Depozitas perkant nekilnojamą turtą: ką svarbu žinoti?

Apsisprendus įsigyti nekilnojamą turtą, vienas iš pirmųjų žingsnių yra depozito, arba avanso, sumokėjimas. Neretai apsispręsti ir sumokėti šiuos pinigus pirkėjui reikia tuojau pat po derybų, nes priešingu atveju pardavėjas nesiima garantuoti, kad daugiau nebesiūlys šio turto įsigyti kitiems. Tokioje situacijoje atsidūrusiam pirkėjui pravartu žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kurios padėtų geriau apsaugoti sumokėtus pinigus ir užsitikrinti, kad išsirinktas objektas tikrai bus parduotas sutartomis sąlygomis. Šiame straipsnyje aptarsime, į ką svarbu atkreipti dėmesį mokant avansą už nekilnojamąjį turtą, kad sandoris būtų saugus ir sėkmingas.

Prieš derybas

Pirmiausia, jau prieš vykdamas apžiūrėti norimą objektą, ar pradėdamas dėl jo derybas pirkėjas turėtų iš anksto numatyti, kad gali būti paprašyta sumokėti avansą. Tai leis jam geriau pasiruošti, iš anksto apgalvoti pagrindines avanso sumokėjimo sąlygas ir tiksliau formuluoti savo pageidavimus derybų metu. Tam tikrais atvejais pirkėjui jau iki derybų vertėtų pasirūpinti apytiksle galimo avanso suma (pvz.: susitarti dėl reikalingos sumos su banku, pervesti pinigus į savo banko kortelę ir pan.). Tai rodys pardavėjui, kad pirkėjo ketinimai rimti, suteiks pranašumo derybose ir leis sutaupyti laiko. Apdairiai sumokėtas avansas gali būti naudingas abiem pusėms - ir pirkėjui ir pardavėjui.

Nebėra rankpinigių

Iki 2001 m. liepos 1 d. perkant nekilnojamąjį turtą buvo plačiai paplitę, kad pirkėjas užtikrindavo sutarties sudarymą rankpinigiais, tai įformindamas trumpu rašytiniu susitarimu. Neretai dar ir šiandien nekilnojamojo turto sandoriuose pardavėjas vietoj avanso iš pirkėjo norėtų gauti rankpinigius ir raštu patvirtinti tik patį pinigų gavimo faktą. Klaidingai manoma, kad tokiam dokumentui bus taikoma žinoma formulė: jeigu pirkėjas neperka suderėto objekto, rankpinigiai lieka pardavėjui, na o jeigu pardavėjas atsisako parduoti šį turtą, jis privalo sumokėti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą.

Pagal dabar galiojančius įstatymus rankpinigiais negalima užtikrinti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties. Be abejo, pasinaudoti aukščiau minėta netesybų formule šalys gali ir dabar, tačiau pagrindinis praktinis skirtumas tarp rankpinigių ir avanso yra tas, kad dabar mokėdamas avansą pirkėjas turėtų daug detaliau aptarti ir surašyti sąlygas kuriomis jis moka avansą pardavėjui.

Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis

Avansą derėtų mokėti tik po to, kai sudaroma rašytinė sutartis dėl būsimo suderėto objekto pirkimo, t.y. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Paprastai tokios sutarties nereikia tvirtinti notariškai ir ji surašoma prieš pat pinigų perdavimą pardavėjui.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę (notarinę) - sutartį. Kodėl apžiūrėjus turtą nebūtinai iškart pasirašoma notarinė sutartis, o dar patartina sudaryti ir preliminariąją? Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti.

Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola. Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų.

Sutarties sąlygos

Viena pagrindinių preliminariosios sutarties sąlygų yra ta, kad šia sutartimi šalys susitaria ateityje, aptartomis sąlygomis sudaryti kitą - pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje turėtų būti tiksliai nurodyta dėl kokio objekto sudaroma sutartis, kokia bus jo kaina, kokia yra avanso suma ir iki kada šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį.

Tačiau taip pat ne mažiau svarbu, kad jau šioje preliminarioje sutartyje pirkėjas kuo tiksliau nurodytų ir kitas jam svarbias aplinkybes, pavyzdžiui:

• kad pagrindinės sutarties sudarymo dieną objektas nebus įkeistas, areštuotas ar kitaip suvaržytas;
• kad bute ar name negyvens asmenų, kurie išsaugotų teisę naudotis juo pasikeitus savininkui;
• kad pardavėjas neturės skolų susijusių su buto eksploatavimu;
• ar kartu su žemės sklypu perkami ant jo esantys statiniai;
• kokia tvarka vyks atsiskaitymas už nekilnojamąjį turtą;
• kokios baudos už sutarties nevykdymą ir pan.

Priklausomai nuo konkrečių aplinkybių sutarties turinys gali skirtis.

Ką svarbu numatyti preliminariojoje sutartyje?

1. Notarinės sutarties sudarymo data - per kiek laiko įsipareigojama ją sudaryti. Terminų būna įvairių, tai - susitarimo reikalas, bet numatyti būtina, nes preliminarioji sutartis negali būti pasirašyta be termino kitam žingsniui. Svarbi detalė - kai viena iš šalių jau pasiruošusi, ji privalo inicijuoti sandorį pas notarą, nes jei nei viena šalis to nepadarys, laikas „ištiksės“ ir sandoris neįvyks dėl nei vienos šalies kaltės.
2. Kaina, avansas ir atsiskaitymo tvarka. Dažniausiai praktikoje paliekamas 5-10 proc. avansas, tačiau tai - susitarimo reikalas, o kuo didesnė suma, tuo įprastai procentas mažesnis. Pirkėjams nereikia bijoti palikti didesnio avanso (žinoma, prieš tai įsitikinus, kad NT dokumentai yra tvarkingi). Avansą svarbu pervesti pačiam pardavėjui - „pervesti“ ir „pardavėjui“ yra svarbūs momentai.
3. Kas laukia, jei galutinis sandoris visgi neįvyks? Čia galimi trys scenarijai:
   • Jei notarinis sandoris neįvyksta dėl pirkėjo kaltės, jis praranda sumokėtą avansą.
   • Kai neįvyksta dėl pardavėjo kaltės, svarbu įrašyti, kad jis papildomai sumoka ir avanso dydžio baudą.
   • Kai sandorius neįvyksta dėl nei vienos šalies kaltės - tuomet avansas atiduodamas pirkėjui ir grįžtama į pradinę situaciją.
4. Saugikliai. Galima susitarti, kad jei pirkėjas galiausiai negaus banko paskolos - pavyzdžiui, bent trys bankai atsisakys jį kredituoti - ir notarinė sutartis neįvyks, jam bus grąžintas avansas. Kitas galimas saugiklis - ką darysite, jei NT vertė po vertinimo nepasieks jo kainos, tada atitinkamai didės pradinio įnašo banke suma ir pirkėjas jos neturės? Galima numatyti, kad po mažesnio turto įvertinimo pirkėjas pasitraukdamas nepraras avanso.
5. Kas moka notarines išlaidas? Pagal įstatymą tai yra pirkėjo mokestis, bet yra nerašyta taisyklė, kad pasirašant sutartį tarp fizinių asmenų, suma dalinama pusiau. Bet labai svarbu tai aptarti sutartyje - tai nėra „savaime aišku“.
6. Kada bus perduodamas nekilnojamasis turtas? Raktų ir nuosavybė perdavimas nėra tas pats, svarbu tai aptarti.
7. Turto apribojimai (hipoteka, areštas ir pan.) - būtina tai numatyti preliminarioje sutartyje.
8. Aiškiai aprašyti, su kokiais daiktais bus perduodamas turtas. Galima pridėti nuotraukas ir nurodyti, kad NT bus perduotas su visais jose matomais daiktais.

Esminės sąlygos

1. Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: nurodykite vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt. Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų.
2. Kaina ir mokėjimo terminai. Sutartyje tiksliai įvardinkite bendrą turto pardavimo kainą ir jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
3. Trečiosios šalys. Sutartyje būtina nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą (pvz., sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme).
4. Šalių pareiškimai ir garantijos. Sutartyje nusimatykite, kad iki sudarant šią sutartį Šalys atliko visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti Preliminariąją sutartį, taip pat numatykite papildomą sąlygą, jog kiekviena Šalis, sudarant preliminariąją sutartį, nepažeis jokių ją saistančių įsipareigojimų, susitarimų su bet kokiomis trečiosiomis šalimis.
5. Baldai ir daiktai. Dažnai būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais. Tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai. Toks sąrašas turėtų būti kuo išsamesnis, derėtų nurodyti netgi buitinės technikos gamintoją ir modelio numerį.
6. Patalpų fotofiksacijos. Atskiru priedu galima pridėti ir patalpų bei tų pačių paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti ir sutartyje ir turėtų būti neatskiriama sutarties dalimi. Jas atlikti reiktų du kartus: vieną - prieš pasirašant preliminariąją sutartį, antrą - perduodant pirkėjui patalpas. Šios fotofiksacijos turėtų apimti tiek bendrą patalpų būklę, tiek, jei tokių yra, defektus.
7. Gerai apgalvokite, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties sudarymo, priklausomai nuo to, ar Šalims arba Šaliai reikia atlikti kokius nors papildomus veiksmus, gauti sutikimus, leidimus ir kt. dokumentus. Nusimatykite tikslų terminą, iki kurio pardavėjas privalo perduoti turtą pirkėjui. Jis nebūtinai privalo sutapti su notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo diena.
8. Pirmasis mokėjimas arba avansas. Jų dydis nėra apibrėžtas ir dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių, itin brangių sandorių atvejais - šimtų tūkstančių eurų. Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų. Dažniausiai jų dydis yra 5-10% perkamo turto kainos, o jei ji iš tiesų nedidelė - pirmasis mokėjimas gali sudaryti 30% ar netgi daugiau perkamo turto kainos. Šis pirmasis mokėjimas įskaitomas į bendrą turto pardavimo kainą ir jo tikslas yra užfiksuoti, jog pirkėjas neatsitrauks ir nepersigalvos turtą pirkti, o pardavėjas neieškos kito pirkėjo ir parduos turtą pirkėjui už sutartą kainą.
9. Notarinės išlaidos. Preliminariojoje sutartyje numatykite, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengsite notarines išlaidas. Pagal Civilinį kodeksą jas turėtų dengti pirkėjas, tačiau antrinės rinkos būsto pardavimo praktikoje dažniausiai Šalys jas pasidalina pusiau.
10. Preliminariosios sutarties pakeitimai privalo būti derinami raštu. Jei nėra galimybių to formalizuoti atskirame dokumente, pakeitimus galite atlikti ir el.
11. Sutarties galiojimas. Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki Šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
12. Turto perdavimas. Jį atlikti visuomet rekomenduojame tik po to, kai pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju. Perduodant turtą rekomenduojame atskirai užfiksuoti elektros, karšto ir šalto vandens, dujų ir kt. skaitiklių rodmenis. Dažniausiai būtent nuo šių rodmenų atsiranda prievolė pirkėjui mokėti komunalinius mokesčius. Perduodant turtą rekomenduojame atlikti ir patalpų bei baldų ar daiktų, jei tokie buvo perduodami kartu, fotofiksacijas ir jas, kaip atitinkančias anksčiau sudarytą susitarimą, pasitvirtinti tarpusavyje.

Avanso dydis ir galimos rizikos

Avanso dydis paprastai nėra didelis, jis turėtų būti apie 2-8 procentus nuo perkamo nekilnojamojo turto vertės. Tačiau prieš sudarydamas preliminariąją sutartį ir perduodamas avansą pardavėjui pirkėjas vis tik turėtų įvertinti ir galimą praktinę riziką susijusią su avanso dydžiu.

Tarkime, gavęs nemažą avansą pardavėjas susigundo parduoti jau suderėtą nekilnojamąjį turtą kitam pirkėjui. Ankstesnis pirkėjas šiuo atveju, deja, galės tik reikalauti iš pardavėjo grąžinti jo avansą ir sumokėti baudą, o panaikinti jau įvykusį nekilnojamojo turto pardavimą dažniausiai nebebus galima. Maža to, tam tikrais atvejais net ir sumokėtą avansą su baudomis išsireikalauti iš pardavėjo gali būti pakankamai sudėtinga.

Pavyzdžiui, jeigu turto pardavėjas pardavęs turtą išsikelia į kitą miestą, slapstosi, iššvaisto pinigus arba išvyksta gyventi į užsienį, pinigų susigrąžinimas gali labai užsitęsti. Taigi, prieš suskubdamas mokėti avansą nekilnojamojo turto sandoriuose pirkėjas turėtų apdairiai įvertinti viskas galimas rizikas, o jeigu nėra dėl jų tikras - pasitarti su kvalifikuotais specialistais, kurie padėtų jam parengti jo interesus atitinkančius dokumentus.

Klientams sakau, kad tai yra svarbiausias viso sandorio taškas, o po jo lieka tik formalumai. Todėl tekstas bus ilgas. Nes šioje sutartyje fiksuojama susitarimo esmė, o tolimesni procesai - banko veiksmai, paskola, sutarties įforminimas pas notarą - vyksta jau pagal ją. Ir jei eigoje kiltų ginčų, pirmiausiai būtų atsiversta preliminarioji sutartis. Todėl „ai, dabar palikime, paskui notarinėje įsirašysime“ neveikia - jei kita šalis nebus geranoriška, toliau jau nieko nebeįrašysite.

Skirtingos pirkimo sutarčių rūšys priklausomai nuo mokėjimo būdo

• Depozito sutartis: tai sutartis, kuri turi būti sudaryta, kai pristatymas atliekamas kaip rezervacija. Pardavėjas ir pirkėjas pasirašo išankstinę sutartį, kurioje susitaria dėl sumos, už kurią įsigalioja rezervacija, ir dėl to, kaip toliau vyks pirkimo ir pardavimo procesas.
• Pirkimas ir pardavimas išsimokėtinai: pagal šį būdą pardavėjas pradeda turto perdavimą pirkėjui, kuris privalo visiškai arba iš dalies atidėti mokėjimus dalimis.
• Pirkimas ir pardavimas su atidėta kaina, mokant grynaisiais pinigais: šiuo atveju visa kaina sumokama viena įmoka.
• Pirkimas ir pardavimas ne pagal planą: tai sutarties rūšis, kurią reikia pasirašyti, kai pardavėjas yra nekilnojamojo turto, kuris dar statomas arba netrukus bus statomas, vystytojas.
• Pirkimas ir pardavimas su nuosavybės teisės išlyga: kad nuosavybės teisė į turtą būtų perduota naujajam savininkui, turi būti įvykdyta tam tikra sąlyga, kurią gali sudaryti sutartos kainos sumokėjimas arba sutikimas su bet kuria kita sąlyga pagal įstatymą.
• Pirkimas ir pardavimas su hipotekos garantija: kai pirkėjas neturi pakankamai pinigų turtui įsigyti, jis kreipiasi į banką dėl hipotekos paskolos.

Galimi rezervavimo variantai:

• Užstatas arba pradinis įnašas: dėl būsimo pardavimo ir pirkimo susitariama pristatant pinigų sumą, kuri veiks kaip užstatas.
• Arras: tai įsipareigojimas pirkti ir parduoti, kuris turi būti įvykdytas per nustatytą laikotarpį. Sandoris sudaromas sumokėjus avansą, kuris bus išskaičiuotas iš galutinės operacijos sumos. Jei pirkėjas nusprendžia nepirkti, sumokėta suma prarandama. Jei sandorį nuspręs nutraukti pirkėjas, jis turės grąžinti pirkėjui dvigubą avansu sumokėtą sumą.
• Pirkimo galimybė: tai sutarties rūšis, pagal kurią pirkėjui suteikiamas tam tikras laiko tarpas apsispręsti, ar pirkti atitinkamą nekilnojamąjį turtą, ar ieškoti kito nekilnojamojo turto. Jei taip susitarta, pasibaigus sutartam laikotarpiui, jei pardavėjas nenusprendžia pirkti turto, savininkas turi teisę pasilikti sumokėtą sumą.

tags: #depozitas #nekilnojamas #turtas