Jungtinėje Karalystėje (JK) ūkininkai nerimauja dėl naujos tvarkos, pagal kurią paveldimo turto mokesčio lengvata ūkiams bus apribota iki 1 mln. svarų sterlingų. Nacionalinė ūkininkų sąjunga (NFU) pasmerkė tokius pokyčius, pavadinusi juos grėsme šeimos ūkiams ir būsimai maisto gamybai.
Vadovaujantis naujuoju biudžetu, nuo mokesčių bus atleistas tik turtas, kurio vertė neviršija 1 mln. svarų sterlingų, o nuo 2026 m. šią ribą viršijančiam turtui bus taikomas 50 proc. mokesčių lengvatos tarifas, taikant 20 proc. faktinį tarifą. Kitaip tariant, įvedus naująjį ūkio paveldėjimo mokestį ir anapilin iškeliavus pagrindiniam jo šeimininkui, tam, kad jo vaikai galėtų perimti toliau valdyti žemės ūkį, reikės susimokėti 20 proc. mokestį nuo ūkio vertės, jei ši viršija 1 mln. svarų sterlingų.
Jau net skaičiuojama, kad naujasis paveldėjimo mokestis kasmet paveiks apie 500 ūkių, nors galiausiai gali būti taikomas iki 70 tūkst. ūkių, kurių vertė viršija 1 mln. svarų sterlingų.
Ekspertai pabrėžia, kad nors dideli ūkiai ir atrodo vertingi, ne visų jų generuojamas pelnas yra didelis, todėl mažas pajamas gaunantiems ūkiams gali būti sunku mokėti mokesčius. Kritikai tvirtina, kad šio apmokestinimo tikslas - galutinai sunaikinti smulkiuosius ūkininkus.
Iždas tikisi, kad šie pakeitimai iki 2030 m. kasmet atneš iki 520 mln. svarų sterlingų pajamų.
Ūkininkų reakcija ir protestai
Reaguodami į pokyčius, tūkstančiai ūkininkų planuoja protestuoti Londone prieš vyriausybės sprendimą paveldimo turto mokestį taikyti ir žemės ūkio paskirties nekilnojamajam turtui. Tikimasi, kad NFU ir kitų ūkininkų grupių organizuojamame proteste dalyvaus iki 10 tūkst. žmonių.
Tam vis labiau priešinasi ūkininkų bendruomenė, o Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) vadovas Tomas Bradshaw įspėjo apie galimą „kovingą“ atsaką.
Nacionalinė ūkininkų sąjunga (NFU) logotipas
Situacija Prancūzijoje
Tuo tarpu ne sviestu patepta situacija ūkininkams ir Prancūzijoje. Čia metų pradžioje sukilo ūkininkai dėl šalies Vyriausybės paskelbtų reformų, kuriomis neva siekiama ūkininkams „padėti“. Dėl tokių reformų tik mažėtų norinčiųjų valdyti ūkius skaičius, mat žemės ūkio verslo ėmęsi jauni žmonės kartais uždirbtų iš to net mažiau, nei tiesiog ūkyje dirbantys asmenys.
2024 m. pradžioje atliktos apklausos duomenimis, ūkių skaičius Prancūzijoje sparčiai mažėja ir 2010-2020 m. laikotarpiu šalis netekusi 20 proc. savo ūkių (apie 101 tūkst.).
Nors Prancūzijoje (kol kas) dar nesiimama tokių drastiškų pokyčių kaip Jungtinėje Karalystėje, čia ūkininkai piktinosi kitais vyriausybės žingsniais, nukreiptais prieš smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus - pavyzdžiui, mokesčio žemės ūkio dyzelinui kėlimu, kuriam ilgą laiką buvo taikomos lengvatos.
Ūkininkai nerimauja ir dėl iš Europos Sąjungos (ES) pusės griežtinamų aplinkosaugos standartų, taikomų žemės ūkio produkcijai.
Globalus kontekstas ir "Agenda 2030"
Olandų politikos aktyvistė Eva Vlaardingerbroek savo „X“ paskyroje pasidalino, kad apmokestinti būtent šeimos ūkius ryžosi labiausiai nekenčiamas šiuo metu JK politikas, leiboristų lyderis Keiras Starmeris. Ji akcentavo, kad bet kas, dirbantis žemės ūkio srityje žino, jog ūkio vertė dar nereiškia didelių generuojamų pajamų, o ją gana nesunkiai sudaro turimos žemės plotas ir, žinoma, žemės ūkio technika.
Tačiau spartus žemės nusavinimas, pasak aktyvistės, vyksta ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. „Tai, kas vyksta yra globalus karas dėl žemės“, - teigė E. Vlaardingerbroek.
Ji taip pat pridūrė, kad už visų šių įstatyminių vingrybių slypi ne kas kita, kaip valdžios siekis kontroliuoti tiekiamo maisto kiekius ir, kas be ko, pačius žmones tiesiog nužudant smulkiuosius šeimos verslus ir ūkius.
Jau po 6-erių metų pasaulis, tikėtina, atrodys visiškai kitaip, mat 2030-aisiais tikimasi jau įgyvendinti didžiąją dalį „Agenda2030“ išsikeltų tikslų. Ir prie to Vakarų pasaulis sparčiai artėja - prie visiškos asmeninio gyvenimo kontrolės per maistą, orą ir net lovą.
Pagal naująją pasaulio tvarką (apie kurią rašė Pasaulio ekonomikos forumas), žmonija valgys mažiau mėsos - ja esą bus galima pasimėgauti „tik retkarčiais“. Tačiau net ir kitu maistu nebus galima mėgautis, kada tik užsinorima - tai liečia ir pieno produktus.
Nors dalis visuomenės šiuos nerimą keliančius ženklus vis dar laiko tik konspiracijos teorijomis, derėtų paminėti, kad perkant produktus parduotuvėje šalia žmogaus niekas su pistoletu nestovės ir pirkti maisto nedraus - viskas įvyks „civilizuotai“ - pakeliant mėsos ir pieno produktų kainas tiek, kad dažnas gerai pagalvos, ar verta šiandien šeimos vakarienei kepti vištieną ar gerti pieną.
O kainos kils, kaip matome, iš valstybių nusavintų žemės ūkių - čia veiks tik didžiosios monopolijos, kurias, vienareikšmiškai, valdys valstybė. Taigi ir kainos bus reguliuojamos „iš aukščiau“. O kur dar skambioji klimato kaita ir jos tarša, o ypatingai tam, kas susiję su karvėmis (mat teigiama, kad šios taip pat prisideda prie klimato taršos).
Gintautas Paluckas po apklausos: „Ką klausė, viską atsakėm“
Ūkio schema
Mokesčių sistemos Airijoje
Naujas Europos Sąjungos finansinio programavimo laikotarpis ir naujos valstybių žemės ūkio plėtros strategijos paskatino šalis nares reformuoti mokesčių politiką. Lietuviams artima ir gerai pažįstama Airija žemės ūkio mokesčių pertvarką susiejo su ambicinga agrarinio sektoriaus plėtra.
Airijoje yra apie 140 tūkst. ūkių, kurie dirba beveik 5 mln. ha žemės ūkio naudmenų (apie 71 proc. šalies teritorijos). Maždaug 18 proc. ūkių yra mažesni kaip 10 ha. Žemės ūkio subjektų daugumą sudaro šeimos ūkiai ir specializuoti gyvulininkystės ūkiai. Ūkių, valdančių 100 ha ir daugiau, dalis žemės ūkio subjektų struktūroje sudaro 3,3 proc. Vidutinis ūkis užima 33 ha žemės ūkio naudmenų.
Žemės ūkio gamyboje 2010 m. buvo užimta apie 165 tūkst. darbuotojų (dirbančių visą darbo dieną), arba 3,6 proc. šalies dirbančiųjų (Airijoje gyvena apie 4 mln. 588 tūkst. gyventojų). Šalies ūkiuose laikoma 5 mln. 787 tūkst. sąlyginių gyvulių. Išskirtinis airių žemės ūkio bruožas - aukštas mechanizavimo lygis.
Airijos žemdirbiai, kaip ir visi šalies mokesčių mokėtojai, dar moka aplinkos ir socialinio draudimo mokesčius. Fizinių asmenų pajamų mokesčio apmokestinimo objektas yra asmens metinės pajamos, kurias sudaro: pajamos iš vertybinių popierių (visų pirma Vyriausybės vertybiniai popieriai); pajamos iš ūkinės ir profesinės veiklos, įvairios pajamos iš kapitalo, tarp jų palūkanos už suteiktas paskolas, pajamos iš užsienyje esančio nekilnojamojo turto; pajamos iš darbo (apima atlyginimus, pensijų išmokas, rentą iki gyvos galvos).
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis Airijos mokesčių politiką, yra „Finance Act 2012", kuris nustato fizinių ir juridinių asmenų apmokestinimą. Atsižvelgiant į žemės ūkio svarbą Airijos ekonomikai ir ūkių vaidmenį šalies agrariniame sektoriuje, mokesčių teisė užtikrina tam tikras privilegijas žemės ūkio veiklos subjektams. Apmokestinant pajamų mokesčiu fizinius asmenis, taikoma supaprastinta progresinė apmokestinimo sistema, kurią sudaro du mokesčio tarifai - 20 ir 41 proc.
Airijos mokesčių sistemoje yra ir daugiau lengvatų, taikytinų asmenims, kurių pajamos apmokestinamos 20 proc. tarifu. Mokesčių mechanizmas funkcionuoja taip, kad pajamoms viršijus nustatytą kvotą, lengvatos gali būti netaikomos, tačiau jų taikymas gali būti nukeltas į ateinančius metus. Pagrindinė yra vadinamoji personalinė mokestinė lengvata, kuri gali sudaryti ne daugiau kaip 1 650 eurų vienam asmeniui per metus.
Smulkiesiems pusiau natūriniams ūkiams labai svarbi vaidinamoji vyresniojo amžiaus asmenų lengvata, numatanti, kad mokesčių mokėtojai, kuriems sukako 65-eri ir vyresni, yra atleidžiami nuo pajamų mokesčio, jei jų metinės pajamos yra ne didesnės kaip 20 tūkst. eurų. Nuo 2011 metų šalyje taikomas naujas fiskalinis mokestis „Universal Social Charge" (USC - universalus socialinis mokestis), kuris pakeitė ligi tol galiojusį pajamų kvazimokestį (kvazimokesčiais vadintinos privalomosios įmokos, neturinčios mokesčių požymių, pavyzdžiui, privalomos draudimo ar kitos įmokos į nebiudžetinius fondus). USC apmokestinimo objektas yra pajamos, iš kurių dar neišskaičiuoti kaštai, būtini pajamoms gauti, ir nepritaikytos lengvatos.
Vienas iš Airijos mokesčių sistemos ypatumų yra linijinio skaičiavimo metodo taikymas juridinių asmenų pajamoms. Jis vertinamas kaip šalies mokestinio konkurencingumo didinimo instrumentas. Dabartinis šio mokesčio tarifas sudaro nuo 10 iki 25 proc., priklausomai nuo ūkinės veiklos rūšies. Minimalus investicijas skatinantis 10 proc. tarifas taikomas įmonėms, kurios susitelkusios tam tikrose ekonominėse zonose. Maksimalus 25 proc.
Žemės ūkio gamybos sektoriaus subjektams taikomi mokesčiai ir mokestinės lengvatos yra siejamos su šalies agrarinės politikos tikslais, tarp kurių - žemės rinkos likvidumo (galimybės greitai iškeisti turtą į grynuosius pinigus) ir investicijų į žemės ūkio veiklą didinimas.
Airijos žemės ūkio sektoriaus dalyviai gali pasinaudoti specialiąja „Land Leasing Tax Exemption Scheme" lengvatų rūšimi, kuri skirta žemės ūkio naudmenų savininkams, vyresniems kaip 65 metų, taip pat asmenims, užsiimantiems darbine ne žemės ūkio veikla. Svarbų vaidmenį koncentruojant žemės ūkio gamybą ir jos lygį vaidina „Agricultural Relief" mokestinė lengvata, taikoma įsigyjamo kapitalo (dovanojimo, paveldėjimo atveju) turto mokesčiui. Šios mokestinės lengvatos, skirtos ūkininkams, suteikia galimybę sumažinti žemės ūkio turto rinkos vertę 90 proc. (ateityje planuojama leisti mažinti turto rinkos vertę iki 75 proc.).
Prie svarbių mokestinių instrumentų priskirtina ir galimybė ūkininkams pasinaudoti telekomunikacijos paslaugų (mobiliojo ryšio telefono ir interneto) mokesčių lengvatomis, t. y. 2/3 šių išlaidų (neviršijant nustatytos kvotos) priskirti prie gamybos sąnaudų. Taip pat ūkininkams leidžiama pasinaudoti lengvatomis kreditų ir paskolų palūkanoms, įsigyjant pagrindinį gyvenamąjį būstą - iki 20 proc.
Vienas iš esminių pakeitimų Airijos mokesčių sistemoje yra susijęs su vadinamosios stock relief mokestinės lengvatos taikymu nuo 2015 metų. Žemės ūkio subjektams, kurie vykdo veiklą partnerystės (partnership) pagrindu, bet neturi juridinio asmens statuso, ligšiolinė mokestinė lengvata bus didinama dvigubai. Šios lengvatos esmę sudaro tai, kad partnerystės pagrindais veiklą vykdantys ūkininkai bus iš dalies (25 proc. ) arba visiškai (100 proc.) atleidžiami nuo mokesčio, mokamo už atsargų vertės didinimą.
Esminis pakeitimas, kurio taikymas siejamas su žemės rinkos pagyvinimu Airijos kaime, - tai žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės perdavimo mokestinio tarifo sumažinimas nuo 6 iki 2 proc. Numatyta reformuoti ir pensininkams taikomas lengvatas, susijusias su mokesčiais nuo kapitalo sukuriamo pelno (kapitalo prieaugio). Lengvatos turėtų paskatinti vyresniojo amžiaus ūkininkus parduoti turtą jaunesniems asmenims. Planuojama mažinti 66 metų ir vyresniems asmenims priklausančio kapitalo prieaugio neapmokestinamąją dalį: iki 3 mln. eurų per metus - turto pardavimo giminaičiams atveju arba nuo 750 iki 500 mln.
Nors Airija neišskiria žemdirbių iš bendros mokesčių sistemos, tačiau, suvokdama sektoriaus specifiką ir reaguodama į pokyčius, pertvarko šią sistemą, siedama naujas priemones su strateginiais tikslais, ambicinga gyvulininkystės plėtra, žemės rinkos aktyvinimu ir jaunųjų ūkininkų rėmimu.
tags: #didziojoje #britanijoje #paveldimi #turtai