Akistata su savimi - itin svarbus procesas kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai leidžia įvertinti savo poziciją, pasirinkimus ir vertybes. Juozo Apučio kūryboje šis motyvas atsiskleidžia per įvairius veikėjų išgyvenimus ir pasirinkimus sudėtingose situacijose.
Juozas Aputis
Akistatos su savimi svarba
Akistata su savimi yra svarbi dėl kelių priežasčių:
- Žmogus pamato, kad kartais jis bejėgis pasipriešinti aplink esančiam smurtui ir prievartai.
- Individas pasirenka, ar stoti ginti amžinųjų vertybių, ar prisitaikyti.
- Brandina žmogų.
Bejėgiškumas smurto akivaizdoje
Žmogus pamato, kad kartais jis bejėgis pasipriešinti aplink esančiam smurtui ir prievartai. Tai ypač ryšku novelėje "Autorius ieško išeities".
Novelėje "Autorius ieško išeities" autorius ragina nesutrikti smurto akivaizdoje. Baltakaklis supranta savo padėties beviltiškumą, o juokas tampa vieninteliu jo ginklu - panieka. Ši novelė atskleidžia žmogaus bejėgiškumą prieš smurtą ir prievartą, tačiau kartu parodo ir galimybę išsaugoti orumą per panieką.
Vertybių pasirinkimas
Svarbi, nes individas pasirenka, ar stoti ginti amžinųjų vertybių, ar prisitaikyti. Tai geriausiai iliustruoja novelė "Šūvis po Marazyno ąžuolu".
Novelėje "Šūvis po Marazyno ąžuolu" senis Vinculis neatlaiko išbandymo ir pereina į "stipriųjų", šaudančių pusę. Jis dreba ir bijo. Vinculis nėra vertybių saugotojas, kaip buvo įprasta tradicinėje literatūroje. Šis pavyzdys rodo, kaip baimė ir prisitaikymas gali nugalėti amžinąsias vertybes.
Žmogaus branda
Galiausiai, akistata su savimi yra svarbi, nes brandina žmogų. Tai ypač akivaizdu novelėse "Dobilė. 1954 metų naktį" ir "Vakarėjant gražios dobilienos".
Novelėse "Dobilė. 1954 metų naktį" ir "Vakarėjant gražios dobilienos" vaizduojamas vaikinas, kuris, susidūręs su jam tekusiais išbandymais, tvirtėja, vyriškėja ir bręsta. Šie kūriniai parodo, kaip sunkumai ir išbandymai gali padėti žmogui subręsti ir tapti stipresniu.
Juozo Apučio kūrybos bruožai
Juozo Apučio kūrybai būdingi šie bruožai:
- Kūryba sovietiniais metais vertinta prieštaringai, nes neatitiko ideologinių reikalavimų.
- Jis pasirinko lyrinės prozos kryptį, dėl tematikos laikomas kaimo rašytoju.
- Veikėjai yra tebesaugantys ryšį su kaimu, kuriame gavo pirmąsias žmogiškumo ir gyvenimo pamokas.
- Itin svarbus žmogaus išbandymo smurto akivaizdoje motyvas.
- Aputis vienas iš pirmųjų prabilo apie dramatišką kaimo nykimą, vertybių kaitą, kolūkyje gyvenančio žmogaus dvasinius praradimus.
- Jo novelių pasakotojas neretai šaiposi iš snobiško domėjimosi etnografija, aukština tradicijas, idealizuoja patriarchalinės šeimos modelį.
- Rašytojui vertinga tik tai, kas yra tikra.
- Didelę reikšmę turi atminties galia, jaunystė, vaikystės išgyvenimai, jo veikėjai skausmingai jaučia bėgantį laiką ir įvykių neišvengiamybę, kaitą.
- Kelias, kelionė, judėjimas - dažni motyvai.
- Jo kūryboje svarbesnė yra asmeninė patirtis, o ne išmonė.
- Kiekviena smulkmena yra reikšminga.