Įmonės turto pardavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir kompetencijos. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su įmonės turto pardavimu, įskaitant teisinį reguliavimą, mokesčius, apskaitos niuansus ir akcininkų teises.
Direktoriaus atsakomybė parduodant turtą
Akcininkas ir direktorius pardavė įmonę. Kokia atsakomybė tenka senajam direktoriui už skolas? Girdėjau, kad gali išreikalauti iš senojo vadovo skolas. Naujasis parašė, kad su skolomis susipažinęs.
Jeigu sudarytu sandoriu buvo pažeistos jūsų kaip akcininko teisės, kadangi šiam sandoriui sudaryti direktorius nebuvo gavęs akcininkų pritarimo, atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokie valdymo organai bendrovėje sudaryti, kaip bendrovės įstatuose reglamentuota bendrovės organų kompetencija ir ar į bendrovės įstatus įtraukta nuostata, kad prieš priimant sprendimus dėl ilgalaikio turto perleidimo, reikalinga gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Taigi atsakymo reikėtų ieškoti bendrovės įstatuose.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tais atvejais, kai bendrovėje yra sudaryta valdyba, bendrovės direktorius vienvaldiškai negalėtų sudaryti tokio sandėlio pardavimo sandorio, kadangi ABĮ numato, kad sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė), perleidimo priima bendrovės valdyba. Taigi mažų mažiausiai bendrovės direktoriui, prieš sudarant tokią sandėlio pardavimo sutartį, reikėtų gauti valdybos sprendimą. Be kita ko, jeigu bendrovės įstatuose būtų numatyta, kad valdyba, prieš priimdama sprendimus dėl ilgalaikio turto perleidimo, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, iki sandėlio pardavimo sutarties sudarymo dar reikėtų suorganizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą ir gauti akcininkų pritarimą. Taigi, jeigu, esant tokioms sąlygoms, sutartis dėl sandėlio pardavimo būtų sudaroma neturint nei valdybos sprendimo, nei visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, būtų galima konstatuoti, kad tokia sutartis sudaryta, viršijus vadovo kompetenciją.
Situacija keičiasi iš esmės, kai bendrovėje valdyba nėra sudaroma ir bendrovė veikia pagal pavyzdinius, Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintus, įstatus. Pagal ABĮ, kai bendrovėje valdyba nėra sudaroma, vadovas perima valdybos kompetenciją. Taigi bendrovės vadovas vienvaldiškai priima sprendimus dėl ilgalaikio turto perleidimo. Kadangi pavyzdiniuose įstatuose nėra nuostatų, kurios ribotų šią bendrovės direktoriaus kompetenciją (pavyzdiniai nuostatai nenumato pareigos gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, priimant sprendimus dėl ilgalaikio turto), bendrovės direktorius vienvaldiškai gali sudaryti bet kokias sutartis dėl ilgalaikio turto perleidimo (taip pat investavimo, nuomos, įsigijimo, įkeitimo, hipotekos, laidavimo ar garantavimo), nepriklausomai nuo šio turto balansinės vertės ar turto pardavimo (įsigijimo) kainos, ir jam nėra reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
Tai suponuoja išvadą, kad veiklos vykdymas pagal standartinius įstatus ne visada yra geriausias sprendimas, kadangi bendrovės direktorius turi labai plačius įgaliojimus veikti savo nuožiūra. Siekiant apriboti direktoriaus kompetenciją, kontroliuoti jo veikimą pagal ABĮ ir Civilinio kodekso (CK) leidžiamas ribas, rekomenduotina rengti individualius įstatus pagal konkrečius steigėjų / dalyvių poreikius.
Jeigu, remiantis aktualia bendrovės įstatų redakcija, padaroma išvada, kad bendrovės direktorius viršijo savo kompetenciją, bendrovės akcininkas galėtų svarstyti galimybę ginčyti tokią sutartį CK 1.82 straipsnio, numatančio bendrovės akcininkui teisę ginčyti sandorius, sudarytus privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją, pagrindu. Nusprendęs ginčyti tokią sutartį, akcininkas turėtų įrodyti, kad: sandoris buvo sudarytas bendrovės; buvo padarytas bendrovės vadovo kompetencijos pažeidimas; ginčijama sutartis pažeidė akcininko teises arba teisėtus interesus; bendrovės kontrahentas, sudarydamas ginčijamą sandorį, veikė nesąžiningai.
Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, yra išaiškinę, kad vien aplinkybė, jog nebuvo gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas sandoriui, nors jis ir buvo būtinas pagal ABĮ normas ir bendrovės įstatus (t. y. kad buvo pažeista bendrovės vadovo kompetencija), sandorio nedaro negaliojančio, jeigu iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad akcininkai po sutarties sudarymo savo veiksmais pritarė sudarytam sandoriui. Pavyzdžiui, vienoje byloje teismas nusprendė, jog ta aplinkybė, kad sandoris ir jo pagrindu gautos sumos buvo užfiksuotos bendrovės finansinėse ataskaitose, patvirtintose visuotinio susirinkimo, rodo, kad ieškovas (akcininkas) pritarė sandoriui. Pritarusi sandoriui, šalis netenka teisės jo ginčyti.
Mokesčiai parduodant turtą
Bet kokio ilgalaikio turto perleidimas, kai turtą perleidžia PVM mokėtojas, apmokestinamas PVM. PVMĮ nustato išimtį PVM mokėtojui parduoti IT be PVM tik keliais atvejais: 1) IT ne mažiau kaip 99 proc. Seno pastato pardavimo pajamos PVM neapmokestinamos ir į 45 000 Eur sumą neįtraukiamos.
Naujo pastato pardavimas turi būti apmokestinamas 21 proc. PVM. Parduodant automobilį reikės skaičiuoti PVM, net jeigu jis nudėvėtas iki 1 Eur vertės. Lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas. Parduodant lengvąjį automobilį, kuris laikomas krovininiu skaičiuojamas pardavimo PVM.
Jeigu automobilio pirkimo PVM neatskaitomas pagal PVMĮ 62 str. 2 d., lengvųjų automobilių PVM atskaita ribojama. Parduodant nekilnojamąjį turtą be PVM, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, pirkimo PVM atskaita yra tikslinama.
Parduodant pasigamintą IMT, įmonė turėtų skaičiuoti pardavimo PVM. Pasigamintas IMT būtų parduotas su PVM. Senų pastatų, taip pat jų dalių pardavimas PVM neapmokestinamas.
2022 m. Draudimo bendrovės lizingo įmonei pervesta draudimo išmoka - įmonės neapmokestinamosios pajamos. Jeigu įmonė vykdo nuotolinę prekybą, turi e. Parduodant įrangą, kuri buvo įsigyta iš ES ir kuriai buvo taikomas atvirkštinis PVM, lengvatos netaikomos. Motociklo pardavimas nėra atleistas nuo PVM, net jeigu įmonė jį pirko iš gyventojo ir be PVM.
Jei nevažiuojantį automobilį įmonė gali parduoti tik už 1000 Lt, tai ši kaina ir yra rinkos kaina. Teisės į išperkamosios nuomos būdu perkamą automobilį perleidimas yra laikomas prekių - automobilio tiekimu. Veiklos kaip komplekso perleidimo sandorio PVM neskaičiuojamas.
MB PVM mokėtoja pirko automobilį iš PL imones be PVM. Dabar nori parduoti šį automobilį fiziniam asmeniui, tuomet taikom 21 proc. tarifą? Reikia parduoti už rinkos kainą.
Parduoda 2009 m. Pardavimas pagal 41 str. 0%(eksportas). Pirkta su PVM. Likutinė vertė 3000,0. Ar reiks grąžint 630,0 eur?
Paslaptis, kaip mokėti nulinį kapitalo prieaugio mokestį parduodant savo verslą
Apskaita parduodant turtą
Parduodant ilgalaikį turtą apskaitoje registruojamas tik perleidimo rezultatas - pelnas arba nuostoliai. Parduodant turtą, kuriam įsigyti buvo naudojama dotacija, dotacijos likutis nurašomas. Kai sąskaitoje yra nurodyta konkreti prekė - vilkikas ar jo dalis, įrodinėti, kas buvo paduota, nebus sudėtinga.
Parduodama automobilio priekaba , kuri įmonėje apskaityta buvo kaip IT, (dar nenudėvėta) . Jei buvote pirkę be PVM galite pagal maržą parduoti. O kitu atveju, jei pirkote su PVM, PVM atskaitėte tai abiem atvejais su 21proc.
Yra ne vienas būdas užregistruoti pardavimą. Dažniausiai tai daroma dviem įrašais. Jeigu automobilis nebenaudojamas veikloje, nėra draudžiama iki pardavimo jį perkelti į atsargas.
UAB direktorius, tuo pačiu ir tos įmonės akcininkas, nori parduoti tai įmonei nešiojamą kompiuterį. Mokesčių čia neatsiras, nei įmonei, nei direktoriui, nes tai neregistruotinas turtas.
Lyginat su likutine verte. PVZ: likutinė 300,0, Pardavėt už 1000,0. Jei nuostolingai, tai į 6 kl nuostolis. Jei pelnas tai į 5 kl. ir tai neapmokestinamos pajamos(PM atžvilgiu). O aš galvoju kaip parduodant galima ne į 5 klasę pajamuoti, juk tai pajamos.Bet pasirodo, kad galima ir D2411 K 621 daryti. (jau išrašant sąskaitą).
Kaip būtų jei būtų parduodama už 1 eurą, t.y. jau nudėvėtas automobilis. Tokiu atveju turėčiau lyginti pirkimo ir pardavimo kainą manau?Ir tas 1 Eur.
Pirktas už 2553,72 Eur, parduodamas už 450 eurų. Ir ar pelnas ar nuostolis bus reikia lyginti pardavimo kainą su likutine ar pardavimo su pirkimo? Pardavimo kaina-likutinė vertė=IT pardavimo pelnas arba nuostoliai.
Všį pardavė ilgalaikį turtą už 400, likutinė jo vertė buvo 118e. Kaip man dabar tinkamai tai atspindėti sąskaitose? Ar galima taip paprastai D pinigai, K pajamos?
Kiti svarbūs aspektai
Likutinė vertė - tai apskaitos dydis, kuris neturi nieko bendra su patalpų kainomis rinkoje ar turto verte. Padalijus patalpas, reikėtų padalyti ir jų įsigijimo vertę, perkainotą dalį bei nusidėvėjimą. Kai įmonė pirko N1 kategorijos automobilį, ji atskaitė pirkimo PVM. Dėl senų baldų pardavimo po vieną eurą darbuotojams gali atsirasti pajamų natūra. VšĮ automobilis, kuris buvo skirtas dalyvauti sporto varžybose, turėtų būti laikomas VšĮ ilgalaikiu turtu.
Turtas, kuris priklauso akcininkui, neturėtų patekti į įmonės balansą. Nekilnojamųjų daiktų pardavimas visuomet įforminamas notarine tvarka. Turto perkainojimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nepripažįstamas.
Ruosiam įmonę pardavimui. Norėčiau paklausti, kaip turi atrodyti balansas. Turtas parduotas, turimus pinigus panaudosim dividendų išmokėjimui, tai turtas bus 0,00 bet nuosavybės dalyje lieka kapitalas ir rezervai. Suprantu, kad kažkas negerai, nes nėra lygybės. kaip turi būti, prašau pagalbos.
Vadovas nori parduoti įmonę, išvažiuoti į užsienį. Įmonė turi skolų, kelis anstolių patvarkymus. Ką manote apie įmones superkančias nuostolingas įmones, įmones su skolomis. Vadovas yra iš šios įmonės akcininkas? Gal esate susidūrę kas nors su įmonių pardavimais?
Šis specialus sąvadų rinkinys yra skirtas Ilgalaikio turto klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie Ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios temos.
Svarbu: Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į profesionalų teisininką ar buhalterį dėl konkrečios situacijos įvertinimo.
Situacija su neapskaitytu turtu
Neseniai perėmiau įmonės buhalteriją. Viską dėliojuosi ir matau, kad ta įmonė kažkada turėjo butą su vadinama "palėpe". Ir buvo pardavę tik butą. Ta palėpė liko jų vardu, eina komunalinės sąskaitos toliau už tą palėpę. Bet apskaitoje prie IT buvo įvesta tik "Butas" ir jis jau parduotas 2023m., jokios palėpės nebuvo. Ta palėpe įmonė ir nesinaudoja, nes pardavė su butu. Bet registruose vis yra, kad būtent ta įmonė yra savininkė palėpės. Direktorius niekaip nesusitaria ir nesusitvarko su ta buto pirkėja, kad perrašytų ant jos palėpę. Buvo vestos tos sąskaitos į komunalinių mokesčių sąnaudas (nedidelės sumos po 10-12 eur. Kaip dabar daryti? Ar visas tas komunalines sąskaitas taisyti ir vesti į neleidžiamus, bet tada ir visi PVM koreguosis? Ar galima gal kokį raštą sukurti, kad inventorizacijos metu buvo rastas toks neapskaitytas apskaitoje turtas?
Šioje situacijoje reikėtų atlikti inventorizaciją ir užfiksuoti, kad buvo rastas neapskaitytas turtas - palėpė. Komunalines sąskaitas, priklausomai nuo situacijos, galima arba taisyti ir vesti į neleidžiamus atskaitymus (tuomet koreguosis ir PVM), arba pripažinti sąnaudomis, jei yra pagrindimas, kad jos buvo patirtos įmonės veiklos tikslais (nors ir netiesiogiai susijusios su veikla).