis nori išsikraustyti, bet baiminasi, kad būsto savininkas negrąžins sumokėto depozito. LNTAA sertifikuotas NT brokeris Romualdas Germanavičius teigia, kad situacija sudėtinga, nes sunku nustatyti, ar tarakonų išties buvo anksčiau, ar jie „atkeliavo“ kartu su nuomininku.
Bet kokiu atveju pirmiausia reikia pažeidimą užfiksuoti: iškviesti tarnybas arba pateikti įrodymus šeimininkui, kad tarakonų tikrai yra. Taip pat reikia atsiversti nuomos sutartį ir žiūrėti, kas joje numatyta. Tačiau į sutartis retai kada būna įtraukiami punktai dėl kenkėjų, nors reikėtų, ypač nuomojantis butą senos statybos name.
Jeigu sutartyje punktų, kaip turėtų elgtis abi pusės bute atsiradus kenkėjams, - nėra, deja, sprendimas priklauso nuo būsto savininkų geranoriškumo.
Jeigu nuomotojas neseniai išnuomojo butą su NT agentūrų brokerių pagalba, o bute atsiranda tarakonų, toks būsto savininkas taip pat atsiduria keistoje padėtyje.
Jeigu tarpininkavimo mokestį NT agentūrai ar brokeriui sumokėjo pats nuomininkas - jis pralaimėjo dvigubai. Toks asmuo net tik nukenčia dėl galimai negrąžinamo depozito ir yra priverstas iš naujo ieškotis buto.
Išnuomavo „kuklioms“ merginoms, o rado viešnamį
Vilnietis Karolis pasakoja, kaip išnuomojo butą dviems merginoms, kurios pasirodė esančios sekso paslaugų teikėjos. Kaimynai ėmė skųstis dėl triukšmo, o vėliau paaiškėjo, kad bute veikia viešnamis. Merginos netgi kirviu apgadino sienas. Iškeldinimas užtruko net metus.
Karolis pataria:
- Tikrinti vardą ir pavardę socialiniuose tinkluose.
- Bandyti žiūrėti, gal kas gali parekomenduoti būsimą nuomininką.
- Domėtis, iš kur yra pinigai, kuriais tie žmonės nuomosis.
- Jeigu tai yra jauni žmonės, visada primygtinai siūlau kontaktuoti su tėvais iš karto.
- Jeigu yra nepilnamečiai, tai yra labai rimtas šauktukas.
- Žiūrėti, ar dar kur nors Lietuvoje jie turi nekilnojamąjį turtą.
Taip pat vyriškis dalijasi, kad paprasčiau būstą išnuomoti užsieniečiams, nes jie yra nedrąsūs, nežino savo teisių, jie jaučia kalbos barjerą.
Nuomininkų skundai
Vilnietė Aistė pasakoja, kad jos nuomotojas pernelyg kontroliavo jos gyvenimą. Jis ateidavo kartą per mėnesį nurašyti skaitliukų, o tada prasidėdavo kažkokia keista namų inspektacija. Išsikraustant kilo problema - nuomotojas staiga „užmiršo“ visas jau anksčiau aptartas problemas ir paprašė susimokėti už tai, ko mergina nesugadino.
Aistė pataria nuomininkams kiekvieną kartą kiekvieną gedimą, įbrėžimą ir kitus galimus konfliktinių situacijų objektus nufotografuoti dar prieš pradedant gyventi ir kaskart fiksuoti jiems atsiradus.
Eksperto komentaras: Konflikto atveju kenčia abi pusės
„Realybė tokia, kad kilus ginčui, problemą vis tiek turi abi šalys, o ne kuri nors viena iš jų“, - sako „Ellex Valiunas“ asocijuotasis teisininkas Giedrius Svidras. Net ir aiškiai pažeidžiant būsto nuomos sutarties sąlygas, nuomotojas Lietuvoje dažnai lieka be realių priemonių greitai ir efektyviai apginti savo teises.
Teisinis reguliavimas, skirtas apsaugoti pažeidžiamą šalį, šiuo atveju - nuomininką, dažnai tampa ir pastarųjų piktnaudžiavimo priemone.
Dažniausiai ginčai kyla dėl žalos padarymo būstui, buitinės technikos gedimų, mokesčių už bendrojo naudojimo objektus ar netinkamai įvertintos būsto būklės nuomos pradžioje ir noro nutraukti nuomos sutartį anksčiau nuomos termino pabaigos.
Pasiteiravus pašnekovo, ko šiandien dar trūksta būsto nuomos rinkoje, kad keblumų tiek vienai, tiek kitai pusei kiltų vis mažiau ir ką jis siūlytų keisti, G. Svidras sako suprantantis, kad „dėl vienkartinio nuomos atvejo rengti išsamią nuomos sutartį gali būti brangoka, todėl kokybiškų sutarčių savo klientams siūlymas galėtų būti NT tarpininkų veiklos siūloma papildoma nauda“.
Esamas gyvenamosios patalpos nuomos reglamentavimas jau gerokai atsilieka nuo šiuolaikinių realijų.
Būsto krizė Europoje
Nekilnojamojo turto kainų bumas padidino atotrūkį tarp pasiturinčiųjų ir nepasiturinčiųjų, pakurstė pyktį dėl nelygybės būsto srityje ir kaltinimus, esą nekilnojamojo turto rinkos yra sugedusios, neveikiančios ir nesąžiningos. Nors kai kas pasinaudojo kylančia verte, daugelis susiduria su didelėmis nuomos kainomis, standartų neatitinkančiais pastatais arba sparčiai augančiomis namų kainomis, dėl kurių būsto nuosavybė tampa nepasiekiama.
Atotrūkis būsto sferoje dažnai siejamas su kartomis, kai jaunimas neretai išstumiamas iš rinkos. Nevienodi ekonominiai koronaviruso pandemijos padariniai dar labiau išryškina šią atskirtį.
Visame žemyne svajojančių įsigyti ar nuomotis būstą ir kitų žmonių istorijose gausu nusivylimo.
Nuomos našta Berlyne
Kitados pigioje sostinėje Berlyne nuomos rinka buvo supurtyta kiek anksčiau šiais metais, kai Vokietijos Konstitucinis Teismas panaikino įstatymą, kuriuo buvo nustatyta viršutinė riba. Toks žingsnis išprovokavo protestus ir neseniai įvykusį referendumą, kuriuo siekta priversti dideles įmones parduoti savo nekilnojamąjį turtą miesto valdžiai gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis.
Sunki padėtis Graikijoje
Graikija, kur nedarbas vis dar viršija 15 proc., yra kraštutinis pavyzdys, kai daugiau nei 62 proc. 25-34 metų amžiaus žmonių gyvena su tėvais.
Ilgalaikiai randai Airijoje
Airija, esanti kitoje žemyno pusėje, bando įveikti savo būsto krizę, kaip ir ilgam įsirėžusius 2008 metų nekilnojamojo turto rinkos krizės randus. Būsto nuosavybės dalis sumažėjo žemiau 70 proc., kai tuo tarpu vienu metu „keltų tigro“ metais ji siekė beveik 82 procentus.
Netinkamos sąlygos Rumunijoje
Kai kuriose šalyse įperkamumas yra tik viena būsto rinkos istorijos dalis. Rumunijoje, vienoje iš skurdžiausių Bendrijos šalių, ankštas, gyventojų perpildytas būstas ir nepakankamas šildymas - tai tik du pavyzdžiai, su kokiais sunkumais susiduria dalis žmonių. Vis dėlto labiausiai stulbina tai, kad praėjus keturiolikai metų po įstojimo į Bendriją kas penktas rumunas vis dar neturi tualeto, vonios ar dušo savo namuose.
Sėkmingi ėjimai Estijoje
Nuo 2010 metų pradžios būsto kainos auga visose ES šalyse, išskyrus Ispaniją, Kiprą ir Italiją. Estijoje užfiksuotas stulbinantis būsto kainų šuolis - 130 procentų.
Lauriui Kooliui, 41-ų metų patarėjui komunikacijos klausimais iš Talino, šiame nekilnojamojo turto žaidime sekasi neblogai. Jis užaugo vadinamojoje „chruščiovkoje“, pigiame komunistiniame stiliaus 30 kvadratinių ploto bute, kuriame gyveno jo keturių asmenų šeima.
Vyriausybės priemonės smulkiam verslui skatinti
DELFI pavyko gauti po paslapties šydu rengiamą vyriausybės priemonių planą, kuriame numatomi veiksmai kovoje su prekybos tinklų įsigalėjimu, o galutinis tikslas - smulkaus verslo skatinimas. Valdžios atstovai šio plano plačiau nekomentuoja.
Priemonės:
- Spaudimas prekybos tinklams per kontroliuojančias institucijas ir mokestinę sistemą.
- Prekybos tinklų pelningumo mažinimas.
- Sukurti mokestinę paskatą - galimybę gyventojams deklaruojant pajamas ir teikiant GPM deklaraciją, susigrąžinti dalį išlaidų, patirtų perkant maisto produktus ne prekybos tinkluose.
- Numatyti skatinamąsias priemones pritraukiant naujus rinkos dalyvius į maisto mažmeninės rinkos segmentą.
- Įvertinti, kokią rinkos dalį bendrai užima prekybos tinklai ne tik šalies, bet ir regiono, miesto, smulkesnio teritorinio vieneto mastu ir kokia jų apyvarta lyginant su smulkiais ir vidutiniais verslininkais.
- Įvertinti Konkurencijos tarybos efektyvumą ir turimas priemones.
- Pavesti Konkurencijos tarybai įvertinti prekybos tinklų su tiekėjais sudaromas sutartis ir jų priedus, sąlygas, baudų dydžius, sutarčių nutraukimo sąlygas, rizikos pasidalinimą tarp prekės tiekėjo ir prekybos tinklo.
- Pavesti Konkurencijos tarybai nustatyti, kokia reali situacija prekybos plotų nuomos rinkoje. Ar nėra taikomos skirtingos sąlygos ir ribojimai naujai į rinką ateinantiems žaidėjams?
- Peržiūrėti visų kontrolės ir vartotojų teises ginančių institucijų taikomas sankcijas. Jei sankcijos akivaizdžiai neatitinka pažeidimo dydžio, jas didinti.
- Didinti Valstybės dalyvavimą probleminėse srityse.
- Įpareigoti prekybininkus aiškiau nurodyti svorio vieneto (kilogramo) ar tūrio vieneto (litro), o ne tik prekės vieneto kainą.
- Griežtinti atsakomybę už prekybos tinklų vadybininkų sukčiavimą, korupcines veikas, šešėlinius susitarimus ir piktnaudžiavimus.
Verslininkai skeptiškai vertina šį planą, teigdami, kad tai konkurencinės aplinkos iškraipymas ir konkurencijos ribojimas, o tai veda tik į viena - kainų didėjimą.
„Europa Group“ konfliktas: Kas kaltas dėl įmonės žlugimo?
Dabar bankrutuojančios „Europa Group“ turtas kadaise buvo įspūdingas: bendrovė valdė prabangų viešbutį Rumunijos sostinės Bukarešto centre, jai priklausė žinomi prekių ženklai „Europa Royale“, „Europa Group Hotels“, „Europa City“.
R. Barauskas tikino, kad siekdamas pasisavinti Rumunijos įmonę su viešbučiu Bukarešto centre, A. Beleška sukūrė schemą, į kurią neva įsitraukė įtakingi šalies verslininkai. Tuo metu A. Beleška pasakoja visai kitą istoriją, teigdamas, kad tai R. Barauskas, būdamas „Europa Group“ ir „Group Europa Investment“ vadovu, padarė žalą jų abiejų valdytoms įmonėms, visą jų veiklą ir pajamas perkeldamas į galimai su juo susijusią įmonę.
„Europa Group“ ir „Europa Group Investment“ turi du akcininkus. Po 50 proc. akcijų valdo Arūnas Beleška ir Romualdas Barauskas, kuris iki 2013 m. buvo ir bendrovės direktorius. Tačiau būtent 2012-2013 m. įvyko didysis lūžis. Akcininkai susipyko, ir nuo tada bendrovėje - bevaldystė ir nesibaigiantis teismų maratonas. Abu verslininkai dabar baksnoja pirštu vienas į kitą.
Kilęs konfliktas tarp verslininkų privedė prie įmonės žlugimo ir teismų maratono, kuriame kiekvienas kaltina kitą dėl įmonės finansinių problemų ir neteisėtų veiksmų.
„Europa Royale“ viešbutis Rumunijos sostinėje Bukarešte
Šiandieninėje nuomos rinkoje būtina atidžiai sudaryti sutartis, fiksuoti būsto būklę ir žinoti savo teises bei pareigas. Tik tokiu būdu galima išvengti konfliktų ir užtikrinti sklandų nuomos procesą.
Kaip išmokyti paauglius spręsti konfliktus - Neringa Martišienė
tags: #delfi #nuomos #konfliktas