Planuojant namų atnaujinimą ar statybos darbus, dažniausiai statybines medžiagas perkame iš tam skirtų prekybos centrų ar specializuotų tiekėjų. Tačiau įvairios statybinės medžiagos, dėl sudėtyje esančių pavojingų cheminių medžiagų, gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai visuose etapuose - nuo gamybos, naudojimo iki yrimo sąvartyne.
Žmonija šimtus, tūkstančius metų naudojo natūralios kilmės minimaliai apdorotas vietines medžiagas. Tarp jų: molį, kalkes, neapdorotą ar mažai apdorotą medieną, linų aliejų, natūralius pigmentus, šiaudus, kanapių pluoštą ir kitas medžiagas.
Šiandien mūsų namų aplinka yra didžiausias mus veikiančių pavojingų cheminių medžiagų šaltinis. Šios medžiagos sklinda ne tik iš buitinės chemijos ar daiktų, bet ir iš interjero apdailos medžiagų.
NonHazCity 3 projekto komanda parengė gaires namų renovacijai be pavojingų cheminių medžiagų „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“. Šis leidinys skirtas žmonėms, atnaujinantiems ar statantiems savo būstą, bet gali būti naudingas ir architektams bei statybos profesionalams, kuriems rūpi aplinkai ir žmogaus sveikatai draugiška statyba.
Natūralios Medžiagos Moduliniams Nameliams
1. Molis
Molis yra itin paplitusi, beveik visame pasaulyje prieinama medžiaga, kuri gali būti naudojama įvairiems statybos sprendimams. Molis beveik visuomet yra inertiška ir neturinti toksiškų savybių medžiaga. Be panaudojimo plytų gamybai bei stogo dangai (čerpėms), molis gali būti pritaikomas interjero apdailos sprendimams.
Iš molio gali būti ruošiamas šiuolaikiškas sienų glaistas ir net dažai, kurie, palyginus su įprastiniais, nereikalauja, kad į sudėtį būtų įtraukta konservantų ir kitų pavojingomis savybėmis pasižyminčių cheminių junginių.
2. Kalkės
Kalkės - viena seniausiai apdailai naudojamų medžiagų. Kalkės pasižymi stipriomis šarminėmis savybėmis - jos veikia dezinfekuojančiai, gali apsaugoti pastato komponentus nuo pelėsio. Kalkės gali būti naudojamos tinkų ar glaistų gamybai bei paviršių „balinimui“.
Kalkės įeina į daugelio šiuolaikinių tinkų bei glaistų sudėtį. Tokius tinkus galima pasidaryti ir patiems maišant kalkes su smėliu, o „kalkių pienas“ sienų balinimui gaminamas išmaišant kalkes vandenyje.
3. Mediena
Mediena tik mums yra statybinė medžiaga ar kuras, bet gamtoje negyva mediena yra maistas ar buveinė įvairiems organizmams. Todėl ir išsivystė praktika statybinę medieną apsaugoti nuo pelėsio, vabzdžių poveikio.
Šiandien medienos apsaugai dažniausiai naudojame sintetines biocidines medžiagas: fungicidus, insekticidus, algicidus ir kitas kategorijas. Daugumą šių medžiagų nėra draugiškos aplinkai, nes pavojingos cheminės medžiagos pamažu sklinda ir daro neigiamą poveikį.
Tačiau sintetiniams biocidams yra puikių alternatyvų - medieną galima padengti apsauginiu aliejumi (pavyzdžiui, linų sėmenų aliejumi) arba apdoroti termiškai (karščiu).
4. Linų Sėmenų Aliejus
Natūralų linų sėmenų aliejų galima naudoti kaip lako atitikmenį medienos ar kitokiems paviršiams, pavyzdžiui, tam tikro dekoratyvinio tinko padengimui. Linų sėmenų aliejus susigeria į nuteptus paviršius ir per kurį laiką polimerizuojasi, sudarydamas kietą paviršių ar plėvelę.
Įprastai linų aliejumi paviršiai tepami kelis kartus. Linų aliejaus pagrindo lakas ruošiamas iš dvigubo virinimo linų aliejaus ir džiūvimą skatinančių priedų, nors ir pats aliejus be papildomų priedų tinka naudoti paviršiams. Į sudėtį taip pat gali būti pridedama pigmentų.
Įprastai linų aliejus neturi jokių pavojingumo savybių, o išdžiūvęs tampa ilgaamže paviršių apdaila, kuri gali tarnauti 15 metų ar daugiau.
5. Natūralūs Pigmentai
Natūralūs pigmentai gali būti mineralinės, augalinės arba gyvūninės kilmės. Istoriniais laikais jie buvo surenkami gamtoje ir naudojami buityje. Tokių pigmentų pavyzdžiai: įvairių spalvų žemės, trintos mineralinės uolienos, anglis, augalų, grybų nuovirai (ekstraktai) ar net tam tikrų vabzdžių pigmentai.
Šios medžiagos buvo maišomos su vandeniu (arba aliejumi) pridedant pagalbinių medžiagų ir naudojamos paviršių dekoravimui. Pigmentai gali būti įmaišomi į tinkų bei glaistų sudėtį ar net naudojami maišant su dažais atspalvių kūrybai.
Žinoma, kad kai kurie istoriškai naudoti mineraliniai pigmentai yra itin pavojingi sveikatai ir aplinkai. Čia kalbame apie pigmentus sudarytus iš arseno ar sunkiųjų metalų (švino, gyvsidabrio, kadmio ir kt.).
6. Šiaudai
Istoriškai šiaudai Lietuvoje buvo naudojami daugiausia šiaudinių stogų gamybai bei kaip komponentas ūkių pastatų plaušmolio sienoms. Tai vis dar aktuali statybinė medžiaga, kuri iš naujo išpopuliarėjo palyginus neseniai, kai jai buvo atrastas daugiau mėgėjiškas, nišinis pritaikymas natūralioje „molio ir šiaudų“ namelių statyboje.
Tokiai statybai šiaudai naudojami plaušmolio sudėtyje arba naudojamos suspaustų šiaudų kitkos, kaip sienų užpildas. Smulkinti šiaudai taip pat gali būti naudojami tinkų sudėtyje. Šiaudai pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis, yra prieinama, pigi ir gan universali statybinė medžiaga.
Šiandien šiaudai įgauna vis platesnį pritaikymą profesionaliame lygmenyje.
7. Kanapės
Kanapės yra viena universaliausių žaliavų, iš kurios gali būti gaminamos įvairiausios medžiagos, įskaitant įvairius statybų komponentus. Pluoštą galima panaudoti popieriaus ar tekstilės gamybai, o statyboje - apšiltinimui, pavyzdžiui, iš pluošto gaminama kanapių vata.
Kanapių spaliai - perdangų apšiltinimui, kanapių betono (angl. - hempcrete) gamybai arba kanapių tinko gamybai. Kanapės - tai viena ekologiškiausių medžiagų, kuriai apdoroti dažniausiai nereikia pavojingų chemikalų, o auginant kanapes - visai nebūtinas augalų apsaugos priemonių naudojimas.
